Kodėl neįpareigojančių santykių skaičius auga? Kodėl ši tendencija tampa tokia populiari? Tai – mada ar moralės normų nuosmūkis?
Kaip nebūtų keista, rašo vmj.ru, dažniausiai tokių santykių iniciatorėmis tampa moterys... - net 80 proc. atvejų. Dauguma šiuolaikinių moterų taip rūpinasi savo karjera, tad vengia priklausomybės nuo drabužių tvarkymo ir stovėjimo prie puodų. Jos nenori priklausyti nuo vyriškio nei moraliai, nei materialiai, tad joms neįpareigojantys santykiai yra tiesiog patogu – juk nuolatinį partnerį kaip ir turi. Nes kad ir kokia stipri moteris bebūtų, jai reikia švelnumo, šilumos, sekso, bendravimo su vyru. Daugumą gražiosios lyties atstovių laisvi santykiai tenkina, nes tokiu būdu jos gauna vyro dėmesio, tuo pat metu neapsunkindamos savęs buities rūpesčiais, įsipareigojimais ir santykių gludinimu.
Kalbant apie vyrus, dažniausiai neįpareigojančius santykius renkasi:
- vedę vyrai, kuriems reikia meilužės,
- vyrai-berniukai, kurie ir metams bėgant nesuauga,
- tokie santykiai galimi tarp buvusių partnerių, kurie išsiskyrė, tačiau nutarė palaikyti intymius ryšius.
Neįpareigojančių santykių + ir -
Pliusai:
* Nuolatinis sekso partneris.
* Nėra jokių moralinių ir materialinių įsipareigojimų.
* Buitinių problemų ir pretenzijų nebuvimas.
* Reti susitikimai garantuoja ir netgi kaitina aistrą.
* Praktiškai nėra dėl ko pyktis, aiškintis, todėl tokie santykiai dažnai būna harmoningesi nei sutuoktinių ar sugyventinių.
Minusai:
* Pirmiausia, nė vienas iš partnerių nėra garantuotas, kad jo taip vadinama antroji pusė neturi tokių pačių neįpareigojančių santykių dar su kai kuo.
* Antra, įmanoma, kad kas nors su tokio pobūdžio santykiais sutiko ne dėl savo lengvabūdiškumo, o dėl to, kad yra įsimylėjęs savo partnerį ir tikisi, kad ateityje neįpareigojantys santykiai įgaus kitokį pobūdį. Kai tuo tarpu antrai pusei tai – tik žaidimas.
* Dažniausiai tokie santykiai neturi ateities, todėl, kad pasąmonėje tiek vyras, tiek moteris rimtus santykius kuria norėdami pratęsti giminę. Taigi, ilgainiui gamtos duoti instinktai ima viršų ir, perkainojus gyvenimiškas vertybes, sąjunga griūva.
Žinia, nepaneigsime neįpareigojančių santykių traukos ir romantikos. Ir būna atvejų, kai tokie santykiai trunka net ilgiau nei oficialūs santuokiniai ryšiai, o retkarčiais netgi baigiasi Mendelsono maršu. Vis dėlto, vertinant moraliniu ir religiniu aspektu, santykius, kur abi pusės tiesiog vengia įsipareigojimų, daugiau nei partneryste nepavadinsi.
Ir vis dėlto, tokių porų skaičius auga. Vadinasi, tiek vyrus, tiek moteris tokia sąjunga, kur nėra žodžių „privalau, privalai“, bendros buities, tenkina. Kiekvienas iš mūsų sprendžia, kam ryžtis – laisviems paviršutiniškiems santykiams ar šeimos kūrimui.
