Galėtume rasti šimtus anekdotų, kur ši frazė panaudojama būtent tokiame kontekste. Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai rodo, jog galvos skausmas nebūtinai yra atsikalbinėjimas.
Italijos Pavios universiteto tyrėjų komanda nustatė, kad moterys, kurios kenčia nuo dažnų galvos skausmų ir migrenos, dažniau susiduria su seksualinėmis problemomis.
Tyrime dalyvavo 100 moterų, kurių vidutinis amžius – 40 metų. Jos buvo gydomas nuo įsisenėjusių ir ilgalaikių galvos skausmų (galvą skaudėjo daugiau kaip 15 dienų per mėnesį). Mokslininkai apklausė kiekvieną dalyvę, atliko neurologinius tyrimus ir įvertino jų medicinines istorijas. Moterys taip pat užpildė anketas apie savo lytinį gyvenimą.
Paaiškėjo, kad 90 proc. moterų, besikreipiančių pas gydytojus dėl galvos skausmų, skundėsi ir sumažėjusiu lytiniu potraukiu. Trečdalis jų dėl to nuoširdžiai krimtosi.
Tyrimas, paskelbtas leidinyje „Journal of Sexual Medicine“, bando paaiškinti ryšį tarp galvos ir lytinių problemų. Pirminė prielaida yra tokia, kad žmonės, dažnai kenčiantys galvos skausmus, turi ir nuotaikos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas, o šie daro nemažą įtaką lytiniam potraukiui ir pasitenkinimui. Tai savaime suprantma – kai kamuoja galvos skausmas, ne seksas rūpi.
Įdomu tai, kad seksualinis potraukis neatsikuria ir galvos skausmui praėjus. Manoma, kad taip pat seksualumą gali slopinti vaistai, skirti galvos skausmų malšinimui.
Mokslininkai sako, kad šios sąsajos vertos rimtesnių tyrimų, kaip ir pati migrena – nors šia liga serga apie 15 proc. pasaulio gyventojų, vis dar nėra tiksliai žinoma, kas ją sukelia.
Tikimybė susirgti migrena didesnė:
* Jei esate moteris. Migrena moterys serga 2-4 kartus dažniau nei vyrai.
* Jei šia liga sirgo tėvai. Tokiu atveju galimybė migrena sirgti vaikams – 60-90 proc..
* Šeimoje tarp giminaičių buvo ar yra sergančių epilepsija ar kitomis nervų sistemos ligomis.
* Lytinio brendimo laikotarpiu.
* Apie 10 proc. moterų migrenos priepuolius išprovokuoja menstruacijos. Gera žinia, kad migrenos priepuoliai tampa gerokai retesni sulaukus menopauzės.
Galvos skausmas ar migrena?
Neretai žmonės migrena vadina paprastą galvos skausmą, tačiau šie dalykai kiek skiriasi. Galvos skausmas dažniausiai yra antrinis kitų negalavimų požymis – gripo, sumažėjusio ar padidėjusio kraujo spaudimo, nuovargio, hormoninių svyravimų, alkio, troškulio, nemigos ir pan. Galvos skausmus dažniau ar rečiau patiria apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Bet migrena serga tik ketvirtadalis jų. Kodėl svarbu atskirti migreną nuo galvos skausmo? Nes kai kurie jų gydymo metodai skiriasi.
Kaip atskirti, kad tai migrena?
Pablogėja nuotaika. Keletą minučių ar net valandų prieš migreną pablogėja nuotaika, sumažėja darbingumas, sunku sukoncentruoti dėmesį.
Sutrinka regėjimas. Skaitant raidės tarsi šokinėja, plaukioja. Regėjimo lauke galima matyti juodas dėmes ar įvairius spalvotus kontūrus, užtemsta akyse.
Sutrinka kalba. Dažnai žmogus nenori kalbėti, pamiršta elementarius žodžius, jo klausa taip pat gali tapti jautresnė, erzina įvairūs garsai.
Skausmas prasideda vienoje galvos pusėje, stiprėja, plinta po visą galvą ir tampa sunkiai pakeliamas. Skausmas gali būti pulsuojantis. Beje, kairės galvos pusės migreniniai galvos skausmai dažniausiai prasideda naktį ar anksti ryte, o dešinės galvos pusės migreniniai skausmai gali prasidėti bet kuriuo paros metu.
