Mūsų darbo našumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip sugebame paskirstyti laiką.
Būna dienų, kai per dieną padarai daugybę darbų ir grįžti namo pavargęs, bet laimingas. O būna, kad taip ir nesupranti, ką visą dieną veikei, nors jautiesi siaubingai išsekęs. Galima kaltinti dėl to Juodąjį Mėnulį, žvaigždes ar tiesiog įkvėpimo stoką ir galbūt šie kaltinimai iš dalies bus teisingi, tačiau dažniausiai mūsų efektyvumą lemia gebėjimas organizuoti darbus. Padedami portalo escapefromillustrationisland.com parengėme keletą patarimų, kaip neišvaistyti laiko darbe.
1. Žinokite savo asmeninį laikrodį
Kiekvienas žino geriausiai, kada jis yra pats darbingiausias. Jei esate vyturys, nešvaistykite ryto kavos gėrimui, plepėjimui su kolegomis, pašto tikrinimui ar naujienų skaitymui – kibkite į darbą iškart. Jei rytais jūsų galva sunki ir niekaip negalite susikoncentruoti, visa aukščiau išvardinta veikla leis pamažu išsijudinti. Bet atsargiai – neužsižaiskite per ilgai, nes net ir tokie nekalti užsiėminai siurbia energiją.
2. Sudarinėkite darbų sąrašus
Svarbiausia, kad sąrašai būtų realūs. Įvertinkite, ką tikrai galite padaryti per dieną, tuomet susirašykite tai eilės tvarka pagal svarbą ir dar įrašykite porą papildomų, bet nebūtinų darbelių. Jei spėsite atlikti ir juos, jausitės padirbėję su kaupu, jei nespėsite, per daug nesikrimskite. Darbų sąrašas padeda išvengti chaoso ir mobilizuoja, o šalia kiekvieno punkto besirikiuojantys pliusiukai puikiai motyvuoja ir įkvepia pasitikėjimo.
3. Suskirstykite savaitę dienomis
Kartais verta planuotis ne tik dienos, bet ir savaitės darbus. Tik gal ne tiek detaliai, kiek strategiškai. Tarkim, pirmadienius galite skirti ilgalaikių darbų planavimui, antradieniais spręsti darbuotojų problemas, trečiadienius skirti susitikimams su klientais, ketvirtadienius – ataskaitų rašymui ir t.t. Toks nuoseklumas palengvins ne tik jūsų, bet ir kolegų ar klientų gyvenimą, nes ilgainiui nusistovės aiškus grafikas ir sumažės netikėtų ir neplanuotų „siurprizų“, kurie išmuša iš vėžių.
4. Žadėkite mažiau, darykite daugiau
Gerais norais pragaras grįstas – neįvertinę savo galimybių ir nuoširdžiai norėdami pagelbėti, neretai prisižadame daugiau, nei galime padaryti. Bandymas tilpti į nerealius terminus sukelia pernelyg daug įtampos, streso ir kaltės jausmo, o kartu nuviliame ir tą, kuris mumis pasikliovė ir dabar turi keisti savo planus. Geriau visada pasilikti truputį laiko ir jėgų rezervo ir būti pasirengusiam nenumatytiems atvejams – juk galite susirgti, užstrigti kamštyje, gali sugesti kompiuteris. Tai paprastas triukas – tas, kuris žadėjo darbą padaryti penktadieniui, o padarė jį ketvirtadieniui, pelno daugiau pliusų nei tas, kuris taip pat jį padarė ketvirtadieniui, bet žadėjo trečiadieniui.
5. Venkite tuščių pertraukų
Tarkim, jei skyrėte dieną susitikimams su klientais, suplanuokite juos taip, kad pertraukos tarp jų būtų protingo dydžio – kad nereikėtų iš vieno susitikimo į kitą lėkti strimgalviais vis žvilgčiojant į laikrodį (baimė pavėluoti – vienas didžiausių streso šaltinių). Ne ką geriau, jei pertrauka bus pernelyg ilga, tarkim, valandos. Tiek laiko yra per mažai, kad vertėtų grįžti į darbą ir ko nors imtis, tačiau pernelyg daug, kai reikia laukti. Laiką bandoma užmušti trainiojantis gatvėje, vaikštant po parduotuves, tačiau tai nepadeda pailsėti, o tik priešingai – dar labiau išvargina. Idealus tarpas tarp susitikimų – pusvalandis. Tiek užtenka pailsėti ir persijungti į kitą režimą.
