Prasideda moterų epocha, kur nėra vietos vyriškam požiūriui į gyvenimą

Visai be reikalo moterys vadinamos silpnąja lytimi. Iš tiesų jos turi tokių galių, apie kokias vyrams nė nesvajoti. Tik, žaisdamos pagal vyrų taisykles, per ilgai klaidžiojome aplinkkeliais ir jas pametėme. Kaip pažadinti tikrąją savo prigimtį?

„Per tuos kelerius metus neatpažįstamai pasikeičiau. Seniai matyti draugai ir kolegos, sutikę mane gatvėje, net nesisveikina“, – vikriai nardydama tarp automobilių, pasakoja Gita, žavi 28-erių metų šviesiaplaukė. Važiuojame į Kaune vykstantį Moters magijos mokyklos (MMM) seminarą. Mano pašnekovė yra šios senbuvė – baigusi trejus metus trukusius mokymus, vis dar randa ten ką veikti. Juk tobulėjimui ribų nėra, ar ne? „Buvau 23-ejų, bet atrodžiau vyresnė nei 30-ties, – prisimena Gita. – Kūno formas slepiantys nuobodūs drabužiai, griežta tamsių plaukų šukuosena, kvadratinė segė po kaklu... Dariau tokios rūsčios įspūdį, kad vaikai traukdavosi nuo manęs į šalį. Turėjau aiškų gyvenimo planą, ir viskas vyko pagal jį: ištekėjau būdama 20-ties, baigusi ekonomikos ir finansų studijas, įsidarbinau banke, gaudavau stabilias pajamas ir tvirtai laikiau savo rankose visus namų kampus.“ Tik viskas buvo ne tai – Gita jautė, kad kažko trūksta, bet nesuprato ko. Savęs pažinimo kelią ji pradėjo nuo emocinio intelekto kursų, šie atvedė į MMM. Moters gyvenime – daug pokyčių. Ji paliko perspektyvų, bet pačiai nuobodų darbą banke ir dabar yra laiminga dirbdama mados namuose viešųjų ryšių specialiste. Kardinaliai pakeitė savo stilių – tiksliau, šis keičiasi kasdien pagal nuotaiką. O labiausiai pasikeitė santykiai su savimi ir aplinkiniais: „Tapau lankstesnė, linksmesnė, atviresnė. Galiu toleruoti įvairius žmones, nesistengiu visko kontroliuoti, nebijau pasakyti „ne“ ir būti netobula, nustojau jaudintis dėl aplinkinių nuomonės ir pradėjau girdėti save.“ Ne visi iš karto džiaugsmingai priėmė tokius Gitos pokyčius – visada patogiau bendrauti su gerai pažįstamu žmogumi, nei pažindintis su juo iš naujo. Užtat santykiai su vyru tapo kur kas artimesni ir šiltesni. Tai akivaizdu: kai ji, naudodamasi globaline padėties nustatymo sistema (GPS), netenka vilties rasti kelią, vyras telefonu kantriai atveda į tikslą. „Supratau, kaip gera kartais leisti sau pabūti blondine“, – valiūkiškai nusišypso Gita. Ko jau ko, bet moteriškumo jai tikrai nestinga.

Būti moterimi
Atpažinti MMM atstoves tarp pusšimčio į seminarą susirinkusių dalyvių nesunku – beveik visos vilki lengvutėmis, kai kurios – netgi berankovėmis suknelėmis (brrrr... vasario pradžioje?), lengvai bendrauja, jų veiduose nematyti įtampos ir nuovargio, o akys švyti. Tokios tikrai turėtų patikti vyrams. Tik jei tradiciškai manote, kad moteriškumo mokyklose mokoma vilioti priešingą lytį ir sėkmingai ištekėti, klystate. Moterų istorijos iškalbingesnės už tokius stereotipus. Viena jų staiga pradėjo tapyti ant šilko, kita – rašyti eiles ir išleido savo eilėraščių knygą. Trečia, palikusi perspektyvios įmonės direktorės postą, pradėjo su vyru nuosavą verslą. „Supratau, kad galiu būti kitokia vadovė – ne griežta ir kontroliuojanti, bet įkvepianti ir motyvuojanti. Tai man patinka“, – sako ji.
