Vyrų dėmesys malonus kone kiekvienai moteriai, bet ką daryti, kai jis peržengia leistinas ribas? Viskas priklauso nuo to, kokių tikslų siekiate.
Situacija ypač sudėtinga tuomet, kai priekabiauja žmogus, nuo kurio esate priklausoma. Tyrimų duomenys rodo, kad apie 20 proc. moterų darbe yra bent kartą gyvenime patyrusios seksualinį priekabiavimą. Skaičiai gali būti ir iškreipti – antra tiek jį patyrusių galbūt net nevadina to priekabiavimu. Ką daryti – mesti darbą, eiti į policiją ar bandyti suktis pačiai? Viskas priklauso nuo jūsų tikslų.
Tikslas – išnaudoti progą
Grožis ir seksualumas – moterų ginklai. Bet kodėl vienoms jie padeda sumedžioti grobį, o kitas sužeidžia? Viskas priklauso nuo to, ar moki tais ginklais naudotis. Tuo įsitikinusi Alina, 32 metų administratorė. „Kalbos apie seksualines priekabes man atrodo juokingos. Manau, šį terminą sugalvojo feministės, kurios nesugeba pažinti savo moteriškumo ir juo naudotis“, – šypsodamasi sako ji. Anot jos, tai, kad patinki viršininkui, labai paglosto savimeilę – juk į tave atkreipė dėmesį ne bet kas. Be to, tai paprastai išeina tik į naudą. Reikia tik mokėti jo susidomėjimą palaikyti, kurstyti ir neatsiduoti iškart visa siela ir kūnu.
„Reikia bendrauti taip, kad ore nuolat skraidytų flirto kibirštėlės“, – sako ji. Alinai kiekviename darbe pavykdavo pasiekti daugiau nei jos kolegėms – priedai prie atlyginimo, nemokami seminarai, komandiruotės į užsienio šalis, tarnybinis automobilis, pasak moters, visa tai jai pavykdavo pasiekti iš esmės nieko neduodant, tik suteikiant viltį. „Tai nesibaigiantis žaidimas tarp vyro ir moters. Jis patinka visiems. Jei tą žaidimą žaidžia pažįstamas vakarėlyje, tai leistina, o jei bosas – jau smerktina? Mokėkite išlaviruoti ir pasinaudoti jūsų prigimties suteiktomis galiomis ir nereikės jokių įstatymų“, – sako ji.
Jei toks būdas gauti naudos jums priimtinas, siūlome keletą Alinos patarimų. „Nesipiktinkite rodomu dėmesiu, bet ir neatrodykite lengvai prieinama. Net jei jūs nieko prieš įsileisti bosą į lovą, atitolinkite tą momentą kaip galima ilgiau – visos pergalės pasiekiamos būtent šiuo – vilčių, pažadų ir laukimo laikotarpiu. Duokite jam suprasti, kad laikote jį išskirtiniu, patraukliu, įdomiu, bet jūsų garbės kodeksas neleidžia miegoti su kolegomis ir viršininkais. Būkite subtili, jokio iššaukiančio elgesio, vulgarių drabužių ar juokelių – tai padeda ilgesniam laikui išlaikyti dėmesį. Jei jūsų ryšys jau peraugo į romaną, išsaugokite konfidencialumą – net jei ir norėtųsi pasigirti savo privilegijomis, neleiskite kolegoms suprasti, kad jus su bosu sieja intymesni ryšiai. Tokį diskretiškumą visi viršininkai labai vertina.“
Anot Alinos, didžiausia rizika karjerai prasideda tuomet, kai romanas ima trūkinėti. Paprastai bosas nenori dirbti toliau su savo buvusia meiluže, tad jei norite kuo ilgiau išlaikyti darbo vietą, turime arba neprieiti iki lovos reikalų (tai reikalauja virtuoziškumo) arba gebėti draugiškai, be nuoskaudų išsiskirti, kad jis suprastų – tai, kas tarp jūsų buvo, nedarys jokios įtakos nei jūsų darbui, nei profesionalumui, nei dalykiniams santykiams. „Galų gale, nebūtinai visi romanai turi nutrūkti – juk bosas toks pat vyras, kaip ir visi kiti. Neretai tokie tarnybiniai romanai tampa santuokos pagrindu“, – mįslingai šypteli Alina, sukiodama ant piršto sužadėtuvių žiedą.
