Psichologai įspėja: pavydas nebūtinai liudija meilę...

Pavydas pažįstamas kiekvienam žmogui. Jis gali padėti stipriau mylėti partnerį, atnaujinti išblėsusią meilę ir trauką vienas kitam. Tačiau pernelyg didelis pavydo jausmas gali nuodyti santykius ar net juos sugriauti.

Kalbėdami apie pavydą psichologai vieningi ir kategoriški: pavyduliavimas yra greičiau baimės netekti, o ne meilės išraiška. Stiprų pavydą paprastai jaučia savimi nepasitikintys žmonės, pernelyg priklausomi nuo partnerio arba, atvirkščiai, įsitikinę, kad partneris yra jų nuosavybė. Taigi nepagrįsti ir dažni pavyduliavimo priepuoliai liudija ne tiek apie nepasitikėjimą kitu, kiek apie nepasitikėjimą savo gebėjimais išsaugoti tarpusavio santykius. 

Gyvenimiškos situacijos ir pavojai
„Mano draugas visad nori žinoti, kur ir su kuo einu, dar patikrinti atvažiuoja. Tai ne ten pasižiūriu, tai per daug prisipuošiu… Kaltina nebūtais dalykais, ir absoliučiai visi kaltinimai nepagrįsti. Manau, tokiam jo pavyduliavimui turi įtakos ankstesnė patirtis – jo buvusios žmonos išdavystė, o aš dabar tapau atpirkimo ožiu, kuris turi išklausyti priekaištus visai mūsų, moterų, giminei ir sau.“
Stiprus pavydas – tarsi prakeiksmas. Kuo labiau pavyduolis stengiasi riboti artimo žmogaus laisvę, tuo didesnė tikimybė, kad šis sieks išsilaisvinti iš tų pančių. Gal pabėgdamas, gal paslysdamas į šoną. Ne veltui psichologai sako: „Reakcija, kurios sulaukiame – mūsų bendravimo pasekmė.“ Anot seksologo Anatolijaus Gainovskio, pavydus žmogus – tai kompleksų turintis asmuo, abejojantis mylimuoju, nes abejoja savimi. Norint nepavyduliauti, teks pačiam su savimi tvarkytis – niekas kitas už jį to nepadarys.

 „Jis aiškina, kad labai mane myli ir saugo, bet kažkodėl nenori, kad dažyčiausi, gražiai rengčiausi, ypač jei viena kur nors einu. Beje, nenori, kad kur nors eičiau viena ir kad apskritai eičiau. Dabar nedirbu, nes jam atrodo, kad pats geriau ars dieną naktį – man vargti nereikės, bet manau, kad tai ne tik iš didelės meilės… Norėčiau studijuoti, bet jis sako, kad geriau mokytis internetu, nors, įtariu, nenori, kad bendraučiau su grupės draugais.“

Čia seksologas įspėja: žmogui sunku atsilaikyti, kai jo širdį siekiama užkariauti. Yra daug tokių porų – vyras dirba, nuolat užsiėmęs, o moteris lieka viena... O šalia kitas žmogus ima rodyti dėmesį, žarstyti sąmojus, dovanoti gėles – vyras, norėdamas laimėti moterį, gali iš kailio išsinerti. Kadangi retkarčiais kiekvienos poros santykiuose pasitaiko juodų duobių, kai norisi bėgti neatsigręžiant, tada ir nueinama pas tą, kuris kitoks. O paliktasis griebiasi geležinio argumento: „Aš juk sakiau, kad taip bus!“ Bet kaip tik pats visą gyvenimą stūmė link to...

Neverta pamiršti, kad partnerio pavyduliavimas dažnai slepia jo paties nuodėmes. Pavyduliavimas tampa apsaugine reakcija, leidžiančia jam atsikratyti sąžinės kančių ir kaltės jausmo. „O tuomet nieko keista, kad moteriai pabandžius, tarkim, paįvairinti, pakeisti meilės žaidimus vyras tuoj pat įtaria neva ji to kažkur išmokusi, lygina ją su kitomis savo moterimis...“, – sako seksologas.

Nors dėl pavyduliavimo poros retai kreipiasi pagalbos į specialistus, jie patartų šiems žmonėms išsiaiškinti, kas juos sieja. Kai vienas iš sutuoktinių kontroliuoja kiekvieną kito žingsnį, nuolat įtaria jį esant neištikimą, spendžia spąstus, prašo papasakoti apie ankstesnius intymius santykius, išsiklausinėja iki menkiausių smulkmenų, namuose užverda nesibaigiantis pragaras. Tai patologinis pavyduliavimas – destruktyvus ir pavojingas jausmas.

Pavydas rodo meilę?
Daugelis žmonių pavyduliavimu matuoja meilės stiprumą. Jei jūsų pavydi, manote, kad tam žmogui esate brangi, tačiau šiuo jausmu pridengiama stipri emocinė priklausomybė, o ne atsidavimas ir noras, kad artimam žmogui būtų gera. Specialistai teigia, kad patologiškas pavydas dažniau kamuoja vyrus. Daugeliu atveju pretekstus pavydui jie išgalvoja patys ir negali objektyviai įvertinti savo būsenos.

Mokslininkai pavyduliavimą suskirstė šitaip:
1. Egoistinis pavydas. Jo kamuojamas žmogus meilės objektą laiko neatskiriama savo dalimi.

2. Konkurencinis. Pavyduliui kiekvienas žmogus – galimas jo varžovas.

3. Tironiškas. Jo graužiamas žmogus jaučia malonumą nuolat keldamas skausmą mylimajai.

4. Įžeistas. Kai žmogus jaučiasi nevisavertis, atsiranda polinkis viską vertinti perdėtai, nuolat užsigauti.

5. „Apverstas“. Žmogus viską vertina remdamasis savo seksualine praeitimi ir tik iš to sprendžia apie aplinkinius.

6. Įskiepytas. Jis atsiranda tada, kai artimieji įskiepija dogmas neva „visos jos tokios“ arba „visi vyrai laksto į kairę“.

Pavydo šaknys - vaikystėje
Psichoanalitikų nuomone, pavydas gimsta ankstyvoje vaikystėje (kaip ir galybė kitų gyvenimą apkartinančių blogų dalykų...). Jis toks stiprus, kad palieka pėdsakų visam gyvenimui. Tai kančia, kurią patiria mažas vaikas, kai suvokia, kad mama nepriklauso vien jam. Tai konkurencinė kova, kai vaikas kovoja su broliais, sesėmis, aplinkiniu pasauliu dėl tėvų dėmesio ir meilės, siekio būti vieninteliu. Jei ankstyvoje vaikystėje mažylis sulaukia pakankamai dėmesio ir meilės, šį jausmą jis nesunkiai išauga. O šilumos stygius, kaip ir perdėtas rūpestingumas, gali pridaryti žalos. Pernelyg nerimaujantys ar pernelyg reiklūs tėvai iškraipo vaiko asmenybės ribas, nuolat kišasi į jo erdvę. Taip sukuriamas elgesio stereotipas, perduodamas iš kartos į kartą.

Mokslininkai įrodė, kad kuo mažiau žmogus išsilavinęs, kuo menkesnio intelekto, tuo baisesnėmis formomis pasireiškia jo pavyduliavimas, agresija, neapykanta. Pavydas pasireiškia pačių įvairiausių jausmų gama – nuo lengvos ironijos, pašiepimo iki neapykantos, keršto ir net žmogžudystės...

Kaip pažaboti tą griaunantį jausmą?
Vienokį ar kitokį pavydą jaučia kiekvienas žmogus. Šio jausmo stiprumas rodo priklausomybės nuo kito žmogaus laipsnį. Pavydą labai sunku pažaboti, bet pabandyti būtina. Juk jis griauna santykius, slegia abi puses – tiek pavyduolį, tiek tą, kurio pavydima.

Palikite erdvės. Negalima vertinti artimo žmogaus kaip savo nuosavybės. Santykius stenkitės kurti taip, kad kiekvienas turėtų savo asmeninę erdvę, pomėgių, galimybę užsiimti patinkančia veikla. Ir tuo pat metu turėkite bendrų interesų, drauge leiskite laisvalaikį.

Nesuteikite preteksto. Kiek nuo jūsų priklauso (o priklauso tikrai daug...), stenkitės, kad artimas žmogus jumis pasitikėtų, nesuteikite preteksto pavyduliauti nei norėdama paerzinti, nei atkeršyti. Argi nepasitaiko, kad flirtuojate su kuo nors vien siekdama išprovokuoti brangiausiąjį, kad įsitikintumėte esanti jam svarbi?

Pavydą praeičiai reikia išgyventi savyje. Pavydintis žmogus tampa stiprių, griaunančių emocijų auka. Kad pavyduliavimo pavyktų išvengti, specialistai pataria artimam žmogui nepasakoti apie savo ankstesnio gyvenimo intymias detales, kurios galėtų būti skaudžios. Paties fakto, kad esate kartu, turėtų pakakti, kad jis tikėtų jūsų meile.

Neaptarti santykiai. Kartu gyvenant gali skirtis partnerių požiūris į tarpusavio santykius: vienas svajoja apie ilgus, stabilius ir sutvirtintus santuokos saitais, kitas jaučiasi laisvas, nes neketina įsipareigoti. Tokiu atveju užgesinti pavydo laužą padeda atviras pokalbis ir lūkesčių išsiaiškinimas.

Kodėl jis kenkia sveikatai?
Mokslininkai padarė išvadą, kad pavydas ne tik apkartina tarpusavio santykius, bet ir labai kenkia sveikatai. Pavyduoliai kenčia nuo stiprių pilvo, galvos skausmų, žarnyno problemų. Šią puokštę papildo nerimo priepuoliai. Vokiečių mokslininkų tvirtinimu, pavydas dažnai būna nemigos priežastis. Pavydo priepuolis – tai stresas, į kraują išskiriamas adrenalinas, į raumenis priteka kraujo, jaučiamas spaudimas krūtinėje, apmiršta širdis ar tiesiog netenkama amo. Patyręs tokį šoką organizmas priverstas reaguoti, išskiriami tam tikri hormonų junginiai, ir dėl to labai kenčia imuninė sistema, provokuojamos kai kurios ligos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis