Perskaitykite pateiktus teiginius ir:
- ties tais, kurie Jums visiškai tinka, parašykite skaičių 2,
- ties tais, kurie beveik tinka - skaičių 1,
- ties tais, kurie visiškai netinka - skaičių 0.
1. Kai kažkas kitas prašo papasakoti apie mano darbą, mane apima nerimas, kad neišpasakočiau paslapčių galimam konkurentui.
2. Aš turiu daug gerų idėjų, kurios, jaučiu, nėra tiek brandžios, kad apie jas papasakočiau kitiems.
3. Mane dažnai įtikina tie žmonės, kurie yra iškalbingi, ypač draugiški, nepaprasti, intriguojantys.
4. Aš lengvai priimu kitų žmonių atsiprašymus dėl vėlavimo.
5. Aš ignoruoju daugumos žmonių kritiką mano atžvilgiu, kadangi jie nėra kompetentingi spręsti apie mano darbą.
6. Man sunku dalyvauti kūrybinėse grupėse, komitetuose, kadangi žinau, jog produktyviausiai galiu dirbti, būdama (-as) viena (-as).
7. Aš nesutikčiau su pasiūlymu pereiti į kitą darbą, nesvarbu, kad ir koks jis būtų viliojantis, kadangi esu labai prisirišusi (-ęs) prie dabartinio.
8. Aš esu toks žmogus, kuris galėtų mesti geriausią darbą, jei pajustų, kad kiti piktinasi arba pavydi jam sėkmės.
9. Aš imuosi vykdyti kiekvieną užduotį, kurią gaunu.
10. Man patinka romanai, apysakos, bet daugiausiai skaitau susijusią su darbu ir duodančią profesinių žinių literatūrą.
11. Aš neprašau padidinti atlyginimą, aukštesnių pareigų ar visuomenės pripažinimo.
12. Kai girdžiu apie šaudymus gatvėse, atleidimus iš darbo, aš manau, kad tie dalykai aplenks mane.
13. Aš atsisakau keisti savo planus, veiklos programas dėl vadinamųjų atsitiktinumų, nenumatytų atvejų.
14. Kai susiduriu su problema, naudojuosi tuo sprendimo būdu, kuris man padėjo anksčiau.
15. Man sunku pamokyti kitus ar papasakoti kitiems apie tai, ką aš darau savo darbe.
16. Kiekvienas naujas žingsnis gyvenime man atrodo vis sunkesnis.
Rezultatus apskaičiuoti nėra sudėtinga - juos reikia pasverti keturiose svarstyklėse A,B,C ir D.
A svarstyklėse reikia pasverti 1 + 2 ir 3 + 4 teiginio rezultatus. Pavyzdžiui: 1 teiginys - 0; 2 teiginys - 2, tai jų suma 0+2=2; 3 teiginys - 2; 4 teiginys - 2, tai jų suma 2+2=4. Gausite svarstykles, kurių vienoje lėkštutės pusėje bus 2, o kitoje pusėje 4.
B svarstyklėse - 5 + 6 teiginių ir 7 + 8 teiginių rezultatus.
C svarstyklėse - 9 + 10 teiginių ir 11 + 12 teiginių rezultatus.
D svarstyklėse - 13 + 14 teiginių ir 15 + 16 teiginių rezultatus.
Tokiu pat būdu suskaičiavę visus rezultatus gausite keturias svarstykles, kurių geriausias rezultatas - 0 ir 0. Pusiausvyrą 1 ir 1 yra mažiau stabili. Pati nestabiliausia pusiausvyra - 4 ir 4. Tuo atveju, kai pusiausvyros nėra (pvz. 2 ir 4), dominuoja savybė, surinkusi daugiausiai balų.
Pačios svarstyklės žymi bendrą žmogaus savybę. Ją galima apibūdinti vienokiu ar kitokiu santykiu tarp dviejų kitų viena kitai priešingų savybių. J.Wonder ir P.Donovan, remdamiesi E.Erikson teorija ir savo tyrimų duomenimis, teigia, kad šios savybės tiesiogiai susijusios su žmogaus atvirumu permainoms ir sugebėjimu konstruktyviai veikti jų metu. Savybės formuojasi per pirmąsias keturias vaikystės stadijas. Tais atvejais, kai nėra pakankamai gerų sąlygų joms susiformuoti, t.y. kai svarstyklės nerodo stabilios pusiausvyros, tolesniam žmogaus gyvenimui permainos nesuteikia malonumo.Galima sakyti, kad žmogus įgyja vidinių barjerų, trukdančių būti atviram permainoms, iki galo išnaudoti permainų situacijas savo tikslams pasiekti.Mėginsime plačiau aprašyti šias savybes ir tuo pačiu aptarti mūsų nedidelio tyrimo rezultatus.
A svarstyklės. Pasitikėjimas supančiu pasauliu ir savimi.
Ši savybė formuojasi kūdikystėje. Pavyzdžiui labai paprasti - kai mama priglaudžia kūdikį prie krūtinės, kai vaikas šoka nuo stalo tėvui į glėbį ir tėvas jį pagauna. Tačiau gyvenimui bėgant, pasitikėjimas turi būti nuolat atnaujinamas. Optimalus pasitikėjimas leidžia žmogui jaustis priklausomam nuo kitų ir tuo pačiu tikėti savimi, savo intuicija, aktyviai kurti teigimas permainas.
Kraštutinis pasitikėjimas (1 ir 2 teiginiai) sudaro daug problemų ypač permainų situacijose. Nejausdamas pasitikėjimo - nesijauti saugus. Norėdamas kompensuoti savo nesaugumą, žmogus gali būti nenuoširdus, manipuliuoti kitais žmonėmis. Taip pasaulis gali tapti tik kovos lauku, kuriame žmogus jaučiasi vienišu kovotoju, kur nuolatos tyko realūs arba įsivaizduojami pavojai. Ši savybė gali labai trukdyti kurti konstruktyvias permainas savo gyvenime.
Per didelis pasitikėjimas (3 ir 4 teiginiai) turi kitų trūkumų. Vaikas vaikystėje matęs tik šviesiąsias gyvenimo puses, visais būdais apsaugotas nuo pavojų, ilgainiui gali netekti realybės jausmo, jos vengti. O permainų metu kiti gali tuo pasinaudoti, palikdami tik nusivylimo jausmą ir norą turėti dar mažiau reikalų su svetima tikrove.
Jeigu pasitikėjimas yra optimalus, gana sėkmingai formuojasi ir B savybė.Pasitikėjimas aplinka, greičiau įgyti pasitikėjimo savimi. Tada daug lengviau formuojasi savo identiškumo, vertės, nepriklausomybės jausmai.
B svarstyklės. Ego - Identiškumas.
Jis atsiranda tada, kai supranti, kad esi kitoks, negu tavo tėvai, pažįstami ir nepažįstami žmonės, kai supranti, kas tu esi ir kad tu esi tu. Ego-identiškumą dar kitaip galima pavadinti "Tai esu Aš" jausmu.
Ši savybė pradeda formuotis 2-3 vaiko gyvenimo metais, tada kai prasideda jo kova už savarankiškumą. Tėvams labai sunku visada teisingai nuspręsti, kada vaikui reikia leisti būti savarankiškam, o kada padėti jam, patarti ir paguosti. Jeigu auklėjant dominuoja viena ar kita pusė, gali pradėti formuotis kraštutinis nepriklausomumas (5 ir 6 teiginiai) arba per didelis priklausomumas (7 ir 8 teiginiai).
Pavyzdžiui, kai vaikas pradeda verkti, jį galima paglostyti, paguosti arba paklausti, ar jis nori, kad visi vadintų jį verksniu.Vaikas gali nusiraminti ir tiesiog užmiršti, kad verkė arba pasakyti sau, kad jo daugiau niekas nevadins verksniu. Taip jis gali save pradėti formuoti save ypač nepriklausomą.
Vaikystėje susiformavęs stiprus nepriklausomybės poreikis suaugusį žmogų kartais gali versti blaškytis nuo vienos veiklos prie kitos, neįsiklausyti į į kitų žmonių patarimus, nepriimti nuoširdžios pagalbos. Kitas nepriklausomybės poreikio patenkinimo pavyzdys - pedantiškas noras iki galo suplanuoti visus savo veiksmus, ištirti visus galimus pavojus, padaryti taip, kad viską būtų galima kontroliuoti savo jėgomis. Deja, tokiems žmonėms permainos, ypač netikėtos, atneša daug vargo ir nemalonumų. Per daug priklausomų žmonių tiek savarankiški, tiek žingsniai į permainas, tiek konstruktyvūs veiksmai, užklupus netikėtoms permainoms, yra labai sunkūs.
C svarstyklės. Veikimo stilius.
