Ekonominis sunkmetis suteikė darbdaviams dideles galimybes diktuoti savo sąlygas, tačiau ar šalies finansinei situacijai pagerėjus, pagerės ir dirbančiųjų padėtis?
Baimė prarasti darbą pastaraisiais metais buvo tokia didelė, kad dauguma žmonių sutiko su bet kokiomis, net ir labiausiai žeminančiomis sąlygomis, kad tik išsaugotų darbo vietą – dalį darbuotojų atleidus, likusieji buvo priversti dirbti dvigubu krūviu už tą patį ar netgi mažesnį atlyginimą, nesipurtė viršvalandžių, sutiko dalį atlyginimo gauti „vokeliuose“ ir pasirašinėjo terminuotas darbo sutartis, nors žinojo, kad taip elgdamiesi praranda socialines garantijas.
Reprezentatyvi Kauno technologijos universiteto (KTU) Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta pernai gegužę – rugpjūtį, įgyvendinant tyrimą „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena“ parodė, kad 59 proc. respondentų 2008 – 2011 m. buvo sumažintas darbo užmokestis, 36 proc. sumažėjo garantijos dėl darbo vietos, 20 proc. buvo sutrumpintos darbo valandos, o 29 proc. teko imtis mažiau įdomių darbų.
Apie 40 proc. dirbo savaitgaliais ir neplanuotus viršvalandžius. Dažniau nei kartą per mėnesį savaitgaliais teko dirbti 47 proc. apklaustųjų, o neplanuotus viršvalandžius – 37 proc.
Jau kuris laikas Lietuvoje kalbama apie augančią ekonomiką ir gerėjančią finansinę situaciją, bet ar tai pagerins dirbančiųjų situaciją?
Sprendžiant pagal tai, kokios Darbo kodekso (DK) pataisos šiuo metu Seimui teikiamos skubos tvarka, panašu, kad kol kas labiau lengvėja darbdavių gyvenimas. Bent jau tuo įsitikinęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas ir LR trišalės tarybos narys Artūras Černiauskas. „Įstatymų leidybos istorijoje galima ant pirštų suskaičiuoti atvejus, kai tokios apimties itin svarbų pataisų paketą skubama priimti per kelias dienas. Kodėl tokia skuba?
Šiame įstatyme nėra nė vienos eilutės, kuri padėtų sukurti naujas darbo vietas, kaip deklaruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vyriausybė. Visas teikiamas paketas susijęs tik su darbuotojų padėties bloginimu, – sako jis. – DK pataisos tariamai turėtų paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, tačiau jose kalbama tik apie darbo savaitės ilginimą, darbuotojų atleidimo terminų trumpinimą, išeitinių kompensacijų mažinimą ir kolektyvinių sutarčių naikinimą. Lietuvoje verslas ir taip apmokestintas mažiausiai Europoje, o darbo jėgos apmokestinimas – didžiausias. Kam reikia dar labiau apsunkinti darbuotojų padėtį, kuri ir taip labai bloga? Peršasi vienintelė išvada, kad šita Seimo dauguma tarnauja darbdaviams“.
Tuo įsitikinęs ir Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis mano, kad Vyriausybės siūlomos Darbo kodekso pataisos jokiu būdu neskatins naujų darbo vietų kūrimo, yra kenksmingos Lietuvos ūkiui, nes dar labiau skatins šešėlinį verslą.
„Apiplėšime darbuotoją ir sukursime didesnę pelno dalį darbdaviams, bet kad darbo vietų skaičius nuo to padidėtų, tai vargu", - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Sysas.
Jo nuomone, Vyriausybė, prisidengdama nedarbo prevencija, pažeisdama socialinės partnerystės ir socialinius darbuotojų saugos principus, tokiais siūlymais iškreipia darbo santykius. "Manau, kad tai neduos jokio teigiamo rezultato, bet paskatins dar didesnį darbdavių savivalės didėjimą. Siūlymai dėl darbo santykių liberalizavimo yra paprasčiausiai akiplėšiškas darbuotojų teisių ir garantijų naikinimas, neatitinkantis nei Vyriausybės, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prievolių prieš visuomenę. Jeigu būtų skubos tvarka prastumtos šitos pataisos, manau, ko gero, Lietuvos piliečių, dirbančių Lietuvos darbo rinkoje, dar labiau sumažėtų ir mes turėsime vėl vežti darbuotojus iš trečiųjų šalių", - prognozavo A. Sysas.
Jo duomenimis, Darbo kodekso pataisas norima priimti dar šį šeštadienį,
Gindamos dirbančiųjų teises profesinės sąjungos yra priverstos imtis drastiškų veiksmų: Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras visą savaitė inicijuoja protesto akcijas, didžiausia jų vyks Seimui balsuojant už diskriminacines darbuotojų atžvilgiu DK pataisas.
Kita vertus, ar įstatymai gali iš esmės pakeisti situaciją, susiklosčiusią darbo rinkoje? Juk ir iki šiol atlyginimai „vokeliuose“ bei nelegalus darbas buvo laikomi nusikaltimu, o už priverstinius viršvalandžius numatyta atlyginti dvigubu tarifu. Tik įdomu, kiek žmonių atsisakė pinigų vokelyje ar išdrįso pareikalauti papildomo užmokesčio už viršvalandžius?
Niekam ne paslaptis, kad darbo santykius labiausiai veikia situacija darbo rinkoje, balansas tarp pasiūlos ir paklausos – diktuoti savo sąlygas darbuotojai galės tuomet, kai jų pradės trūkti. Kita vertus, palikti šį procesą savieigai ir laukti, kol situacija susitvarkys savaime, būtų tolygu vergvaldystės įteisinimui.
Tokia dirbantiesiems ne itin dėkinga situacija yra susiklosčiusi ne tik Lietuvoje: 2011 metais „Cornwall Development Agency“ JK atlikta apklausa parodė, kad trečdalis respondentų, norėdami išsaugoti tą patį pragyvenimo lygį, pastaruoju metu yra priversti darbui skirti kur kas daugiau laiko nei anksčiau.
