Beveik 40 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų ir 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe žeminami. Žeminimas yra dažniausia psichologinio smurto apraiška gydytojų bei mokytojų darbe.
Tai paaiškėjo Higienos instituto specialistams atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo apklausti penkių Lietuvos regionų ligoninių gydytojai ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
Paaiškėjo, jog per 12 darbo mėnesių 37,4 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų ir 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe patiria žeminimą, 15,6 proc. gydytojų ir 5,4 proc. mokytojų - grasinimą, 11,2 proc. gydytojų ir 7,1 proc. mokytojų - ujimą, o 5,3 proc. gydytojų ir 3,2 proc. mokytojų - priekabiavimą. Daugiau nei vieną psichologinio smurto apraišką darbe patyrė apie pusė smurtą patyrusių gydytojų ir trečdalis mokytojų.
"Žeminimas labiausiai paplitusi psichologinio smurto apraiška gydytojų ir mokytojų darbe. Gydytojai dažniau žeminami už mokytojus. Be to, gydytojos, nepriklausomai nuo darbo krūvio, dažniau nei mokytojos darbe patiria ir grasinimus", - teigia Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė dr. Birutė Pajarskienė.
"Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje rizika patirti smurtą yra didesnė nei kituose sektoriuose. Tai aiškinama subjektyvesniu darbo pobūdžiu, kuris reikalauja didesnio emocinio įsitraukimo ir kitų asmenų asmeninės informacijos žinojimo, emocijų reiškimo, grėsme būti apkaltintam blogai atlikus darbą ir mažesnėmis galimybėmis apsiginti", - sako dr. B. Pajarskienė.
Šis tyrimas buvo atliekamas siekiant nustatyti Lietuvos ligoninėse dirbančių gydytojų bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe patiriamo žeminimo, ujimo, priekabiavimo ir grasinimo dažnį bei darbe patiriamo psichologinio smurto rizikos veiksnius. Tai Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto "Pagrindinių sveikatos ir švietimo sistemų žmoniškųjų išteklių būklės vertinimas" dalis.
Anksčiau atliktas IV Europos darbo sąlygų tyrimas parodė, kad Lietuvos darbo vietose ujimo ir priekabiavimo dvigubai daugiau už Europos Sąjungos vidurkį, dėl amžiaus darbuotojai diskriminuojami du kartus dažniau palyginti su Estija ir keturis kartus dažniau palyginti su Latvija.
