Uždirbu daugiau nei mano vyras...

Aprūpinti šeimą – amžių amžius tokia prievolė gulė ant vyro pečių. Būti maitintoju, šeimos galva, žmogumi, ant kurio pečių laikosi šeimos gerovė ir gyvenimas. Tačiau vis daugiau regime pavyzdžių, kai ši tradicinė sąmprata keičiasi

Šiandien vis dažniau pasitaiko, kad partneriai susikeičia vaidmenimis šeimoje – žmona uždirba daugiau nei vyras. Protingos, aktyvios ir finansiškai nepriklausomos moterys pasiekia daugiau nei jų partneriai.

Atrodytų – pasmerktos tokios šeimos: vyro savivertė krenta, moteris vis skausmingiau ima ilgėtis tvirto vyro peties. Tačiau apsidairę pamatome ne vieną šeimą, kur moteris uždirba daugiau, ir dėl to niekas neskuba draskyti santuokų - netgi gyvena ilgai ir labai draugiškai. Kaip jiems tai pavyksta? Kaip jie dalina šeimos biudžetą? Kas šeimoje lyderis?

Išklausykime, ką apie tai mano pačios moterys, kurios į šeimą parnešą didesnį kapšą pinigų.

Nijolė, 33 m.
„Esu marketingo specialistė, mano vyras – padavėjas restorane. Iš pradžių mane labai glumino faktas, kad vyras uždirba mažiau. Maniau, jog vyras turi būti pagrindinė figūra šeimoje, jam privalu ir daugiau uždirbti.
Mes neturime bendro šeimos biudžeto. Vyras perka maistą, moka mokesčius, o mano pinigai skiriami mano išlaidoms ir buities gerinimui. Mano darbas toks, kad kartais kelias savaites nebūna užsakymų, tad man tenka sėdėti namuose. Tos dienos vyrui labai patinka - kai būnu namuose, gaminu valgų, tvarkau ir puošiu namus. Jis, beje, irgi skaniai gamina. Mes niekada neskirstome buities darbų į vyriškus ir moteriškus – kas laisvesnis, tas ir tvarkosi. Siurbti kilimus, plauti grindis, gaminti – visi darbai lygūs.
Kas lyderis mūsų šeimoje? Paskutinį žodį taria vyras. Tačiau jis visada pasirengęs išklausyti ir mano nuomonę, o tai, mano manymu, svarbiausia.“

Marija, 43 m.
„Daugiau nei prieš dvejus metus ištekėjau už pedagogo, aš – buhalterė. Jau tekėdama žinojau, kokia bus finansinė situacija šeimoje – kad vyras visada uždirbs mažiau už mane. Tokia jau situacija. Žinoma, manau, kad būtent vyras privalo atnešti liūto dalį į namus. Tačiau tas „privalo“ galbūt svarbus, kai tau – 20 metų. Kai gyvenimas jau susidėliojęs, problematiška kažką keisti. Reikia gyventi su tuo, kas yra, kaip yra ir nebesukti galvos dėl to, ko nebepakeisi.
Mūsų šeimos gava esu aš. Toks jau mano charakteris, kurį išsiugdžiau siekdama karjeros. Pinigai mūsų šeimoje bendri, iš jų sumokame mokesčius, imame pragyvenimui, atostogoms. Vyras į bendrą biudžetą padeda visus savo pinigus, aš – dalį. Man jų reikia ir savo poreikiams – grožio, masažo salonams, drabužiams, kosmetikai. Čia – mano prioritetas, ir vyras dėl to nesiginčija.“

Aurelija, 28 m.
„Gal taip jau lemta, bet visi vyrai, su kuriais susitikinėjau, uždirbdavo mažiau nei aš. Ištekėjau neseniai, ir aš uždirbu daugiau nei vyras. Nuo jaunumės esu pratusi nuo nieko nepriklausyti, juolab - nuo vyro. Aš visada pasinėrusi į darbą, pasiekiu gerų rezultatų, esu vertinama, tačiau tai atbaido stiprius vyrus.
Nors mano vyras uždirba nedaug, aš jį myliu, todėl nutariau nekreipti dėmesio į jo finansinę padėtį. Noriu į savo sutuoktinį žiūrėti kaip į vyrą, o ne pinigų maišą. Bet, neslėpsiu, būna labai sunkių momentų... Pavyzdžiui, kai nori vakarienei šviežios mėsos, o jis parneša pigų pusfabrikatį. Ir nenorėdama įžeisti mylimo žmogaus, užgniaužiu savo norus ir principus ir kone atbulais dantimis suvalgau tą prastą maistą. Suprantu, kad negaliu priekaištauti vyrui dėl jo menkesnių pajamų, todėl stengiuosi jį paveikti kitaip: skatinu keisti darbą, kažko imtis, o ne gulinėti prieš televizorių ar sėdėti prie kompiuterio. Matau, kad jis stengiasi, vis susiranda kažkokio darbelio, kabinasi, manau, kad vieną dieną šalia manęs bus stiprus vyras.
Tačiau kartais man galvoje ima kirbėti nerami mintis: „Ar tik ne dėl pinigų jis su manimi gyvena?“
Kodėl už jo ištekėjau? Ne kasdien sutinki žmogų, su kuriuo tau gera visą laiką, todėl teko susitaikyti su jo menku uždarbiu. Galų gale, ne piniguose laimė. Užtat vyras turi daug laisvo laiko, lydi mane į įvairius renginius, mes kartu tvarkomės, sukiojamės virtuvėje – žodžiu, viską darome kartu.
Nepasakyčiau, kad mūsų šeimoje vienas kuris yra lyderis. Ir man tai patinka, nes mes puikiai vienas kitą suprantame, palaikome. Argi verslininkas, kuris kiaurą dieną būtų prapuolęs darbe, galėtų man skirti tiek laiko? Ne, žinoma. Štai ir turime dilemą: kas geriau - vyras namie, bet be pinigų, ar kai jo šalia nėra, bet užtat jis tave apipils pinigais?.. Kiekvienas renkasi savo kelią, tačiau svarbiausia – nepamiršti meilės.“

Situaciją komentuoja psichologė Justina Zelionkaitė

Kiek tokia situacija, kai moteris uždirba daugiau nei vyras, gali pakenkti jų tarpusavio santykiams?
Esant tokiai situacijai santykių scenarijus gali būti įvairus. Poros gali normaliai gyventi, o gali dėl to imti konfliktuoti ir galiausiai išsiskirti. Dažnai vyras, stebėdamas, kaip jo partnerė kylą karjeros laiptais, ima pavyduliauti, gali jaustis nepilnavertis, jeigu jo karjera nesiklosto taip sėkmingai. Kai tai įvyksta, labai svarbus yra moters elgesys.

Ką turėtų daryti moteris, kad mylimas žmogus nesijaustų blogai?
Vyras jaučiasi blogai, jei žmona nepatenkinta juo tokiu, koks jis yra, kai ji stengiasi keisti jo įpročius ar bendravimo būdą. Dėl to, susiklosčius tokiai situacijai, kai vyras uždirba mažiau, ir norėdama, kad jis nesijaustų blogai, moteris turėtų to neakcentuoti, tačiau stengtis jame įžvelgti kitų privalumų, vertinti jį kaip, pavyzdžiui, gerą sutuoktinį, tėvą, meistrą. Koncentruotis ne tik į uždirbamus pinigus, bet ir į darbą,kurį jis atlieka. Galbūt jis yra puikus savo profesijos specialistas? Paprastai žmonės linkę galvoti: jei daug uždirbi, vadinasi, esi protingas, geras specialistas ir t.t., o jei mažai - tinginys, kvailas ir t.t. Deja, realybėje būna ir kitaip. Dažnai mokslininkų pajamos būna mažesnės nei nekvalifikuotą darbą dirbančių asmenų. Dėl to poroje partneriai turi išmokti vertinti vienas kitą, džiaugtis vienas kito pasiekimais, matyti ne tik silpnybes, bet ir stiprybes.

Kaip turi elgtis vyras, norėdamas išsaugoti savigarbą?
Vyras turi šalinti tai, kas tą savigarbą mažina. Vieni vyrai "pašalins" žmoną, t. y., susiras kitą moterį, prie kurios jausis galingesni, kiti ims labiau stengtis, daugiau dirbti ir uždirbti nei jo partnerė. Žinoma, bus tokių, kurie susitaikys su esama situacija, priims tai, džiaugsis partnerės pasiekimais, gyvens toliau ir jų savigarba nuo to nekis. Vyro reakcija priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi apskritai. Tikėtina, kad vyras, kuris buvo pakankamai pasitikinti savimi, susiklosčius tokiai situacijai elgsis pagal pirmą ar antrą būdą, o tas, kuriam pasitikėjimo savimi stokojo, jam nuolat reikėjo demonstruoti savo galią, tikėtina, tokios situacijos nepakęs ir pabėgs iš tokios šeimos į jo savigarbą labiau tausojančią aplinką.

Ar mažiau uždirbantis vyras turėtų prisimti daugiau buities darbų?
Idealiu atveju santuoka neturėtų būti sąjunga, kurioje vienas yra karalius, o kitas - vergas, joje turėtų būti lygybė, dėl to buities darbų krūvį reikėtų pasiskirstyti po lygiai. Pavyzdžiui, jeigu vienas iš partnerių gerai investavo ir iš to uždirba didelius pinigus, tačiau niekur nedirba, o kitas dirba po 12 val. ir uždirba mažiau, tai nereikėtų pastarojo paversti vergu ir reikalauti daugiau užsiimti namų buitimi. (Nebent asmuo, uždirbantis mažiau, geriau jaučiasi, kai skiria daugiau laiko buičiai, bet tai jau turi būti jo paties apsisprendimas.)

Apskritai santuokos/partnerystės subyra tada, kai parneriai ima nebematyti vienas kito gerųjų savybių, kai nustoja vertinti ir gerbti vienas kitą. Dėl to tokioje situacijoje, kai moters pajamos yra didesnės nei vyro, turėtų nepamiršti jo ir toliau jį vertinti, girti, o vyras neturėtų to priimti kaip jo vyriškumo sumenkinimo, tiesiog džiaugtis ir didžiuotis partnerės pasiekimais. Jeigu tai daryti vyrui tampa per sunku ir jo savigarba nuo to kenčia, tai jau signalas, kad vyrui reikia stiprinti pasitikėjimą savimi, ir kad tikriausiai tarp partnerių nėra darnos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis