Sėkmės formulė skelbia, kad 15 proc. įtakos mūsų sėkmei turi intelektualiniai gebėjimai (IQ), ir net 85proc. emocinis intelektas (EQ). Kas tas EQ ir ar įmanoma jį išlavinti.
Emocinių gebėjimų reikšmė žmonių gyvenime analizuota Somervailo universiteto tyrime: buvo ištirti socialiai remtini berniukai, vieno trečdalio iš kurių IQ buvo žemesnis nei 90. Tačiau tuos pačius tiriamuosius ištyrus po 40 metų paaiškėjo, jog IQ turėjo mažai įtakos jų karjerai. Kaip labiausiai susijusius su jų sėkme darbe šio tyrimo autoriai įvardina gebėjimą susidoroti su frustracija, kontroliuoti emocijas ir gerai sugyventi su žmonėmis. Panašūs rezultatai gauti ir kitame tyrime, kur testų rinkiniu buvo ištirti doktorantūros studijose besimokantys studentai. Vėliau, maždaug po 40-ties metų, išanalizavus jų karjerą, pasiekimus, rekomendacijas ir pan., prieita prie išvados, jog emociniai ir socialiniai gebėjimai buvo keturis kartus svarbesni karjerai ir profesiniam prestižui, nei akademinis intelektas.
Ar įmanoma tai išlavinti?
Vienareikšmio požiūrio į emocinio intelekto lavinimo galimybes nėra. Kai kurių mokslininkų požiūriu, emocinis intelektas priklauso sąlyginai stabilioms, lavinimui beveik nepasiduodančioms žmogaus ypatybėms, kurioms, kaip spėjama, gali šiek tiek turėti įtakos įgyti asmenybės bruožai bei socialinė patirtis (pvz., menas, bendravimas tėvų namuose ir pan.). Iš kitos pusės, nemažai mokslininkų teigia, jog emocinis intelektas yra ,,išmokstama”, t.y., lavinama, intelekto forma ir nėra genetiškai paveldima.
Moterų EQ aukštesnis?
Priimta manyti, jog emocingumas yra būdingesnis moterims ir jos geriau moka atpažinti emocijas. Ką rodo tyrimai? Deja, dauguma tyrimų rodo, kad vyrai ir moterys nesiskiria tarpusavyje pagal emocijų atpažinimą. Skirtumas tarp lyčių yra tik tas, kokį dėmesį jie skiria emocijoms. Moterys paprastai yra atidesnės emocinei sferai, todėl gali skirtis ir jų elgesys.
EQ ir amžius
Tyrimai patvirtina, jog emocinio intelekto lygis priklauso nuo tiriamojo amžiaus: bendrasis emocinis intelektas didėja iki 50 metų. Kitais tyrimais nustatyta, jog emocinis intelektas pasiekia aukščiausią lygį 35-44 metų tarpsnyje. Vėliau jis pradeda mažėti.
Svarbūs ryšiai su tėvais
Manoma, jog emocinio intelekto išsivystymo lygiui ypač svarbus tėvų palaikymas vaikystėje ir palanki socialinė aplinka. Tyrimai rodo, jog emocinio intelekto lygis yra susijęs su tėviška šiluma. Tėviška šiluma čia suprantama kaip tėvų elgesys su tiriamaisiais apskritai, t. y. išklausymas, nuoširdumas ir pan. Tyrimais nustatyta, jog žmonės, turintys aukštą emocinio intelekto koeficientą, linkę save laikyti laimingesniais, turinčiais sėkmingesnius tarpasmeninius santykius ir gavusiais daugiau tėviškos šilumos vaikystėje.
Ekstravertai ar intravertai?
Yra duomenų, jog emocinis intelektas yra reikšmingai susijęs su ekstraversija, atvirumu savo jausmams ir pasitikėjimu savimi, bet neigiamai siejasi su neurotiškumu, t.y. kuo žmogus neurotiškesnis, tuo žemesnis jo emocinis intelektas ir atv. Tačiau yra nuomonių, jog neurotiški žmonės gali kaip tik turėti aukštesnį emocinį intelektą. Aiškinama, jog žmonėms, kurie dažniau susiduria su negatyviomis emocijomis, reikia ir daugiau įgūdžių su jomis susidoroti. Tokiu būdu jie savaime išsiugdo geresnius emocinius gebėjimus. Kadangi neurotiškesni žmonės paprastai yra pesimistiškesni kalbėdami apie savo gebėjimus, jų gebėjimai gali būti tiesiog nepakankamai įvertinti.
Parengta pagal knygą „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai" (leidykla "Alma littera").