Pykinimas. Dažniausiai migrena sergantį ligonį pykina, jis vemia, atsiranda alkio jausmas, padažnėja šlapinimasis.
Gali pasireikšti į peršalimą panašūs požymiai: nosies gleivinės paburkimas, padidėjęs prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis.
Mieguistumas. Priepuoliui praeinant labai norisi miego.
Po priepuolio kurį laiką gali likti nuovargis, sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas.
Migrenos priepuoliai gali kartotis vienas po kito, tęstis kelias valandas ar net paras. Gali pasitaikyti vos kartą per metus. Skausmas gali trukti 4-72 val. Jei skausmas užtrunka daugiau kaip tris paras, tuomet diagnozuojama migreninė būklė. Jeigu migrenos priepuoliai trunka labai ilgai ir dažnai kartojasi (dažniau nei 3-4 kartus per mėnesį) būtina kreiptis į gydytoją.
Nėra surasta vieno visiems tinkančio būdo, kaip apsisaugoti nuo migrenos ar bent jau padaryti jos priepuolį pakenčiamesnį. Bet galbūt kuri nors iš žemiau pateiktų priemonių, kurias išbandė ir patvirtino migreną kenčiantys žmonės, tiks ir jums.
Tamsa, tyla ir stipri saldi kava. Vos pajutus artėjant migrenos priepuolį, jei tik įmanoma, pasidarykite puodelį labai stiprios ir saldžios espresso kavos, pasitraukite į patį tyliausią namų kampelį, uždangstykite langus ir pasistenkite užmigti. Pabudusi jausitės kur kas geriau.
Mityba. Pastebėta, kad migreną aštrina kai kurie maisto produktai, todėl dėl visa ko atsisakykite raudonojo vyno, portveino, alaus, šokolado, kavos, sūrio, citrusinių vaisių sulčių, gazuotų gėrimų, turinčių kofeino, bananų. Jeigu migreniniai galvos skausmai dažniausiai kankina ryte, eidami miegoti saikingai pavalgykite. Poilsio dienomis ilgai nesivartykite lovoje, o skubėkite papusryčiauti. Migreną taip pat gydo padidintas magnio ir vitamino C kiekis, todėl papildomai vartokite šių medžiagų.
Kompresai. Prasidėjus priepuoliui pabandykite ant skaudamos galvos vietos uždėti šalto ar šilto vandens, gydomojo molio, šalto rūgpienio kompresus. (Vieniems padeda vienokie, kitiems – kitokie). Pasidarykite kojų vonelę – palaikykite kojas 10 minučių 40°С temperatūros vandenyje, po to maždaug valandą reikalinga visiška ramybė.
Actas. Ne veltui Viduramžių damos buvo taip pamėgusios actą, kuriuo slopindavo ir alpulį, ir galvos skausmus, ir išaugusį apetitą. Šiltu vandeniu skiesto acto kompresus galima dėti ant kojų, juo galima trinti smilkinius, galite susišaldyti acto tirpalo kubelių ir trinti jais smilkinius. Galite pasidaryti netgi vonią – įpilkite į ją stiklinę obuolių acto ir pagulėkite 15 minučių. Po to pastovėkite po vėsiu dušu, nusišluostykite ir 30 minučių pagulėkit šiltai užsikloję.
Pratimai. Kartais galvos skausmas sumažėja, kai pirštais užspaudžiama smilkinio miego arterija. Paeiliui pakilnokite antakius. Užsimerkite, giliai įkvėpkite ir nuleiskite akis. Pajudinkite žandikaulius – kairėn ir dešinėn. Nuleidę smakrą prie krūtinės pajudinkite galvą kairėn ir dešinėn. Pamasažuokite pakaušį.
Kvėpavimo pratimai. Jei pastebite, kad jūsų kvėpavimas trumpas ir greitas, stenkitės sulėtinti jį giliai ir lėtai kvėpuodami. Įkvėpę skaičiuokite iki penkių, tada lėtai iškvėpkite. Stenkitės, kad kvėpuojant išsipūstų jūsų pilvas – kitaip tariant, įprastą krūtininį kvėpavimą pakeiskite pilviniu.
Aromaterapija. Patrinkite smilkinius, kaklą ir kaktą pipirmėčių, eukaliptų, greipfrutų eteriniais aliejais.
Arbatos. Migrenos skausmus slopina įvairios vaistažolių arbatos: ramunėlių, mėtų, melisų, raktažolių, lavandų, rozmarinų, valerijonų.
