Ne bendravimo ar pasitikėjimo stoka griauna santykius - paaiškėjo pagrindinė priežastis

Kartais santykiai sugriūna ne dėl pasitikėjimo, bendravimo trūkumo ar dėl pykčių su mylimuoju...

Santykiai gali atlaikyti daug dalykų, jei abi pusės yra atsidavusios viena kitai ir gerbia viena kitą. Jie gali atlaikyti tėvų mirtį ar kūdikio gimimą. Jie gali atlaikyti partnerio bedarbystę ar karjeros pokyčius, grįžimą studijuoti, pirmųjų namų pirkimą kartu. Paprastai jie atlaiko net vedybas – daugiausią streso keliančią patirtį suaugusiųjų gyvenime.

Santykiai gali atlaikyti pykčio protrūkius ir ginčus, kurie nesibaigia nei dieną, nei naktį. Pyktis rodo, kad žmogus jums rūpi, net jei savo rūpestį partneriui parodote tokiu neigiamu būdu.

Bendravimas yra vienas svarbiausių dalykų kuriant sėkmingus santykius. Sėkmingos poros ne visada sutaria, tačiau šių porų partneriai leidžia vienas kitam žinoti, kas vyksta jų gyvenimuose ir kaip jie jaučiasi (ypač tada, kai partneris padaro kažką, kas iššaukia kito partnerio tam tikrą emocinį atsaką). Santykiai išlieka ir tada, kai bendravimo mažai, tačiau tokiu atveju dažniausiai pora nebūna laiminga.

„Tačiau santykius tikrai sudėtinga išsaugoti, kai du žmonės įsijungia „autopiloto“ režimą ir tampa abejingi vienas kitam. Jei jūs visiškai nebejaučiate jokių emocijų ir nieko nejaučiate partneriui - sugrįžti į ankstesnę stadiją iš tokios situacijos yra sudėtinga. Atrodo, kad jūs bendraujate, tačiau tai tėra tik paviršutiniški pokalbiai — bendraujate tarsi du pažįstami, netikėtai susitikę lėktuve“, - bloge psychologytodai.com savo įžvalgomis dalinasi psichologijos mokslų daktaras Johnas M. Grohol.

Pagalvokite apie tai. Net kai mes ginčijamės, mes bendraujame su kitu asmeniu — mes išreiškiame savo nusivylimą, skausmą ar pyktį dėl patirtos nepagarbos ar skriaudos. Kai nebepasitikime savo partneriu (dėl bet kokios priežasties), mums skauda, nes mums svarbu norėti pasitikėti būtent juo. Daugumą žmonių apgaulė skaudina ne dėl paties veiksmo, bet dėl to, kad santykiuose buvo pažeistas pasitikėjimas ir pagarba. Tačiau pats faktas, jog mums skauda, parodo, kad mums rūpi. Jei mums nerūpėtų, tai mūsų neskaudintų.

Abejingumas – toks jausmas, kai jums neberūpi, ką partenris padarys. Nėra jokių pykčių, tad žvelgiant iš šono viskas gali atrodyti tvarkoje. Pykčiai baigiasi, nes jums nebesvarbu, ar buvote teisus, ar kito asmens žodžiai, veiksmai jus įskaudino. Jums nebesvarbu užsitarnauti ar išsaugoti kito asmens pasitikėjimą (arba pasitikėti juo).

Kasdieną jūs bendraujate tarsi vakuume, kur viskas atrodo gerai, nes nė vienam jūsų nerūpi, ar taip yra iš tikrųjų. Tai tobula iliuzija, kurioje abu tyliai sutarėte gyventi. Tačiau tai jau nebėra santykiai. Ir vargu, ar tai galima pavadinti gyvenimu.

Būtų puiku, jei santykiai padėtų mums ne tik mylėti kitą žmogų, bet ir augti kaip asmenybei. Normalūs santykiai moko mus tam tikrų gyvenimo pamokų, kurių kitaip būtų sudėtinga išmokti, moko bendrauti, klausytis, ieškoti kompromisų ir nesavanaudiškai save duoti kitam bei nieko nesitikėti mainais. Moko gyventi su kitu žmogumi ir visko, kas iš to seka.

„Kai santykiuose atsiranda abejingumas, dingsta rūpestis. Baigiasi augimas. Baigiasi mokymasis. Ir baigiasi gyvenimas“, - teigia J. M. Grohol.

Tačiau abejingumas nebūtinai turi būti santykių pabaiga. Jei jį pastebėsite gana anksti, tai bus tarsi perspėjimas, jog kažkas siaubingai negerai jūsų santykiuose, dingsta rūpestis partneriu ir jausmai jam. Jei abu partneriai supras tą perspėjimą ir ieškos pagalbos (pavyzdžiui, porų terapija), yra didelė tikimybė, kad santykiai atlaikys ir tai. Bet tik tada, jei abu partneriai to norės.

Saugokitės abejingumo santykiuose. Jei pastebite, kad į savo partnerio klausimą visada atsakote automatišku „Nesvarbu“, tai gali būti ženklas, kad jus jau apima abejingumas. Jei jums dar rūpi jūsų partneris ir santykių ateitis, įsiklausykite.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis