Rašau dėl dviejų mane kankinančių problemų. Pavasarį baigiau mokslus, tačiau iki šiol nerandu darbo. Buvau inciatyvi, gera ir darbšti studentė. Bėda ta, kad mano specialybė labai siaura, mažai darbo vietų, beveik jokios konkurencijos. Nors studijų metais vasaromis nevengdavu juodų darbų, tačiau gavus diplomą manyje įsijungė kažkoks mygtukas ir negaliu perlipti per save ir eiti dirbti bet ko. Jaučiuosi esanti spąstuose.

Yra ir kitas išgyvenimas, kuris neduoda man ramybės jau kokius 5 – 6 metus. Nors man jau 24 m., tačiau dar niekada neturėjau vaikino. Tai, ko gero, mane labiau kankina nei darbo neturėjimas. Merginos mano aplinkoje - grupiokės ar draugės - studijų metais susirado vaikinus, o aš tarytum likau nuošaly. Manau, kad esu patraukli, protinga. Susižavėjimų būta, tačiau tai būdavo tik iš mano pusės. Klausite, ką padariau, kad pakeisčiau šią situaciją? Dariau nemažai. Ėjau į klubus, kavines, festivalius, dalyvavau seminaruose, ieškojau naujų draugų, prisiregistravau pažinčių svetainėje. Tačiau viskas veltui. Vienatvės pažaboti nepavyko. Dabar praktiškai nebeturiu vilties su kuo nors susipažinti: nedirbu, tarp mano draugų laisvų vaikinų nėra, retai kur nors išeinu, nes labai trūksta pinigų. Be to, mano savivertė labai kritusi. Kam gali patikti bedarbė? Net pati sau tokia nesu įdomi. Gal man kažkas negerai, jei iki šiol neturėjau rimto draugo? Pabundu ir užmiegu su mintimi, jog nesu reikalinga nei kaip specialistė, nei kaip mergina. Galvoju apie tai, kad man - jau 24 – eri, o neturiu jokios santykių patirties, darbo. Apima neviltis. Atrodo, kad tokiuose metuose taip nepridera, nes juk visiems dalykams yra savas laikas. Jaučiuosi nesuspėjanti su socialinėmis normomis. Greta

Konsultuoja psichologė Justina Zelionkaitė

Sveiki, savo laiške Jūs išvardinate dvi šiuo metu Jus kankinačias problemas – darbo ir vaikino neturėjimas. Pirmiausia, norėčiau aptarti pirmąją Jūsų problemą – darbą. Šiais laikais jaunam žmogui rasti darbą yra tikras įšūkis, ypač kvalifikuotą. Sakote, kad ,,juodų darbų‘‘ dirbti nebenorite, tačiau, kas, anot Jūsų, yra ,,juodas darbas‘‘? Kadangi pagal Jūsų specialybę nėra darbo, nes ji labai siaura, tai sėdėti ir laukti, kol darbas atsiras, nėra pats tinkamiausias sprendimas. Dėl to galbūt verta ieškotis darbo ne pagal specialybę ir mažiau kvalifikuoto, juk, jei ir dirbsite tokį darbą, tai nereikš, kad jis - visam gyvenimui, be to, kadangi Jūs buvote iniciatyvi, gera ir darbšti studentė, tai tikriausiai būtumėte ir tokia darbuotoja? Geri darbuotojai yra vertinami, dėl to įmanoma, kad padirbusi žemesnės kvalifikacijos darbą, gautumėte aukštesnes pareigas. Dar vienas būdas įsitvirtinti Jums darbo rinkoje yra persikvalifikuoti. Tai galėtų būti arba naujos teorijos įsisavinimas akademinėse studijose, kursuose, arba, pavyzdžiui, praktika kažkokioje įstaigoje, kitaip tariant, kadangi šiuo metu vistiek jokių pajamų negaunate, galbūt būtų verta pasiprašyti į kokią nors įstaigą padirbėti be užmokesčio. Tokiu būdu Jūs įgausite naujų žinių, turėsite, ką įrašyti į gyvenimo aprašymą, bei galbūt gausite rekomendaciją, kuri bus naudinga darbinantis kitoje įstaigoje į panašaus tipo darbo vietą, o idealiausiu variantu, galbūt net ta pati įstaiga Jums kažką įdomaus pasiūlys. Dar verta paminėti, kad tokiu būdu Jūsų savivertė nekris, Jūs jausitės labiau save realizuojanti. Taip pat Jums vertėtų kreiptis į „Jaunimo darbo centrą“ (Lietuvos darbo biržoje), ten Jums duos naudingų patarimų ieškant darbo.