Tikslas – išsaugoti darbą ir orumą
Dauguma moterų vis dėlto nelinkusios plakti į krūvą darbinių ir intymių santykių. Jo norėtų be didesnių nuostolių išsaugoti ir darbo vietą, ir savo orumą, ir gerus santykius su viršininku. Įmanoma ir tai. Gaila, bet ne visi bosai (tokių Alinų dėka) išties supranta, kad rodydami dėmesį daro ką nors bloga. Todėl sulaukus pirmųjų nepageidaujamo dėmesio ženklų, nereikėtų reaguoti karštakošiškai, geriau vengti kategoriškų pareiškimų, kaltinimų, durų trankymo, viešumo – tai gal ir padės apginti orumą, bet vargu ar padės išsaugoti darbo vietą. Kalbėkitės su bosu tuomet, kai liksite tik dviese. Pasakykit, kad labai jį gerbiate ir vertinate, bet esate linkusi apsiriboti dalykiniu bendravimu. Prisipažinkite, kad jus kiek trikdo jo dėmesys ir nežinote, kaip deramai į tai reaguoti. Svarbiausia pokalbio metu išlikti tvirtai, kontroliuoti savo kūno kalbą – jei kalbėdama vylingai šypsositės, žaisite plaukais ar koketuosite, bandydama atsverti griežtoką temą, sukursite pagrindą dviprasmybei.
Įvertinkite ir savo elgesį. Gal pernelyg atvirai rengiatės, svaidote vulgarokus pokštus ar seksualias užuominas, nevengiate prisilietimų ir pan. Be abejo, teisiškai visa tai nelaikoma pateisinama priežastimi priekabiauti, bet juk mes norime apsieiti be teismų, ar ne? Vertinant psichologiškai, svarbu suprasti vyrų ir moterų mąstysenos skirtumus. Tai, kas moteriai yra tik nekaltas flirtas, vyrui neretai atrodo kaip tvirtas pažadas. Tad jei norite išsaugoti pagarbius santykius, nebijokite leistis į tam tikrus kompromisus. Net D.Britanijoje 46 proc. seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų prisipažino, kad bandydamos apsisaugoti nuo pakartotinų priekabių, gerokai sugriežtino savo aprangos stilių.
Suvaldyti priekabiautoją gali ir viešumo baimė. Tačiau tuo galima pagąsdinti nebent tarpinių grandžių vadovus, su įmonių bosais geriau to nedaryti.
Tikslas – nubausti priekabiautoją
Kartais jokie pokalbiai nepadeda. Bosas jaučiasi esąs visagalis ir mėgsta tai rodyti. Iš tiesų, anot psichologų, seksualinės priekabės neretai neturi nieko bendra su seksu – tai būdas parodyti savo galią. Tokiu atveju galite stoti į atvirą kovą. Tiesa, likti buvusiame darbe net ją laimėjus, beveik neįmanoma, nes jausite didelę psichologinę įtampą. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad 25-30 proc. patyrusiųjų seksualinį priekabiavimą dėl šio fakto buvo priversti keisti darbo vietą. Panaši situacija ir kitose šalyse.
Kita vertus, jei jau taip ar taip tenka atsisakyti darbo, verta iš jo išeiti kaip nugalėtojai – tai padės išvengti aukos sindromo ir suteiks daugiau pasitikėjimo. Turėkite omenyje, kad seksualinis priekabiavimas yra laikomas nusikaltimu, jam apibrėžti skirtas Baudžiamojo kodekso 152 straipsnis. Jis skamba taip: „Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.“ Dėl padaryto pažeidimo galimas įspėjimas arba piniginė bauda nuo 100 iki 2 000 litų už pirmą kartą įvykdytą pažeidimą, o jei įvykis pasikartoja – bauda dvigubėja.
Aišku, tokiam elgesiui įrodyti reikalingi įkalčiai – tai gali būti liudytojų parodymai, įvairios nuotraukos, garso įrašai, laiškai, rašteliai ir pan. Tad moterys, norinčios išties nubausti priekabiautoją, neretai sąmoningai provokuoja tam tikrą jo elgesį, kad surinktų įrodymų. Deja, teisinį kelią renkasi labai nedaug moterų – per metus Lietuvoje gaunami vos 1-2 šio pobūdžio skundai.
Priežastis, dėl kurios bijoma kreiptis į policiją, dažniausiai yra blogos reputacijos baimė, kuri yra visai pagrįsta. Kiek galima spręsti iš kelių paviešintų priekabiavimo atvejų, visuomenė (tiek vyrai, tiek moterys) dažniau linkusi smerkti ir kaltinti ne priekabiautoją, o jo auką. Panaši situacija ir kitur – kaip skelbia „The Daily Mail“, tik 1 iš 5 priekabiavimą patyrusių bričių kreipiasi pagalbos. Trečdalis todėl, kad nenori sutepti savo vardo tokiais skandalais ir pagarsėti kaip problemų keliančios darbuotojos. Anot jų, šis darbinės biografijos faktas gali sukelti keblumų ieškant darbo. 12 proc. įsitikusios, kad tai taptų rimta kliūtimi siekiant paaukštinimo.
O kaip su seksualinėmis priekabėmis susitvarkote jūs? Jei teko tai patirti, pasidalinkit savo patirtimi.
