Kodėl kartais taip nesidirba ir ką su tuo daryti?

Atrodytų ir darbas patinka, ir viršininkas neblogas, ir alga tenkina, bet kažkodėl nesidirba, nors tu ką.

Sunku dirbti pirmadienį, dar sunkiau penktadienį; nelengva, kai lauke lyja, dar sunkiau, kai šviečia saulė. Kas iš tiesų darosi ir kaip su tuo kovoti, pataria portalas healthnews.ru.

Tingiu“
Tipiški simptomai.
Svajojate tik apie tai, kai išsitiesti ant sofutės parėjus namo. Reikėtų pradėti, bet... Perskaitot „Delfį“, tada moteris.lt, įsijungiat „Skype“, paplepat su draugėmis, papietaujat, pasidarot kavutės, štai jau ir vakaras čia pat, o darbai taip ir liko nepadaryti.

Ką daryti? Kartais patinginiauti sveika, ypač kūrybinių profesijų atstovams. Juk būtent pauzėse gimsta geriausios idėjos, o nuolat apkrautos smegenys yra tiesiog nualinamos. Tačiau jei kol kas negalite sau leisti pauzių, pradėkite nuo malonesnių darbų. Tarkim, susitvarkykit darbo stalą, perskaitykit dalykinius laiškus, atsakykite į vieną, kitą, taip pamažu ir įsitrauksite į veiklą. Juk pradžia visada yra sunkiausia.

„Negaliu susikaupti“
Tipiški simptomai.
Vos spėjote prisėsti prie ataskaitos, atbėgo kolega, prašydamas surasti kokį nors dokumentą, vėl grįžot prie darbo, priėjo kitas, prašydamas persiųsti laišką, grįžot prie darbo, visi aplink ėmė diskutuoti apie vaikų auklėjimą ir jūs negalėjot neįsiterpti, galiausiai atsisėdat prieš kompiuterį ir niekaip negalit prisiminti: „Tai ką aš čia turėjau padaryti?“

Ką daryti? Dirbant atviruose biuruose tokios situacijos neišvengiamos. Susikaupti ypač svarbu pirmajame darbo etape, kai bandot perprasti turimą informaciją ir mąstote, ką su tuo daryti. Tuo metu, kiekvienas atsitraukimas verčia jus vėl grįžti į pradžią. Šiuo metu mandagiai paprašykite jūsų netrukdyti ir nurodykite terminą, kada būsit laisvas – tarkim, po 10 minučių. Antrajame darbo etape, kai užduotis jau suprasta ir pradėta įgyvendinti, trukdžiai ne tokie baisūs, nes ne taip greit pametama minties gija. Vis dėlto, jei darbas skubus, pasistenkite atsiriboti nuo bereikalingų diskusijų.

„Nežinau, nuo ko pradėti“
Tipiški simptomai.
Pradedate vieną darbą, tuomet metatės prie kito, viskas atrodo skubu ir svarbu – ir atsakyti į laišką, ir paskambinti klientui, ir suderinti planus su viršininku, galiausiai galvoje užverda toks chaosas, kad visiškai nusvyra rankos.

Ką daryti? Atskirkite skubiausius darbus nuo ne tokių skubių ir susirašykite juos svarbos tvarka darbo kalendoriuje. Ties kiekvienu atliktu nepamirškite padėti pliusiuką – tai išvaduos nuo baimės pamiršti ką nors svarbaus, sukurs tvarkos įspūdį galvoje ir įkvėps, nes besirikiuojantys pliusiukai bus įrodymas, kad viskas kontroliuojama ir veiksmas vyksta nuosekliai. Nieko baisaus, jei vienas kitas minusiukas liks rytdienai. Dauguma žmonių per dieną atlieka tik maždaug 2/3 suplanuotų darbų.

„Pavargau“
Tipiški simptomai.
Pavargti yra normalu, po darbo dienos nuovargis gali būti netgi malonus, ypač jei jaučiamės gerai padirbėję. Kas kita, jei jautiesi pavargęs, dar nepradėjęs dirbti. Tai chroniško nuovargio požymis.

Ką daryti? Pirmiausia, pailsėti. Paprastam nuovargiui panaikinti užteks gerai išmiegotos nakties, chroniškam gali prireikti ilgesnių atostogų ar netgi gydymo. Stenkitės sugriežtinti dienos režimą, visada eikite miegoti ir kelkitės panašiu laiku, daugiau būkite gryname ore, atribokite darbą nuo poilsio, nesineškite darbo į namus. Gali būti ir taip, kad jūsų mityba yra nepakankama, trūksta, geležies, vitaminų D ar B12.

„Aš negaliu“
Tipiški simptomai.
„Negaliu skambinti klientui, nes jis rytais būna prastos nuotaikos“, „negaliu parašyti to teksto, nes visiškai nieko nenutuokiu apie tą problemą“, „negaliu važiuoti į komandiruotę, nes nepakeliu skrydžių“ ir pan.

Ką daryti? Būkite sąžiningi sau – „negaliu“ dažniausiai reiškia „nenoriu“. Mes ieškom priežasčių, kurios pateisintų mūsų nenorą ką nors daryti, vadindami tai negalėjimu. Pirmiausiai paklauskite savęs, kodėl nenorite to daryti. Jei priežastys rimtos – tarkim, tai prieštarauja jūsų vertybėms, nedarykite. Jeigu vaikiškos – tarkim, bijote pasirodyti kvailai ar juokingai, įveikite savo kompleksus ir padarykite tai. Po to labai savimi didžiuositės.

„Padarysiu tai rytoj“
Tipiški simptomai.
Atidėlioti darbą iki paskutinės minutės mėgsta ne tik studentai, kuriems egzaminui pasiruošti vis pritrūksta vienos nakties, bet ir solidūs darbuotojai. Retas nėra pasinaudojęs galimybe perkelti kokį nors nemalonų darbelį į ateitį.

Ką daryti? Tokio atidėliojimo priežastis neretai yra slapta viltis – o gal paaiškės, kad to darbo išvis nereikia daryti? Kartais taip iš tiesų nutinka. Bet jei žinote, kad šis darbas ne iš tos kategorijos, pasistenkite bent jau pradėti. Kitą dieną sėsti prie pradėto darbo bus lengviau, nei kibti į naują. Be to, pradėję galit netyčia „užsikabinti“ ir nė pats nepajusite, kaip jį pabaigsite.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis