Savaitės populiariausi straipsniai:
- 51 kg numetusios L. Tamulytės-Stončės patarimai lieknėjančioms
- Garsioji auklė laimę rado tik ketvirto vyro glėbyje
- Liaudiškos priemonės, kaip kovoti su celiulitu
- Kauno gatvės mada ir madingiausios šio sezono spalvos (FOTO)
- Horoskopas 06.19-26: kokiems Jūsų veiksmams žvaigždės bus palankios?
- Bulviniai blynai su ypatingu padažu

Nėra abejonių, kad vyrai ir moterys tikrai ginčysis dėl šio tyrimo. Tiesą sakant, tyrimui vadovavę vyras ir moteris susiginčijo dėl to, ką reiškia tyrimo rezultatai.

Psichologai jau seniai žinojo apie „reaktansą“ – tendenciją, kai elgiamasi priešingai, nei reikalauja ar prašo mylimas žmogus ar viršininkas. Naujajame tyrime siekta išsiaiškinti, ar šis fenomenas atsiranda pasąmonės lygmenyje.

Dalyvių buvo paprašyta įvardyti reikšmingą asmenį, kuris, jų manymu, kontroliuoja jų gyvenimą, ir kitą, kuris, jų manymu, tenori, kad jie gerai leistų laiką.

Po to jų buvo paprašyta kompiuterio ekrane išskirti žodžius iš raidžių kratinio, ekrane nepastebimai blykčiojant jų paminėtų mylimųjų vardams. Vardai mirgėjo taip greit, kad sąmonė jų negalėdavo užfiksuoti. Dalyviai testą atlikdavo geriau, kai ekrane mirgėdavo žmogaus, kuris norėjo, kad dalyviai gerai leistų laiką, o ne kontroliuojančio asmens vardas.

„Dalyviai nė nenutuokė, kad jiems rodomas kažkieno vardas, tačiau pasąmonė tą vardą užfiksuodavo, tad jie elgdavosi priešingai, nei būtų norėjusi jų antroji pusė“, – sako rinkodaros ir psichologijos profesorius Gavanas Fitzsimonsas iš Djuko universiteto.

Tolesni tyrimai parodė, kad dalyviai, kurie pasąmoningai itin priešinosi kontroliuojančiam asmeniui, labiau reagavo į nesąmoningus dirgiklius ir jų testų rezultatų skirtumas buvo didesnis.
„Žmonės, linkę į reaktansą, gali nesąmoningai ir visiškai iš anksto neapgalvoję elgtis priešingai tiesiog todėl, kad mėgina atsispirti kėsinimuisi į jų laisvę“, – sako Tanya Chartrand, kuri taip pat yra rinkodaros ir psichologijos profesorė Djuko universitete.

Šį tyrimą paskatino asmeninė profesorės T. Chartrand patirtis. „Mano vyras, kuris daugeliu aspektų yra nuostabus žmogus, turi erzinantį įprotį elgtis visiškai priešingai, nei aš norėčiau, kad jis elgtųsi“, – sako T. Chartrand.

Jos vyras, žinoma, yra profesorius G. Fitzsimonsas. T. Chartrand sako, kad jos vyras dabar bus labiau informuotas ir galės geriau nuslopinti norą priešgyniauti. O G. Fitzsimonso teigimu, tyrimo rezultatai parodo, jog reaktansas į antrosios pusės norus yra pasąmoninis, todėl sąmoningai jo kontroliuoti neįmanoma.