Kodėl blogus dalykus prisimename ilgiau nei gerus?

Pasirodo, pesimizmas mums padeda išgyventi.

Lietuviai nuolat kaltina save perdėtu polinkiu į pesimizmą ir savigraužą, tačiau gali būti, kad kaip tik šis niūrumas mums padeda išlikti.

Psichologų pagalbos dažniausiai kreipiasi dviejų tipų žmonės; 1) tie, kurie nori tapti drausmingesni ir atsakingesni; ir 2) tie, kurie nori atsikratyti įtampos ir streso. Pastarųjų yra kelis kartus daugiau. Žmonės kur kas dažniau kenčia ne nuo savo lengvabūdiškumo, o priešingai, nuo pernelyg didelės savidrausmės, jie nuolat kremtasi dėl to, kas įvyko vakar ir dėl to, kas galbūt nutiks rytoj.

Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad dauguma žmonių blogus dalykus pastebi greičiau ir linkę juos ilgiau prisiminti nei teigiamus. Tai vadinama polinkiu į negatyvumą.

Tyrimai rodo, kad geros ir blogos emocijos turi visiškai skirtingą svorį. Tarkim, santuokoje bandant kompensuoti vieną destruktyvų poelgį prireikia net 5 teigiamų veiksmų; vieną kritinę pastabą užglaisto tik dešimtys pagyrimų; o džiaugsmas išlošus tam tikrą pinigų sumą trunka kur kas trumpiau nei liūdesys tokią pat sumą praradus.

Pasirodo, mūsų smegenys kur kas greičiau reaguoja į pavojaus signalus nei į džiuginančius dalykus. Negana to, pirminė reakcija sukuria tam tikrą filtrą, per kurį filtruojamos visos tolesnės mintys. Tarkim, jei žmogus mus ką tik įžeidė ar apgavo, viską, ką išgirsim vėliau, mes vertinsime kaip įžeidimą ar apgavystę. Tačiau jei jis pasakė komplimentą, nemanysime, kad viskas, ką jis sako po to, yra maloni tiesa.

Anot mokslininko Stiveno Pinkerio, tokia pusiausvyra turi prasmę, ji padeda išlikti. Jei gyvūnas ne iškart pastebi maisto šaltinį ar poravimuisi tinkamą partnerį, nieko baisaus nenutinka – tiesiog kurį laiką jis pabus alkanesnis. Kas kita, jei jis nepastebės artyn sėlinančio plėšrūno ar kito gyvybei mirtino pavojaus – tokiu atveju delsimas būtų mirtinai pragaištingas.

Ši taisyklė išliko svarbi ir socialiniame gyvenime – iš anksto tikėdamiesi to, kas blogiausia, žmonės turi galimybę tam pasirengti, o štai tie, kurie į pasaulį eina atvira širdimi ir kupini naivaus tikėjimo, į spąstus pakliūva kur kas dažniau.

Ką gali žinoti, gal būtent mūsų pesimizmas ir padėjo mums sėkmingiau atlaikyti krizę nei kai kurioms nuolat gyvenimu besidžiaugiančioms šalims?

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis