Šiemet lietuviai šventėms  ketina išleisti daugiau nei pernai. Ir ypač padidės jų išlaidos maistui - jos šį mėnesį sudarys apie 35,2 proc. visų išlaidų. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.

Prisikirsti iki soties
Lyginant su 2011-aisiais, šiemet gyventojų dalis, šventiniam stalui išleisianti virš 300 Lt, išaugo nuo 13 iki 20 proc. Atitinkamai (iki 53 proc.) sumažėjo namų ūkių, kurie Šv. Kūčių ir Kalėdų skanėstams skirs mažiau nei 200 Lt. Dar penktadalis gyventojų vaišėms ketina išleisti nuo 201 Lt iki 300 Lt.

Aišku, toks išlaidavimas maistui susijęs ir su ne tokiais linksmais dalykais. Kiek svorio priaugama per šventes, tyrimas nebuvo atliktas, bet tai, kad daugiau nei pusė lietuvių nemažai maisto išmeta, yra faktas. Kaip, beje, ir tai, kad šventiniu laikotarpiu labai padidėja virškinimą gerinančių preparatų pardavimas.

„Šiek tiek plačiau praverti pinigines šventiniu laikotarpiu gyventojus galėjo paskatinti sumažėjęs nedarbo lygis. Išleisti daugiau linkę ir senjorai, sulaukę vidutiniškai dešimtadaliu išaugusių pensijų", - komentuoja „Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Pastebima įdomi tendencija - namų ūkiai, kurių pajamos didžiausios, šventiniam stalui ketina išleisti kur kas mažiau nei „vidutiniokai".

O.Bložienė tai aiškina tuo, kad didesnes pajamas, visų pirma, gauna didmiesčių gyventojai, o dauguma jų važiuoja švenčių švęsti pas gimines į kaimą arba per šventes išskrenda dar toliau - pailsėti į egzotiškus kraštus ar slidinėti. Taigi šventinio stalo išvis nedengia.

Beje, nebūtinai šventiniam stalui skiriami pinigai rodo, kad lietuviams rūpi prisikimšti pilvus.  Jei vertinsime susėdimą už vienos stalo kaip bendravimo būdą, galime sakyti, kad šiemet ketinama daugiau dėmesio skirti buvimui kartu nei materialiai meilės išraiškai - dovanoms.

Dovanos: mažiau, bet geresnių
Dovanoms ir sveikinimams taip pat ketinama skirti didesnes sumas: dešimtadaliu arba iki 25 proc. sumažėjo gyventojų nurodžiusių mažiausią - iki 100 Lt sumą ir 6 proc. padaugėjo tų, kurie dovanoms išleis daugiau nei 300 Lt.

Vis dėlto, dovanojimo įpročiai keičiasi - kadangi net 30 proc. lietuvių lieka nusivylę gautomis dovanomis, atitinkamai savo įpročius keičia ir dovanotojai.

Vienas iš jų - dovanoti dovanas su pirkimo čekiais, kad jos gavėjas galėtų grąžinti dovaną į parduotuvę ir atsiimti pinigus arba pakeisti ją į kitą. Anot O.Bložienės, netgi etiketo specialistai tikina, kad nieko bloga, jei dovanodami ne tik nenuplėšime etiketės,  bet dar prie jos pridėsime pirkimo kvitą 

Kita tendencija, kurios, beje, labiau laikosi gaunantys didesnes pajamas - apdovanoti mažiau žmonių, bet geresnėmis dovanomis. Linkstama į tai, kad dovanomis keičiamasi tik šeimoje. Taip taupyti ketina beveik trečdalis lietuvių. Jų požiūris visai išmintingas - geriau padovanoti vaikui kompiuterį nei apdovanoti kompiuterio pelės kilimėliais visus kolegas ir pažįstamus. 

O.Bložienė siūlo dar vieną protingo taupymo būdą - pereiti prie grupinių dovanų, t.y. dovanoti ką nors visai šeimai, o ne atskiriems jos nariams. Prie bendrų dovanų prisidėti ar jas dovanoti  ketina 10 proc. lietuvių.

Beje, panaši tendencija yra ir Europoje. Galime sakyti, kad mažinti vartotojiškus įpročius jie mokosi iš mūsų. Nors pernai europiečiai daugiau pinigų skyrė dovanoms, o mažiau maistui, šiemet situacija pasikeitė. Ir, beje, dauguma jų taip pat taupys apdovanodami mažiau žmonių.

Panašu, kad įprotis apipilti mažomis dovanėlėmis kiekvieną sutiktąjį nyksta. Reikia pripažinti, kad tai turėtų gerokai sutaupyti ne tik mūsų pinigų, bet ir laiko bei nervų.

Tačiau vienas dalykas nesikeičia - dėmesys vaikams. Šiemet, kaip ir visuomet, Kalėdų Senis neturėtų jų nuskriausti - tiek Europoje, tiek Lietuvoje jiems skiriama beveik pusė viso dovanų biudžeto.

Iš anksto nesiruošia
Ekspertė pastebi, kad Kalėdos į Lietuvą ateina vis vėliau. Europoje labiau mėgstama bent jau dovanas pirkti iš anksto. Lietuviai gi susigriebia paskutinį mėnesį ar paskutinę savaitę. Tai pripažino net 53 proc. apklaustųjų. „Nepasiruošus išlaidų augimui iš anksto, iš situacijos tenka suktis paskubomis. Dėl to kenčia ne tik kišenė, bet ir šventinė nuotaika. Be to, skubotai perkant dovanas kyla grėsmė padovanoti nereikalingų daiktų", - sako O. Bložienė. Panašūs įpročiai yra ir Rusijoje, Ukrainoje, Graikijoje ir tai, anot ekspertės, nemažai pasako apie gebėjimą tvarkytis pinigus.

Jei kalbėtume apie bendras išlaidas šventėms, tai taupiausi Europoje yra olandai - jie ketina išsiversti su 287 eurais. Po jų eina lenkai, ukrainiečiai, rusai, graikai. Daugiausia šventėms išleis airiai (965 eurus), šveicarai, suomiai, ispanai.

Anot O.Bložienės, lietuviams Kalėdų šventės yra vienos svarbiausių ir didžiausių. Normalu, kad jie skiria joms daug pinigų, neretai netgi skolinamasi iš ateities - dėl švenčių išlaidų atidedant mokesčius, skolų grąžinimą  Jei išmoktume ruoštis šventėms iš anksčiau, kas mėnesį vis po truputį atsidėti, tai nereikėtų patirti finansinių pagirių.

Nors ruoštis iš anksto jau per vėlu, bet planuoti - dar ne. Todėl pasiduodami skubotam pirkimui, bent jau išvenkime spontaniškumo nuodėmės. Eikite į parduotuvę su aiškiu sąrašu, kam ką ketinate pirkti ir nekeiskite savo planų, apimti netikėto dosnumo ir sugundyti akcijų.

Kur lietuviai deda sutaupytus pinigus? Dalį jų skiria labdarai, tačiau dar daugiau iššvaisto utopinėms svajonėms. Anot O.Bložienės, lietuviai labdarai paaukoja 3 kartus mažiau pinigų, nei išleidžia loterijos bilietams.

Apie tai, ką dažniausiai perka vyrai ir moterys, ką jie nori gauti ir kodėl kitiems dovanojame tai, ko patys netrokštame, sužinosite kitame straipsnyje.