Šios moterys – puikus įrodymas, kad moteriškumas – ne kliūtis siekti savo tikslų, ne trūkumas, kurį privalome slėpti, o privalumas, kurį turime atskleisti, kuriuo naudotis turime išmokti. Emocinio bei dvasinio intelekto mokytojas Rimvydas Židžiūnas įsitikinęs, kad realizuoti save galime tik pažinę tikrąją savo prigimtį. Anot jo, vyrų pasaulį apibūdina sąvokos „miestas“ ir „protas“. Čia galioja aiškūs principai, taisyklės ir schemos, vyrams svarbu kuo nors tapti, o kad tai įvyktų, reikia įveikti kliūtis. Tai padaryti padeda valia. Kiekviena mūsų viduje yra vyras, ir kai kuriais atvejais, tarkim, siekiant karjeros ar ginant savo interesus, jis ima veikti. Tiesa, tikroji – moteriškoji – mūsų prigimtis yra kitokia. Moteris – tai gamta, jai svarbu ne tik kuo nors tapti, bet ir save atskleisti, todėl, net ir eidama aukščiausias pareigas, ji ne visada jaučiasi laiminga. Atskleisti save mums padeda intuicija ir tinkamos sąlygos, juk moteris – kaip gėlė: jai pražysti būtini ne valia ar pastangos, o dėmesys ir meilė. Tik nepamirškim, jog vyrams, kad ką nors pasiektų, reikia kitko – ne lepinimo, o gero spyrio į užpakalį, antraip rizikuojame jį iš kovotojo paversti vazoniniu fikusu.
Gamtos įvairovė stulbinama, tokios yra ir moterys. Kiekviena – tarsi skirtingas augalas, kiekvienam šių reikia vis kitokių sąlygų: kas tinka morkai, visai netinka vynuogei. „Jei norite suprasti, ko reikia jums, turite išsiaiškinti, koks augalas esate, – sako R. Židžiūnas. – Svarbiausia neperimti vyrų modelio ir nesistengti tiesiog kuo nors tapti. Jei esi eglė, nereikia pešioti savo spyglių ar kitaip savęs žaloti, kad taptum tokia kaip palmė ant žurnalų viršelių. Gamta nėra negraži – nesvarbu, koks peizažas prieš mūsų akis: džiunglės, pieva, audringa jūra ar kalnai. Jis yra gražus, nes natūralus. Reikia tik leisti jam atsiskleisti.“
Vargu ar sulauksime geresnių už šiuos laikų tai padaryti. Anot Moters magijos mokyklos įkūrėjos ir vadovės Andrės Pabarčiūtės, prasideda moterų epocha, nes žmonija pajuto, kad grynai vyriškas požiūris į gyvenimą, orientacija į tikslą, pinigus, karjerą, naujausias technologijas neatneša visiškos laimės. „Mes vis labiau tolstame nuo gamtos ir nuo savo šaknų. Priėjome ribą: laikydami save svarbesniais už gamtą, rizikuojame susinaikinti. Šiuo metu idealu pradėti veikti moteriškai gyvybės ir meilės energijai. Moters ryšys su gamta, jos gyvybingumas paskatino domėtis ekologija, sveika gyvensena. Žmonės vėl pradeda vertinti tarpusavio ryšius, bendravimą, grožį, harmoniją, vienybę. Imame suprasti, kad reikia ne konkuruoti, o kooperuotis, ir tas supratimas atėjo iš moterų pasaulio“, – sako A. Pabarčiūtė. Jausti savo jėgą, be abejo, malonu, tačiau kaip padaryti, kad ši energija taptų ne viską griaunančia gamtos stichija, o gyvybę teikiančiu šaltiniu?

Trys jėgos vietos
Anot A. Pabarčiūtės, moterys turi tris savo jėgos vietas. Viena stipriausių yra susijusi su gimda. „Esame apdovanotos galimybe atvesti į pasaulį naują gyvybę, – sako ji. – Panaudoti šią dovaną galime ne tik gimdydamos vaikus. Mes turime talentą jausti, kas yra gyva, o kas jau atgyvenę, kokius santykius ar veiklą verta tęsti, o ką geriau palikti. Gimdyti – tai ir kurti naujas idėjas, atrasti naujus kelius, ryšius.“ Specialios technikos padeda išlaisvinti mumyse slypinčią gyvybinę energiją. Anot Andrės, to išmokusios moterys akivaizdžiai atjaunėja: pasikeičia išvaizda, pagerėja sveikata, atsiranda daug energijos. Tai praktiškai išbandėme seminare. Tikrai nežinau, ar ta gyvybinė energija buvo reali, ar tik įsivaizduota, ar ją pažadinome pačios, ar tai pajusti padėjo Andrė, turinti išskirtinį talentą sukurti jaukią, šiltą, meilės ir šilumos kupiną aplinką, bet tikrai ją jutome. MMM šis pratimas vadinamas banga, ir mes tikrai bangavome, šėlome, maudėmės tos energijos pursluose, stengėmės pajusti savo viduje visas gamtos stichijas, ir kiekviena piešėme savą kraštovaizdį. Reikia pripažinti, kad, palyginusi savo peizažą su kitais, kiek susigėdau dėl jo banalumo – vaiskiame saulėtame danguje virš banguotos jūros sklandanti žuvėdra atrodė veikiau atskridusi iš reklaminio kelionių lankstinuko nei iš mano pasąmonės gelmių, bet susiliedama su ja jutau tokią laisvę ir jėgą, kokios jau seniai nebuvau patyrusi. Pasirodo, tikrai esame skirtingos – prieš akis atsivėrė miškai, pievos, kriokliai, smėlynai, kalnai, sodai ir netgi vienas žemėje augantis ridikas... Beje, banguoti galime bet kada – mylėdamosi, bendraudamos su kolegomis ir netgi tvarkydamos namus. Sako, su banga tvarkant namus išsiskiria itin gera aura. Reikės išmėginti.
Antroji moters jėgos vieta, pasak Andrės, yra širdis. Tai susiję su begaliniais meilės ištekliais. „Moteris yra kūrėja ir davėja, – sako MMM vadovė. – Mes neturėtume skųstis ir maldauti meilės, dėmesio ar komplimentų, pačios turime duoti ir džiaugtis, jei atsiranda žmonių, norinčių tai priimti, – tik tada viskas grįš su kaupu. Reikia investuoti, o ne taupyti. Kuo daugiau taupai, tuo labiau tau visko trūksta, nesvarbu, ar kalbėtume apie meilę, ar apie pinigus.“

Trečiasis moters jėgos šaltinis – intuicija, išmintis. „Mes ilgai vadovavomės vyriška logika, stengėmės viską grįsti racionaliais argumentais, tikėjome, kad tikslą gali pasiekti tik griaudamas kliūtis, bet tokia kova – labiau vyrų kelias. Esame apdovanotos kitokiais gebėjimais – kol vyrai sprogdina uolas, mes galime atrasti tarp jų esančius takelius, kaip kad savo vagą natūraliai atranda upė, ir greičiau pasiekti tikslą.“ Intuicijai paklūstanti moteris dažniausiai net negali paaiškinti, kodėl priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. „Nes man taip atrodo“, – sako Andrė. Iš tokio „argumento“ vyrai šaiposi, bet ilgainiui pripažįsta, kad jų moteris buvo teisi. Anot R. Židžiūno, protingas vyras mato situaciją iki pat horizonto, išmintinga moteris – gerokai už jo. Emocinio ir dvasinio intelekto mokytojas prisimena vieną klestintį verslininką, kuris, atidžiai peržvelgęs visus svarbiausius savo gyvenimo sprendimus, su nuostaba konstatavo, kad viskas nutiko būtent taip, kaip ir buvo numačiusi jo žmona. Pamėginkite tai padaryti patys – prisiminkite, kiek kartų sprendimus priėmėte klausydamos širdies, kiek kartų – proto, ir įvertinkite, kurie iš jų buvo teisingesni.
Pati Andrė prieš 8-erius metus taip pat nusprendė paklusti savo intuicijai ir dabar jaučiasi laiminga. „Visą gyvenimą ėjau iš anksto nubrėžtu keliu: baigusi muzikos mokyklą, studijavau Muzikos akademijoje fortepijoną ir solinį dainavimą. Vėliau grojau avangardinį džiazą su pačiais geriausiais tos srities Lietuvos muzikantais, bet pradėjusi lankyti emocinio intelekto kursus supratau, kad ta muzika yra ne visai ta, kurią noriu kurti, emocijos – ne tos, kuriomis noriu dalytis. Tai buvo pernelyg chaotiška, destruktyvu“, – prisimena Andrė. Ji išėjo iš grupės ir pradėjo kurti kitokią muziką. Netrukus sulaukė kvietimo dalyvauti festivalyje, ten susipažino su pasaulinio garso atlikėjais, atsirado naujų projektų. Šiuos iki šiol lydi sėkmė. „Kai darai tai, ko tikrai nori, ne tik apima laimės, realizacijos jausmas, bet ir aplanko sėkmė, – įsitikinusi ji. – Mes stereotipiškai manome, kad jei jau pasirinkome tam tikrą kelią, tai juo turime žygiuoti visą gyvenimą. Iš tikrųjų visi mes turime labai daug išteklių, tik reikia juos atrasti ir nebijoti išmėginti.“

Moteris moteriai draugė
Būtent tai Andrė ir padarė – ėmėsi visai naujos, su muzika nesusijusios veiklos: mokymų. Iš pradžių pabandė patirtimi dalytis su keliomis draugėmis, jos pasikvietė daugiau. Matydama, kad norinčiųjų mokytis daugėja, Andrė pradėjo gilintis į šią sritį, galiausiai kartu su R. Židžiūnu atidarė Moters magijos mokyklą. Negi būti moterimi reikia mokytis? Ar tai nėra įgimta ir natūralu? „Visi talentai yra įgimti ir natūralūs, bet mes turime išmokti juos atskleisti ir išvystyti“, – sako Andrė. Padaryti tai padeda ir teorinės žinios, ir įvairios mankštos, užduotys, šokiai, meditacija, energiniai pratimai. „Kai moteris pradeda save pažinti, išmoksta pajusti savo moteriškas galias, jai atsiveria daugybė kelių, o problemos išsisprendžia savaime. Nebereikia specialių mokymų šeimos santykiams pagerinti ar profesinei realizacijai atrasti – tai kyla iš vidinių poreikių ir vidinės harmonijos. Pradėjusi sutarti pati su savimi, pradedi sutarti su visu pasauliu“, – teigia Andrė.
Dar vienas mane nustebinęs pojūtis, kurį patyriau seminare, – artumas kitoms moterims. Prisipažinsiu, niekada nebuvau moterų kompanijų gerbėja. Ir šįsyk stebėdama susirinkusiąsias mąsčiau, kokios skirtingos esame – amžiaus, išvaizdos einamų pareigų, išsilavinimo požiūriu, tačiau kai po seminaro visos susikibome į vieną didelį glėbį, apėmė jaudinantis bendrumo jausmas. Visais laikais moterų bendruomenės būdavo itin stiprios – svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis palaikydavome viena kitą tarsi seserys, dalydavomės patirtimi, išmintimi, jausmais ir darbais. Deja, pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti, kad moterų draugystė apskritai negalima, kad viena kitai esame tik konkurentės. Gali būti, kad tokį modelį irgi perėmėme iš vyrų – jiems natūralu konkuruoti: kliūtys juos stiprina. Mus, atvirkščiai, – silpnina. „Gebėdamos draugauti, susilieti kaip viena stichija tampame vieninga kuriančia jėga, – sako Andrė. – Tik tarp moterų gali visiškai atsipalaiduoti, būti savimi ir pažinti save, nes kita moteris tau yra tarsi veidrodis, joje gali pamatyti tą savo dalį, kurios galbūt nepažįsti, atrasti savo intuityvumą, emocionalumą, gebėjimą mėgautis jutiminiu pasauliu. Moteris pažįsta save ir pasisemia energijos bendraudama su kitomis moterimis, o realizuoja – būdama vyru.“ Pasak jos, ta, kuri neturi draugių, emocinio palaikymo ir supratimo paprastai tikisi iš vyro, dėl to jų santykiai tampa įtempti, nes vyras negali būti draugė – jis duoda moteriai visai kitų dalykų. Ir ne mažiau nuostabių.

