"Turiu draugą, kurį tikrai myliu ir džiaugiuosi, kad jis atsirado mano gyvenime. Tačiau yra viena problema. Aš labai stengiuosi, jog jis būtų laimingas, deja, anot jo, viską darau ne taip. Jis vis man primena, kad jo pirmoji žmona buvo geresnė, kad aš nepateisinu jo lūkesčių, kad nuvyliau ... Kuom ir kaip - nepavyksta man iš jo išklausti. Pasako tik tiek, kad aš kažką darau ne taip. Sakykite, ar man įmanoma kažkaip pakeisti jo buvusią žmoną, kuri jau paliko šį pasaulį prieš 15 metų... Mes abu norime gyventi bendrą gyvenimą, bet viskas baigiasi jo žodžiais: "Bijau, kad mane paliksi, aš nebepasitikiu moterimis".
(Reda)
Konsultuoja psichologė Justina Zelionkaitė
Kaip suprantu iš Jūsų laiško, šiuo metu Jus kankinantis klausimas yra: ar įmanoma pakeisti buvusią draugo žmoną, kuri yra mirusi.
Pirmiausia, iš to, ką parašėte, atrodo, kad Jūs santykiuose su tuo vyru esate "verčiama" būti tokia, kokia buvo ta moteris. Jūsų draugo pastabos, kad pirmoji žmona buvo geresnė, kad nepateisinate jo lūkesčių, nuviliate jį (kas gali būti įvardinta kaip psichologinis spaudimas) Jus skatina stengtis ir vis stengtis, nes Jūs trokštate, kad tas vyras būtų laimingas.
Drįsčiau teigti, kad jei Jūsų draugas, pasakytų, ką Jūs darote kitaip nei jo buvusioji žmona, Jūs imtumėte ją (galbūt nesąmoningai) mėgdžioti, nors tai Jums pačiai neišeitų į naudą. Jūs pamažu prarastumėte savo individualumą. Net jei Jūs ir išmoktumėte būti tokia, kaip ta moteris, net jei atrodytumėte kaip ji, vargu ar tai Jūsų draugą padarytų laimingu, kadangi būtumėte tik "kopija" to, ko jis negali pamiršti.
Akivaizdu, kad tas vyriškis dar nėra susitaikęs su netektimi ir yra emociškai sužalotas. O kai poroje yra bent vienas emociškai sužalotas, tai jis paskui save traukia ir partnerį. Ar nemanote, kad kažkas panašaus vyksta ir jūsų poroje?
Tikiu, kad Jūsų elgesys yra įtakotas tyrų jausmų tam žmogui ir noro suteikti jam laimės. Tačiau ar jis įvertina Jūsų pastangas? Ir kas pasirūpins Jūsų laime?
Žinoma, tikriausiai sakysite, kad jausitės laiminga, kai jis bus laimingas. Tačiau kodėl norėjimą padaryti jį laimingu įvardinate kaip problemą: "problema ta, kad aš labai stengiuosi, jog jis būtų laimingas"? Gal šis stengimasis nesuteikia Jums tiek laimės, kiek tikitės?
Iš tikrųjų kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo laimę, joks kitas žmogus visiško laimės pojūčio nesuteiks, nebent tik kuriam laikui, pavyzdžiui, davęs mums kažko, ko reikia. Tačiau, kai tas "gavimo džiaugsmas" išsisklaidys, teks vėl likti su tuo vidiniu pojūčiu, kuris buvo iki tol.
Taigi atsakymas į Jūsų klausimą būtų toks: įmanoma pakeisti draugo buvusią žmoną, bet tam reikalingos ne Jūsų pastangos, o Jo. Jis pats turi užversti tos istorijos puslapį ir norėti pradėti kurti naują.
Jūs, savo ruožtu, turėtumėte stengtis neprarasti savo asmenybės. Tikiu, kad esate žavi ir savaip ypatinga moteris, kuri nusipelno būti mylima už tai, kokia ji yra, o ne už tai, kaip jai sekasi būti panašiai į kitą žmogų. Būkite stipri moteris, kuri savo gyvenimą dalinasi su mylimu žmogumi, o ne jį jam atiduoda.
Taip pat, nepamirškite, kad reikia labai mylėti kitus, tačiau save - labiausiai.
Sėkmės!