Jis gali būti labai impulsyvus, agresyvus (9 ir 10 teiginiai) arba vangus, pasyvus (11 ir 12 teiginiai). Pateiksime pakankamai įdomų veiklos energingumo ir pasyvumo santykio paaiškinimą. Manoma, kad aktyviai veikti žmogus pradeda vaikystėje, tada kai "įsimyli" savo priešingos lyties tėvus (berniukai - motiną, mergaitės - tėvą) ir pradeda konkuruoti su savo lyties tėvais. Norėdamas atkreipti motinos dėmesį, berniukas mėgdžioja tėvą, mergaitė - motiną. Berniukai nori, kad mama jais didžiuotųsi, tampa labiau agresyvūs, mergaitės pradeda puoštis. Tačiau vaikai konkuruoja norėdami laimėti, tai yra, nenorėdami prarasti savo lyties tėvų meilės ir palankumo. Deja, tais atvejais, kai tėvai išsiskyrę arba nėra labai artimi vienas kitam, berniukai gali laimėti kovą prieš tėvus, mergaitės - prieš motinas. Berniukai gali tapti "mažu mamos vyru". Taip jis gali prarasti vyro veiklos modelį, kurio reikia savo lyties elgesiui išmokti. Mergaitė gali pakeisti mamą (tėvas grįžęs iš darbo gali kalbėtis tik su ja, klausti patarimo įvairiais atvejais). Mergaitė laimi prieš motiną ir tuo pačiu praranda moters veiklos modelį, labai reikalingą moters lyties elgesiui išmokti.
Vaikų konkurencinės kovos laimėjimas gali turėti keletą pasekmių. Viena jų - toks laimėjimas suaugusio žmogaus gyvenime gali iššaukti pasyvumą (mokantis, dirbant). Aktyviai nebesiekiama sėkmės, tai yra nesąmoningai nebenorima laimėti kovą su savo lyties tėvu.
Kita laimėjimo pasekmė - suaugusio žmogaus veiklos impulsyvumas, agresyvumas. Toks žmogus gali būti labai energingas, aktyvus, gali nepailsdamas kovoti, nuveikti daug daugiau darbų negu kiti, tačiau jis niekada nejunta pasitenkinimo nugalėjęs, nejunta nusiraminimo.
Todėl manoma, kad geriausiais veiklos aktyvumo ir pasyvumo derinys susidaro tada, kai vaikas "kovoja" su savo lyties tėvu ir "pralaimi" tą kovą. Jis nepraranda savo lyties elgesio modelio. Toks žmogus gali būti jautrus, bet nesilpnas, stiprus, bet neagresyvus.
D svarstyklės. Pažinimo būdai.
Kitaip juos galima pavadinti naujos patirties ir naujų veiklų taikymo būdai. Ši savybė ryškėja tuomet, kai mokomės mokytis. Savybė ryškėja tuomet, kai vaikas pats, be kitų priežiūros ir pagalbos, sukonstruoja konstruktoriumi automobilį, sukala inkilėlį arba dar ką nors padaro savarankiškai. Atsiranda ne tik pasitikėjimo savimi jausmas, bet ir savo asmeninių veiksmų planavimo patirtis, bendros veikimo schemos, kurias galima perkelti iš vienų darbų į kitus. Jei šis sugebėjima smokytis, drąsiai perkelti patirtį iš vienos sferos į kitą nesusiformuoja. - kiekvienas naujas darbas, kiekviena nauja veiklos sritis tampa neįveikiama tvirtove, o kiekviena gyvenimo permaina - trauma.
Taip susiformuoja bendras nekompetentingumas (15 ir 16 teiginiai). Kitas kraštutinumas - perfekcionizmas (13-14 teiginiai) - gali susiformuoti tuomet, kai iš vaikų tikimasi per daug, arba jie per daug dažnai paliekami vieni susidoroti su sunkiomis užduotimis. Giliai asmeniškai priimtas iššūkis arba baimė būti įvertintam ne pačiu geriausi pažymiu žmogų verčia daug ir ilgai dirbti, aukoti savo laisvalaikį, asmeninį gyvenimą. Perfekcionizmo savybių turintis žmogus permainų situacijoje irgi yra labiau pažeidžiamas. Laipsniškos, o ypač radikalios permainos gali sugriauti daugelį veiklos planų, sujaukti jo asmeninius santykius su jam reikšmingais žmonėmis.
Pasitikėjimas, ego-identiškumas, veikimo stilius, pažinimo būdai - vaikystėje susiformuotos, paauglystėje papildytos, suderintos savybės. Jos gali būti tvirtas pagrindas, atramos taškas įvairiausiose permainų situacijose ir tada, kai žmogus pats keičia savo veiklos kryptis bei asmeninio gyvenimo būdą.
Pagal J.Wonder and P.Donovan "The Flexibility Factory", N.Y:Double Day parengė Psichologijos akademija