Meilės menininkės
Pagaliau prakalbome ir apie vyrus. Reikia pripažinti: kad ir kokios stiprios būtume, be vyrų mūsų talentai vysta kaip augalas be vandens. Andrė įsitikinusi, jog visos esame talentingos erotikos srityje, o frigidiškų apskritai nėra. Gaila, kad į tokią svarbią gyvenimo dalį kaip intymumas žvelgiame su gėdos, kaltės, nepatogumo jausmu. Tiesa, nereikia painioti meilės meno su seksu. „Atsiskleidusi moteris yra multiorgazminė: erogenine zona tampa visas jos kūnas, – sako Andrė. – Pažadinti tą multiorgazmiškumą padeda įvairūs pratimai, technikos. Labai svarbus yra gebėjimas visiškai atsipalaiduoti, įsiklausyti į visus savo kūno pojūčius, išmokti juos skirti. Deja, kūniškai meilei neretai skiriame vos kelias minutes, mylimės skubėdami kuo greičiau pasiekti tikslą. Taip nutiko iš dalies todėl, kad pradėjome kopijuoti vyrus, perėmėme mums visiškai svetimą jų seksualinę elgseną. Žinome, kaip atrodyti seksualiai, tačiau pametėme raktą, kuriuo atrakinamas tikrasis mūsų pojūčių pasaulis.“ MMM vadovė juokiasi, kad kai kurios moterys, besimokydamos tapti deivėmis, staiga pamato, kad šalia esantis vyras anaiptol nėra dievas. „Mūsų požiūris į santykius neretai yra vartotojiškas – netinkamą vyrą pakeičiame kitu, bet taip elgdamosi stovime vietoje, nieko neišmokstame. Tikra deivė bet kokį vyrą gali padaryti dievu, – įsitikinusi ji. – Turi iš naujo atrasti tą žmogų, pamatyti jį, o ne savo pačios nusipieštas projekcijas.“ Anot Andrės, reikalavimų ir priekaištų į kampą spaudžiami vyrai paprastai užsidaro, taip niekada nesulauksime jų meilės ir dėmesio. Tačiau keisdamosi pačios, sukuriame tam tikrą erdvę, – į ją patekęs vyras irgi pradeda keistis: tampa jautresnis ir atidesnis, nori tave pažinti, o ne vartoti. Liesdamas mūsų pojūčiams pažadintą kūną, jis padovanoja ne 5 minutes trunkantį „greituką“, o fantastišką meilės naktį.
Visa tai skamba tikrai gražiai, bet juk dažniausiai nutinka taip: pirmadienį pradedame gyvenimą iš naujo, o antradienį tai pamirštame. Pasak Andrės, norint, kad požiūris pasikeistų natūraliai, to reikia mokytis mažiausiai 3-ejus metus (būtent tiek ir trunka mokymai Moters magijos mokykloje). Per tiek laiko nauja teigiama patirtis nusveria senas nuoskaudas ir įpročius, susikuria nauji ryšiai smegenyse, nebereikia jokių pastangų gyventi kitaip, nereikia savęs apgaudinėti, užsiimti saviįtaiga – tai tampa organiška, tiesiog gyveni tave atitinkantį gyvenimą. Ilgoka? Galbūt. Bet jei jaučiate, kad jums to reikia, gal ir verta. Man įkvėpimo ir stiprybės kol kas suteikia ta mano vidinio peizažo žuvėdra, bet kai ji pavargs, reikės pabandyti ką nors daugiau. Juk įdomu sužinoti, kokių dar lobių turiu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis