Skaitomiausi šių dienų straipsniai;
- Žiaurioji grafienė grožį puoselėjo nekaltų mergelių kraujo voniomis
- Kaip pranešioti ankštą avalynę
- Pratimai nukarusiam pilvukui – padeda 100 proc.
- V. Pilibaitytė-Mia: mano gyvenimas priklauso jam
- Pasigaminkime pienių medaus
Psichologės Julie Norem ir Nancy Cantor atliko tyrimus, kur palygino optimistus su pesimistais. Optimistas įsivaizduoja geriausią įmanomą rezultatą ir tada noriai planuoja, kaip jį pasiekti. Pesimistas, net jei praeityje jam yra pasisekę, žino, kad šis kartas gali būti kitoks. Jis pradeda įsivaizduoti visus dalykus, kas tik gali pakreipti įvykius į neigiamą pusę. Kas bus, jei būsimą darbdavį aš apipilsiu kava? Kas bus, jei aš netyčia paruošiu prastą prezentaciją? Kas bus, jei aš pamiršiu savo kortelę?
Dauguma žmonių mano, kad optimistai lenkia pesimistus, nes jiems geriau sekasi dėl pasitikėjimo savimi ir užsibrėžtų didelių lūkesčių. Norem ir Cantor išsiaiškino, kad pesimistai, atlikdami analitines, žodines ir kūrybines užduotis, labiau nerimavo ir kėlė mažesnius lūkesčius sau. Tačiau jie nepasirodė blogiau.
„Pirmiausia, aš paklausiau, kaip šie žmonės sugebėjo taip gerai pasirodyti, nepaisant jų pesimizmo, - rašo Norem veikale „Teigiama neigiamo mastymo jėga“. - Jau anksčiau pradėjau suvokti, kad jiems taip gerai sekėsi būtent dėl jų pesimizmo… o neigiamas mąstymas nerimą pavertė veiksmu“.
Įsivaizduodami patį blogiausią scenarijų, pesimistai pasiruošia geriau ir labiau stengiasi.
Jei jūs esate pesimistas arba bandote tokį tokį nuteikti darbui ar pan., strategijos ir rezultatai dažnai būna priešingi tiems, kokių jūs tikitės.
1. Kas pagerins rezultatą?
Nors yra įrodymų, kad laimė dažnai mus padaro dar sėkmingesniais, nes ji skatina energiją ir kūrybiškumą, pesimistams gali būti priešingai. Kai optimistai ir pesimistai mėto strėlytes, jiems sekasi vienodai, tačiau esant skirtingoms sąlygoms. Prieš mėtydami strėlytes, kai kurie žmonės klausėsi atpalaiduojančių įrašų (vandenyno bangų ošimo). Kiti įsivaizdavo save, mėtančius strėlytes ir nepataikančius. Kai jie iš tikrųjų mėtė strėlytes, prieš tai atsipalaidavę optimistai buvo maždaug 30% tikslesni.
Kitaip sekėsi pesimistams: jie buvo maždaug 30% tikslesni, kai prieš tai galvojo apie neigiamus rezultatus, o ne atsipalaidavo įsivaizduodami puikų pasirodymą. Norem tyrimai rodo, kad „pozityvi nuotaika pablogina pesimistų pasirodymą“. Kai jie yra geros nuotaikos, jie būna pernelyg patenkinti, tad nebejaučia nerimo, kuris paprastai mobilizuoja jų pastangas. Jei jūs norite pakenkti pesimistams, tiesiog padarykite juos laimingus.
2. Padrąsinimas atima drąsą
Mes manome, jog drąsinti žmones yra puiki mintis, tačiau ne visada. Vieno eksperimento metu žmonėms duota piešimo užduotis, reikalavusi susitelkimo ir tikslumo. Prieš pat užduotį tyrėja peržvelgė pusės dalyvių koledžo pažymius ir pasakė: „Hmm, pagal tai, kaip jums puikiai sekėsi anksčiau, manau, galite būti ramūs. Tikėtina, kad jums puikiai pasiseks“.
Šie padrąsinimo žodžiai šiek tiek pagerino optimistų rezultatus - pasisekė 14% geriau. Tačiau padrąsintiems pesimistams - priešingai - net 29% blogiau. Padrąsinimas padidindavo jų pasitikėjimą, numalšindavo nerimą bei trukdydavo pastangoms kelti sau mažus lūkesčius.
3. Nesijaudinkite, būkite nelaimingas
Kai žmonės nerimauja, mes kartais patariame jiems prasiblaškyti. Tačiau tai visiškai netinka pesimistams. Kito eksperimento metu žmonės pildė anketą apie savo stilių, o tada atliko matematikos testą, kuriame mintyse reikėjo sudėti ir atimti skaičius (pvz., 15 + 47 – 73). Optimistams mąstymas apie galimus rezultatus nedavė naudos, o pesimistams buvo naudingas. Kai prieš pat matematikos testą pesimistai prasiblaškydavo atlikdami kitas užduotis, jų rezultatai buvo maždaug 25% blogesni nei tada, kai jie galvodavo apie pačius blogiausius rezultatus, kurie galėtų nutikti per testą, ir kaip jie dėl to jaustųsi. Jei jie turėdavo laiko pasijaudinti, tai padėdavo jiems sukelti būtiną nerimą, kuris padėdavo jiems susimotyvuoti.
4. Palikite fantazijas filmams
Tyrimai rodo, kad teigiamos fantazijos neskatina pasiekimų — kai žmonės įsivaizduoja numetę svorio, mažai tikėtina, kad jiems tai pavyks. Be to, žmonėms sekasi blogiau, kai jie sako: „Man pavyks“, o ne klausia savęs: „Ar pavyks man?“
„Teigimas yra gerai, rašo Dan Pink veikale „To Sell Is Human“. Tačiau tai neskatina jūsų sutelkti savo resursus ir strategijas, kad tikrai įvykdytumėte užduotį“.
Stiklinė būtų pusiau pilna ar pusiau tuščia
* JAV labiau mėgstami optimistai, nei pesimistai. Kai ekonomistai apklausė daugiau nei 1000 JAV vadovų, jie sužinojo, kad daugiau nei 80% save apibūdino kaip „labai optimistišką“ asmenybę.
* Optimistams puikiai sekasi darbuose, kuriuose reikalingas gebėjimas greitai atsigauti ir ištvermingumas. Pavyzdžiui, draudimo pardavėjai girdi daug neigiamų atsakymų. Tačiau per 2 metų laikotarpį optimistai pardavė 37% daugiau draudimo polisų nei pesimistai, o pirmaisiais metais perpus mažiau optimistų norėjo išeiti iš darbo. Veikale „Learned Optimism“ psichologas Martin Seligman atskleidžia, kad tada, kai viskas vyksta blogai, pesimistai priima neigiamus įvykius asmeniškai (aš siaubingas oratorius), mano, kad tai bus nuolat (man niekada nepasiseks) ir visur (aš prarasiu kolegų ir savo sutuoktinio pagarbą). Optimistai, priešingai, pripažįsta, jog prezentacijai nepavykus, gali būti, kad auditorija nebuvo pasirengusi jų siunčiamai žiniai, tad jie gali praktikuotis, tobulintis ir jie vis dar gali tobulėti kitose užduotyse bei mėgautis vakaru namuose.
* Tuo pat metu mums reikia ir pesimistų, kad numatytų blogiausia ir mus visus tam paruoštų. Tyrimai rodo, kad niekada nesijaudinantys žmonės blogiau pasirodo darbe nei tie, kurie kartais jaudinasi. Tyrimai taip pat rodo, kad kai verslininkai yra labai optimistiški, jų nauji sumanymai sulaukia mažiau pajamų ir auga lėčiau, o kai vadovai yra labai optimistiškai nusiteikę, jie prisiima rizikingesnes paskolas ir rizikuoja dažniau, tad jų kompanijos susiduria su didesne rizika. (Galbūt todėl finansų direktoriai yra mažiau optimistiški už vadovus.)
* Galiausiai, abu stiliai yra mirtini, jei prieinama iki kraštutinumų - pesimizmas tampa fatališku, o optimizmas tampa nuodingu. Svarbiausia surasti aukso vidurį ir nuosaikesnį diapazoną, kuris derintų abiejų požiūrių privalumus. Kaip sako Richard Pine: „Geriausi vadovai — įskaitant ir prezidentus — žino, kad per didelis optimizmas yra pavojingas, o išmintingai ir produktyviai vadovaujant reikia surasti pusiausvyrą tarp optimistų „rožinių akinių“ požiūrio į pasaulį ir pesimistų akylos bet kokios situacijos vertinimo. Paimkite vieną dalį pardavėjo, vieną dalį išradėjo, vieną dalį teisininko, vieną dalį saugos inžinieriaus, švelniai viską sumaišykite ir gausite puikų vadovą“.
* Jei jūs esate žmogus, kuris visada siūlote kitiems žvelgti į šviesiąją gyvenimo pusę, jums verta apie tai dar kartą pagalvoti. Žmonių sėkmė nepriklauso nuo teigiamo ar neigiamo mąstymo. Ji priklauso nuo to, ar jie pasirenka strategijas, kurios tinka prie jų mąstymo stiliaus. Kaip psichologės Heidi Grant Halvorson ir Tory Higgins rašo „Focus“: „Svarbiausia tai, kas tinka“.
Jei esate pesimistas, besiruošiantis svarbiam pasirodymui, jums verta sudaryti savo silpnybių, o ne stipriųjų pusių sąrašą, ir išgerti nerimo taurę, o ne pasitikėjimo stiklelį.
