Lietuvoje savižudybių mažėja, bet vis dar pirmaujame Europoje

Nors Lietuvoje nusižudo vis mažiau žmonių, Graikiją vis tiek lenkiam 10 kartų.

Dėl savižudybių pasaulyje kasdien miršta apie 3 tūkstančius žmonių.

Mirčių dinamiką dėl savižudybių Lietuvoje 1994-2011 metais apžvelgęs Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. Alvydas Navickas sako, kad daugiausia savižudybių Lietuvoje buvo 1994-1996 metais per visą laiką. "Nusižudydavo maždaug 1700 žmonių, rodiklis siekia per 47-49 savižudžius šimtui tūkstančių gyventojų. Vyrai ypač išsiskyrė - siekė 87 šimtui tūkstančių gyventojų. Savižudybių bangos buvo kelios ir jos yra žemėjančios, turi mažėjančią tendenciją. 2011 m. naujausiais duomenimis, iš viso nusižudė 1018 žmonių - vyrų 817, moterų - 201", - kalbėjo A. Navickas.

Nors, remiantis šiais duomenimis, galima buvo tikėtis, kad Lietuva nebebus tarp pirmaujančių pagal savižudybių skaičių šalių Europoje, tačiau psichiatrai pastebi, kad kol kas taip nėra. 2010 m. duomenimis, Lietuvai teko 30,1 savižudis šimtui tūkstančių gyventojų, kai visos ES vidurkis yra 10,2 šimtui tūkstančių. "Visoje Europoje per metus nusižudo 58,5 tūkst. žmonių. Lietuvoje rodiklis yra triskart didesnis už ES ir apie 10 kartų - už Graikijos, kuri turi mažiausią savižudybių rodiklį", - kalbėjo psichiatras A. Navickas.

Pasak psichiatro, nors visoje Lietuvoje pagal mirčių priežastis pirmoje vietoje išlieka kraujotakos sutrikimai, antroje - onkologinės ligos, trečioje - savižudybės, tačiau kaime vyrų savižudybės lenkia net mirtis nuo onkologinių ligų. "Mūsų atliktas tyrimas pagal savižudybinį elgesį ir santykį tarp mėginimų ir nusižudymų rodo, kad 10 tūkstančių žmonių per metus turėtų gauti pagalbą Lietuvoje", - sakė A. Navickas.

Dažnai savižudybė yra depresijos pasekmė. Iš depresiją nulemiančių priežasčių psichiatrai išskiria paveldimumą, tam tikrus medžiagų apykaitos pokyčius, socioekonominius faktorius, stresus, konfliktus, somatines ligas.

"Tikėtina, kad medicinos mokslo pažanga padės įveikti psichikos ligas, o šių metų Nobelio medicinos premijos laureatų reikšmingas atradimas, kad subrendusias žmogaus ląsteles galima perprogramuoti, leis mokslininkams juo pasinaudoti ir kurti pakaitinius audinius sergant įvairiomis ligomis, taip pat ir psichikos", - kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis