Pokalbis dėl darbo – tarsi mažytė dvikova. Norint ją laimėti reikia pasiruošti tinkamų ginklų.

Apie tai, kaip pasirinkti tinkamiausią darbą ir parašyti gerą CV, jau rašėme. Tarkim, kad šį etapą jūs sėkmingai įveikėte ir dabar jūsų laukia antras raundas – pokalbis dėl darbo. Šis etapas kainuoja kur kas daugiau nervų, nes kalbantis akis į akį su darbdaviu tenka apgalvoti labai daug detalių – pradedant išvaizda, baigiant kūno kalba ir atsakymais. Be to, jei jau esate kviečiamas pokalbiui dėl darbo, esate teisingame kelyje, todėl labai nesinorėtų susimauti ir sugadinti gerą įspūdį. Kaip jam geriau pasirengti pataria portalas goroskop.ru.

Šių klaidų geriau nedaryti pokalbyje dėl darbo

1. Geriau neatsiliepti telefonu, nei atsiliepti netinkamai. Pradėkime nuo to, kad į pokalbį būsite pakviestas telefonu. Todėl stenkitės, kad net tariant „alio“, jūsų balsas būtų malonus, ramus. Ne mažiau svarbus ir fonas – jei pakelsite ragelį tuo metu, kai fone linksminasi jūsų draugai ar verkia vaikai, tikėtina, kad pirmas įspūdis bus labai prastas. Nekelkite ragelio kur nors skubėdami, vairuodami, valgydami. Geriau vėliau perskambinti.

2. Nepasikliaukite įgimta iškalba ir žavesiu. Spontaniškumas – žavi savybė, tačiau labiau dera bendraujant su draugais ar mylimuoju nei su būsimu darbdaviu. Puiku, jei jūsų atsakymai atrodo spontaniški, tačiau tik jūs žinote, kokie iš anksto apgalvoti jie yra. Paruoškite atsakymus net į tuos klausimus, kuriuos, regis, mokate atmintinai – kur dirbote, kokios buvo pareigos, kuo jums patiko jūsų darbas, kodėl iš jo išėjote ar buvote atleistas, ir kodėl nutarėte ateiti į šią įmonę. Kalbėjimo maniera šiuo atveju ne mažiau svarbi už turinį. Mykimas, muistymasis, krenkštimas pernelyg ilgos pauzės ar leidimasis į nereikalingas detales – visa tai gali pakišti koją, todėl idealu būtų, jei pokalbį parepetuotumėt. Jei negalite to padaryti su draugu, tai bent – pats su savimi.

3. Nevėluokite ir neateikite per anksti. Pavėluoti į pirmąjį pokalbį dėl darbo tolygu sudėti ginklus jų net neišsitraukus. Jei įmonės adresas jums nežinomas, geriau išsiaiškinkite jį iš anksto, pravažiuokite pro šalį, įvertinkite, ar bus kur pastatyti automobilį, kad išvengtumėte streso lemiamu metu. Išvažiuokite iš namų bent pusvalandžiu anksčiau, nei iš tiesų trunka kelionė iki tos vietos. Geriau sutaupytą laiką pralaukti automobilyje, kad galėtumėte įžengti pro duris lygiai sutartu metu.

4. Nepersistenkite su apranga. Apie tai, kad negalima rengtis per daug seksualiai ar netvarkingai, jau žino visi ir visos. Tačiau neretai persistengiama kita kryptimi. Dalykinis kostiumas ir aukštakulniai bateliai galbūt būtini, jei pretenduojate į vadovės ar sekretorės poziciją, tačiau visai neprivalomi, jei ketinate dirbti dizainere. Tokiu atveju galbūt labiau praverstų viena kita originali ir netikėta detalė. Blogiausia, kai žmogus įsispraudžia į sau neįprastą stilių, kuris nedera prie jo charakterio ir temperamento. Net pats brangiausias kostiumas neatrodys gerai, jei su juo jausitės nepatogiai. Svarbiausia, kad apranga būtų tvarkinga. Apgalvokite ir tokias detales kaip manikiūras, nuvalyti batai, ataugusios plaukų šaknys ar nepešioti antakiai. Tai, prie ko jūsų akis seniai priprato, kitiems gali užkliūti. Tačiau tuo pasirūpinkite ne paskutinį rytą, o pokalbio išvakarėse.

5. Pamirškite egocentrizmą. Nesielkite taip, tarsi būtumėte pagrindinis aktorius scenoje. Šiuo atveju svarbiausia yra jūsų pašnekovo emocijos ir poreikiai. Stebėkite, ar jam įdomu tai, ką kalbate, kaip jis reaguoja, kas verčia jį šypsotis, o dėl ko susiraukė.

6. Išlaikykite dialogo įspūdį. Viena iš didžiausių tokio pokalbio problemų, kad jis neretai primena tardymą: klausimas – atsakymas, klausimas – atsakymas. Natūralu, kad pokalbiui vadovauja darbdavys, tačiau bent jau jam įpusėjus, išnaudokite pauzes tam, kad apklausą paverstumėte dialogu, nebijokite užduoti vieną kitą su darbu susijusį klausimą, paprašyti patikslinimo. Taip parodysite, kad nuoširdžiai domitės šiuo darbu ir paliksite darbdaviui malonaus bendravimo įspūdį. Jei pokalbis nuslydo į temas, nesusijusias su darbu, tai dažniausiai geras ženklas, rodantis, kad darbdavys jus vertina kaip įdomų pašnekovą, bet būkite atsargūs – tai gali būti ir spąstai, kurie padeda užmigdyti jūsų budrumą ir verčia parodyti savo tikrąjį veidą. Todėl neatsipalaiduokite nė minutei. Jokiu būdu nesiginčykite, nekalbėkite pakeltu tonu, net jei tuo metu pasakojate apie kokią nors jums nutikusią nemalonią situaciją – turite atrodyti kaip žmogus, gebantis valdyti savo emocijas.

7. Kontroliuokite kūno kalbą. Turite atrodyti savimi pasitikintis, tačiau ne arogantiškas. Netieskite rankos pirmas – tai turi padaryti darbdavys. Nesistenkite padaryti kietos asmenybės įspūdžio surakindamas darbdavio ranką tarsi replėmis, tačiau pernelyg silpnas, glebus paspaudimas asocijuojasi su vangumu ir silpnu charakteriu. Nenusirenkite švarko, nesėskite, kol jums niekas nepasiūlė, o jei pasiūlė neišsipleikite ant kėdės visu kūnu, užmesdamas ranką ant atlošo. Tačiau taip pat neprisėskite ant paties kėdės kraštelio, tarsi tuoj tuoj ketintumėte išbėgti. Sėdėkit tiesiai, šiek tiek pasviręs į priekį, klausydamas pašnekovo nevenkite žiūrėti į akis, tačiau kai kalbėsite pats, leiskite žvilgsniui nuklysti – įkyrus žiūrėjimas į akis kalbant sukelia nemalonią įtampą. Stenkitė nesukryžiuoti rankų ir kojų – tai vertinama kaip užsidarymas.Pritaikykite veidrodinį principą – subtiliai atkartokite pašnekovo pozas ir laikyseną, tai pažadina empatiją.

8. Nepergirkite savęs. Tyrimai rodo, kad žmonės, neturintys jokių silpnybių, daro nekokį įspūdį. Todėl prieš eidamas į darbą gerai apgalvokite ne tik tai, kuo ketinate pasigirti, bet ir tai, ką pasakysite paklaustas apie trūkumus. „Tokių neturiu“, – blogas atsakymas, rodantis, kad esate visiškai nesavikritiškas, pasipūtęs savimyla. Svarbiau, kad tie trūkumai būtų nereikšmingi. Tarkim, „esu pernelyg azartiškas – susidomėjęs kokia nors sritimi pasineriu į ją visa galva“ arba „esu smulkmeniška, mėgstu, kad viskas būtų padaryta tiksliai nuo pradžios iki galo“.