Tradicija atsidėkoti už kokybiškas ir maloniai suteiktas paslaugas gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Jūsų valia, kaip atsidėkosite (ir ar atsidėkosite) už jums parodytą paslaugumą ir greitą aptarnavimą, tačiau verta žinoti keletą „arbatos“ niuansų, ypač keliaujant į svečias šalis.

Žodis „arbatpinigiai“ atsirado XVIII amžiuje Didžiojoje Britanijoje ir iš tiesų yra susijęs su arbata. Tuo metu buvo itin madingos arbatėlės specialiose įrengtose verandose ir skveruose. Lankytojai troško būti greičiau ir kokybiškiau aptarnauti, tad ant stalų atsirado dėžutė su užrašu T.I.P.S. (angl. To Insure Prompt Service) – „už greitesnį aptarnavimą“.

KAM?

Ilgainiui žmonės įprato arbatpinigių palikti ne tik padavėjams už greitą ir malonų aptarnavimą, bet ir įvairias paslaugas teikiantiems asmenims. Užsienyje įprasta duoti „arbatos“ nedidelius atlyginimus gaunantiems aptarnavimo sferos darbuotojams (durininkams, nešikams, kambarinėms, taksi vairuotojams ir pan.).

Penkių žvaigždučių viešbučiuose didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose palikti arbatpinigių nereikia – daugelis paslaugų teikiamos nemokamai. Tačiau prabangesniuose viešbučiuose Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje ar Ispanijoje arbatpinigių tikrai teks palikti – taip ten priimta, nebent viešbutyje nakvosite tik vieną naktį.

Egzistuoja trys arbatpinigių davimo tendencijos: europietiškoji (už paslaugas atsiskaitoma smulkiais pinigais), amerikietiškoji (arbatpinigių negailima) ir rytietiškoji (arbatpinigių išsireikalaujama). Kiekvienoje šalyje – savi arbatpinigių davimo įpročiai.

Pavyzdžiui, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kai kuriose Skandinavijos šalyse arbatpinigiai dažniausiai jau būna įskaičiuoti į paslaugos kainą (paprastai 10 proc. sąskaitos sumos). Tačiau ir viešėdami kitose šalyse nepamirškite žvilgtelėti į sąskaitą. Jei „arbata“ įskaičiuota, pakaks suapvalinti čekyje nurodytą sumą.

Kai kuriose šalyse arbatpinigiai nėra pageidaujami. Už paslaugas papildomo atlygio nesitikima Japonijoje, Islandijoje, Švedijoje. O štai Portugalijos, Ispanijos, Graikijos, Italijos viešbučiuose arbatpinigiai privalomi. Didesnių ar mažesnių arbatpinigių visada laukiama Rytų Europos šalyse.

KIEK?

Ilgainiui nusistovėjo tam tikri arbatpinigių „tarifai“. Europoje arbatpinigiai paprastai sudaro 5–15 proc. sąskaitoje nurodytos sumos. „Nepalikite per mažai, bet ir nepersistenkite, – pataria keliautojas Rimvydas Širvinskas. – Per dideli arbatpinigiai – prasto skonio ženklas.“

Portalo moteris.lt surengta apklausa parodė, kad skaitytojai kavinėse ir restoranuose dažniausiai (41 proc. respondentų) palieka ne daugiau kaip 1–2 litus „arbatos“. 34 proc. apklaustųjų teigė, kad arbatpinigių suma priklauso nuo aptarnavimo, 16 proc. portalo skaitytojų teigia paliekantys sumą, lygią 10–13 proc. nuo pateiktos sąskaitos. Beveik 9 proc. apklaustųjų teigia visai nepaliekantys arbatpinigių.

„Taisyklė paprasta: jeigu restorane ar kavinėje buvote aptarnauti greitai ir maloniai, palikite arbatpinigių. Bet jei padavėjas visiškai nesistengė, sumokėkite lygiai tiek, kiek nurodyta sąskaitoje“, – sako R. Širvinskas.

KAIP?

Keliautojas Rimvydas Širvinskas knygoje „Makaliaus pigių kelionių vadovas“ (leidykla „Alma littera“) pataria, kaip, kam ir kiek palikti arbatpinigių viešbučiuose ir restoranuose.

* Arbatpinigiai dažniausiai paliekami ant stalo – pridengiami čekiu arba įdedami į sąskaitos dėklą. Greitojo maisto užkandinėse ar restoranuose arbatpinigių palikti neprivaloma, bet kartais ten būna speciali dėžutė, į kurią galite įmesti pinigų.

* Jeigu viešbutyje jums talkino nešikas, mokėkite pagal viešbučio tarifą (suapvalinkite sumą). Jeigu nešikas buvo labai mandagus (iškvietė taksi, rūpestingai elgėsi), už kiekvieną papildomą paslaugą paprastai duodamas vienas euras, vienas doleris (ar kita valiuta, bet ne daugiau kaip 5 nominalų vertės).

* Arbatpinigiai taksistui priklauso nuo kelių dalykų: kelionės trukmės ir sudėtingumo, sustojimų jūsų prašymu, bagažo sunkumo. Dažniausiai užtenka suapvalinti sąskaitoje nurodytą sumą. Jei arbatpinigiai laukiami, prie paslaugos kainos pridėkite 10–15 proc., bet nepersistenkite.

* Jei duris jums paslaugiai atidaro durininkas, kaskart mokėti nebūtina, užteks išvykstant palikti jam vieną kitą eurą. Tačiau jei durininkas iškviečia jums taksi ar suteikia papildomų paslaugų, pavyzdžiui, paneša daiktus, tada vertėtų sumokėti po 0,5–1 eurą už paslaugą.

* Administratoriui mokėti nebūtina, nebent jis užsakė jums bilietus į kokį nors renginį ar kitaip pasitarnavo. Tokiu atveju palikite ne daugiau kaip 10 eurų.

* Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje (taip pat ir kitose šalyse) arbatpinigiai kambarinei paliekami peleninėje – kitur padėtų pinigų kambarinė paprasčiausiai neims, manydama, kad svečias juos pamiršo. Amerikoje viešbučių kambarinėms priimta arbatpinigių duoti kasdien – už dieną po dolerį.

* Drabužininką galite apdovanoti, jei jis ne tik padavė paltą, bet ir padėjo jį apsivilkti. Tokio malonumo kaina – 0,20–1 euras. Suomijoje, Italijoje ir kitose šalyse gali būti nurodyta suma, kurią reikėtų įteikti drabužininkui.

* Pasiruoškite monetų nenumatytiems atvejams, kad ieškant smulkiųjų netektų ilgai raustis piniginėje. Jei kavinėje ar restorane atsiskaitote mokėjimo kortele, pasistenkite turėti nors kiek smulkiųjų kišenėje. Jei neturite – nesiaiškinkite padavėjui, o mandagiai padėkokite už paslaugumą.

Prisiminkite: arbatpinigiai duodami subtiliai (nekiškite monetų paslaugą suteikusiam darbuotojui į kišenę). Kavinėje ar restorane palikite smulkiųjų sąskaitos dėkle ar lėkštelėje. Jei duodate tiesiai į rankas, pasistenkite padėkoti ir šypsena, galvos linktelėjimu.