Atostogauti smagu, bet atsikratyti kaltės jausmo dėl tuščiai leidžiamo laiko kartais būna nelengva. Tik ar tas laikas tikrai eina tuščiai?

Darboholizmo kultūra padarė savo juodą darbą – nors dabar šios manijos banga po truputį slūgsta ir girtis, kad neatostogavai jau 5 ar daugiau metų, nėra madinga, tačiau giliai viduje įsišaknijęs jausmas, kad drybsodamas paplūdimyje tik tuščiai švaistai savo laiką, nuolat pabunda. Galbūt dėl to daug žmonių atsisako bent jau dalies savo atostogų. Kaip skelbia australų portalas health.ninemsn.com.au , australai per metus sukaupia 7 milijonus neišnaudotų atostogų dienų. Lietuvoje, laimei, vis dar veikia įstatymai, verčiantys išnaudoti visas poilsiui skirtas dienas – jei ne šis priverstinis atostogavimas, ko gero, darboholizmu galėtume rungtis su australais. Psichologas Andrew McCombe, knygos „Activate Your Life“ autorius, įsitikinęs, kad dauguma žmonių vis dar nepakankamai vertina tinkamo poilsio svarbą ir nesupranta, kad taupydami atostogas, kur kas daugiau praranda, nei gauna. Jis nurodo 8 priežastis, kodėl atostogauti yra ne tik malonu, bet ir naudinga.

1. Atostogos gerina savijautą
Ekspertai mano, kad per atostogas galime pagerinti savo sveikatą iki 30 proc. Ir ne tik todėl, kad pasprukę nuo darbo streso, leidžiame pailsėti smegenims, bet ir todėl, kad atostogaujant visiškai kitaip elgiasi mūsų kūnas. Mes kur kas mažiau laiko praleidžiame sėdėdami prie kompiuterio ar darydami tuos pačius mechaniškus judesius tomis pačiomis raumenų grupėmis. Atostogaudami mes daugiau vaikštome, plaukiojame, žaidžiame su vaikais ar kitokius judrius sportinius žaidimus. Net jei ir gulime paplūdimyje, vis tiek atpalaiduojame tuos raumenis, kurie buvo įsitempę nuo sėdimo darbo. Reguliarus judėjimas, grynas oras gerina kraujotaką, padeda atkurti širdies ritmą ir stiprina imuninę sistemą.

2. Atostogos padeda atsikratyti įsisenėjusių ligų
Kai dirbame, mūsų organizmas mobilizuoja visas jėgas darbo užduotims, sunkumams ir problemoms spręsti, tad jėgų nelieka kovoti su virusais ir infekcijomis. Be to, mes tiesiog neturime laiko iki galo išsigydyti ir išsigulėti. Taip net ir pažiūros visai menkutės ligos gali įsisenėti ir tapti chroniškomis – tarkim, užsitęsusi sloga pereina į sinusitą, ausų uždegimą, vis atsinaujina. Anot A. McCombe, lėtiniai sutrikimai, pavyzdžiui, nugaros skausmai, migrena ir gerklės uždegimai dažniausiai išnyksta būtent atostogų metu. Taip pat pertrauka neleidžia stresui įsibėgėti ir virsti distresu, kai sutrinka nervų sistemos aktyvavimo ir slopinimo funkcijos. Išnyksta ir su tuo susijusios virškinimo ar kitų sistemų ligos – vidurių užkietėjimas, dirgliosios žarnos sindromas, mėšlungis, nervinis tikas ir pan.

3. Atostogos išvalo plaučius
Dauguma žmonių dirba ir gyvena didmiesčiuose, kuriuose oro užterštumas yra padidėjęs. Vienintelė proga „prisikvėpuoti“ gero oro yra atostogos. Svarbiausia jų metu skirti bet kelias dienas poilsiui gamtoje – prie jūros, kalnuose, miške ar kt. Specialistai teigia, kad plaučiams išsivalyti reikia bent 72 valandų. Kaip matote, savaitgalis tokiams išsivalymui yra tiesiog per trumpas.

4. Atostogos įkvepia naujų minčių
Jei šiuo metu išgyvenate kokią nors krizę, esate nepatenkintas darbu ar jį praradote, nežinote, kur link judėti asmeniniuose santykiuose, jums būtinai reikia atostogų. Atrodytų, kam bedarbiui atostogos, jei jis ir taip nedirba? Iš tiesų pasilikdamas toje pačioje aplinkoje, žmogus tarsi sustingsta, niekas nestimuliuoja jo proto ir jausmų, dėl to jam sunkiau rasti sprendimą. Nauja aplinka, nauji įspūdžiai ir žmonės, fizinis aktyvumas išvalo iš smegenų senų problemų likučius ir padaro vietos naujoms idėjoms ir mintims. Daugybė žmonių po atostogų ryžtasi keisti savo gyvenimą ir daro tai ne dejuodami, prisiversdami, bet su pasitenkinimu ir entuziazmu.

5. Atostogos atgaivina santykius
Nuovargis ir stresas yra vieni iš didžiausių intymaus gyvenimo žudikų. Atostogos suteikia galimybę mėgautis seksu ne tik dažniau ir tada, kada norisi, bet ir paįvairinti jo „geografiją“, perkeliant lovos žaidimus į kitokią aplinką. Galimybė pabūti dviese, nespaudžiant darbo rūpesčiams, terminams ir buičiai, leidžia iš naujo atrasti vienas kitą ir grįžti į kasdienybę su pilnais švelnumo ir meilės aruodais, kurių turėtų užtekti iki kitų atostogų. (Nors, ką čia slėpti, kartais grįžtama ir su pilnais pykčių bei nuoskaudų aruodais...)

6. Atostogos sugrąžina jausmą, kad gyveni
Dirbdami nuolat lekiame: valgome skubėdami, nesigilindami nei į maisto skonį, nei į pateikimą, pro žydinčias gėles prabėgame nestabtelėdami, iš lovos stryktelim nespėję nei gerai pasirąžyti, nei pasivartyti, kalbėdamiesi su draugais vis žvilgčiojam į laikrodį. Per atostogas viskam gali rasti laiko – iš naujo atrandi maisto skonį, prisimeni, kaip smagu mėgautis gera draugija, užuodi, kaip kvepia žydinčios liepos ir kokie gražūs laukai po lietaus. Visa tai sugrąžina tikro gyvenimo jausmą, kuris išlieka dar ilgai po atostogų.

7. Atostogos suartina su vaikais
Dauguma suaugusių žmonių su nostalgija prisimena atostogas, praleistas su tėvais. Vaikai ištisus metus laukia tos vienos savaitėlės, ir dažniausiai ne todėl, kad negali gyventi be jūros ar vasaros atrakcionų. Vaikams gali būti visai nesvarbu, kur jie praleis tas bendras atostogas – prabangiame kurorte ar palapinėje prie ežero, svarbiausia, kad tą laiką tėvai skirtų vien tik jiems. Po darbo paprastai grįžtame pavargę, namie mus užgriūna buities rūpesčiai, tad vaikams arba negalime skirti tiek laiko, kiek norėtume, arba būname pernelyg pavargę ir irzlūs, kad galėtume kokybiškai pabendrauti. Atostogos – puikus šansas kompensuoti šiuos praradimus. Išnaudokite šį laiką, kad grąžintumėte savo mažyliams dėmesio ir švelnumo skolą ar sustiprintumėt pradėjusius trūkinėti santykius su paaugle dukra.

8. Atostogos didina darbingumą
Taip tik atrodo, kad atostogos sumažina mūsų darbo našumą, nes užuot dirbę skiriame laiką pramogoms. Bet gali būti netgi atvirkščiai – darbas be poilsio gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes pernelyg pavargę žmonės privelia kur kas daugiau klaidų, kurios gali būti lemtingos. Nustatyta, kad, tarkim, tolimųjų reisų vairuotojai daugiausia autoįvykių padaro paskutinę darbo savaitę. Be to, atlikti tam pačiam darbui prieš atostogas prireikia gerokai daugiau laiko bei jėgų, nei tuomet kai grįžtame pailsėję – vien darbo dienos pabaigoje žmogaus našumas sumažėja iki 40 proc. Tad koks jis turėtų būti darbo metų gale? Darbų kalnas, kuris išeinant atostogauti atrodė neįveikiamas, grįžus iš atostogų gali atrodyti kaip kukli kalvelė.