O antra Jus kankinanti problema yra vaikino neturėjimas. Dėl to, kad neturite draugo, Jūs neturėtumėte jaustis niekam tikusi. Jūs net neįsivaizduojate kiek yra vienišų Jūsų amžiaus žmonių. Rasti tinkamą partnerį/-ę yra, tikriausiai, didesnis iššūkis nei rasti darbą. Vyrauja stereotipas, kad partnerių neturi tik nesimpatiški, niekam tikę, kompleksuoti, kvaili žmonės, tačiau tai yra visiška netiesa. Pilna gražių, protingų žmonių, kurie yra vieniši, o priežastys sunkiai paaiškinamos. Jūs sakote, kad esate patraukli ir protinga, kaip suprantu, iš Jūsų pusės simpatijų būta, tačiau nieko nekalbate apie Jumis sužavėjusius vaikinus. Argi Jų tikrai nebuvo? Galbūt jie Jums nepatiko ir Jūs jų nepastebėjote? Gal verta geriau apsidairyti aplinkui? Jūs sakote, kad eidavote į įvairiausius renginius, nejaugi nepastebėjote, kad kažkas Jumis domisi? Sunku atsakyti: ar Jumis tikrai niekas nesidomi, ar Jūs to nematote... Visgi panašu, kad kažko svarbaus nepastebite - tai nebūtinai reiškia, kad nepastebite Jums simpatizuojančių vaikinų, Jūs gal savo elgesyje kažko nepastebite, kas „uždaro kelią“ pas Jus? Kartais sunku pačiam tai pastebėti, todėl būtų naudinga draugų paklausti, kodėl, anot Jų, Jūs neturite vaikino, kodėl Jūsų nekviečia į pasimatymus? Neverta aklai tikėti tuo, ką aplinkiniai pasakys, bet jie Jums duos peno apmąstymams ir galbūt pati pasidarysite geras įžvalgas.

Taigi, nors Jūs šiuo metu neturite darbo ir vaikino, tai nereiškia, kad taip bus amžinai - kiekvienam savas laikas, kiekvienas savo apogėjų pasiekia skirtingu metu. Svarbiausia, kad šiuo metu šie du dalykai Jums nemažintų savivertės, nes kuo savivertė žemesnė, tuo bus sunkiau pasiekti tikslus, be to, Jūsų kaip asmenybės vertė bus mažesnė. Siūlau šiuo metu koncentruotis ne į vaikino paieškas, o į savivertės kėlimą ir atsipalaidavimą. Apskritai, gali būti, kad jau kelis metus patiriama įtampa dėl to, kad neturite draugo, ir neleidžia Jums jo susirasti. Tai yra labai subtilūs dalykai, tačiau dažnai patiriama įtampa kažkokiu būdu atbaido tai, ko norime. Dėl to labai įmanoma, kad kai Jūs nustosite galvojusi ir ieškojusi vaikino, jis staiga atsiras. Apibendrinant, noriu pasakyti, kad žmonės ateina ir išeina, darbus gauname ir prarandame, bet visada liekame su savimi, dėl to labai svarbu save mylėti ir vertinti, o kai vertinsite ir mylėsite save, Jums tą patį jaus ir kiti. Sėkmės.

Nežinote, kaip išspręsti Jus varginančias psichologines problemas? Rašykite, psichologė Jums atsakys. Klausimai ir atsakymai talpinami rubrikoje „Specialistai pataria“.