Šis požymis išduoda, kad meilė tebėra gyva

Pilve neplasta drugeliai ir mylėtis norisi rečiau... Ar tai ženklas, kad meilė dingo?

Kiekvienai kritiškai mąstančiai būtybei, pragyvenusiai su antrąja puse 10 ar daugiau metų, būna akimirkų, kai į galvą šauna mintis: „Ar aš vis dar ją (jį) myliu? O gal tai tik įpratimas?“ Mūsų smegenis pernelyg veikia romantiški stereotipai. Jei seksas tapo retesnis, nesinori vaikščioti susikibus už rankų ir be paliovos žiūrėti vienas kitam į akis, jei pokalbius su mylimuoju kartais mielai iškeistum į knygos skaitymą ar gerą filmą – galbūt tai rodo, kad meilė dingo? Vieni tokiais atvejais patraukia ieškoti kito meilės objekto, kiti tebegyvena kartu toliau, slapta grauždamiesi, kad yra pokyčių bijantys konformistai ir nedrįsta nutraukti išsisėmusių santykių. Kaip atskirti, tikrą krizę nuo įsivaizduojamos, pataria čekų psichiatras, psichologas, šeimų konsultantas Miroslavas Plzakas knygoje „Skęstanti santuoka“ (leidykla „Alma littera“).

Svarbiausias indikatorius – ilgesys
„Žmogaus smegenyse nėra kompiuterio, kuris suskaičiuotų kokius nors vienetus, tarkim, amorus, ir pateiktų tam tikrą įvertinimą, o santuokinė meilė nėra kokiu nors būdu matomas ir girdimas dydis. Ilgesys yra vienintelis santuokinės meilės požymis, ir jo stiprumas tiesiogiai proporcingas meilės stiprumui“, – teigia jis. – Gyvendamas santuokoje žmogus turi nuolat nepastebimai, bet nuosekliai pasitikrinti, ar ilgisi, o svarbiausia – ar nori namo. Ar namai traukia, ar priešingai – stumia. Galite mirtinai susirieti, išvažiuoti savaitei, o vis tiek po savaitės pasiilgti namų.“ Tai reiškia, kad nerimauti dėl vėstančių santykių neverta. Pas psichiatro, ilgesio stiprumas kinta pagal aplinkybes – natūralu, kad tuomet, kai esame panirę į darbus, sudėtingas užduotis, naujus įspūdžius, negalvojame apie savo vyrą ir net pamirštame jam paskambinti, bet tai nereiškia, kad jo nemylime. Pasak M. Plzako, liga prasideda tuomet, kai žmogus nė nepagalvoja apie namus ir visiškai nenori į juos grįžti. „Jei nebūdamas namie daugiau nei tris dienas jų nesiilgiu, prasidėjo krizė“, – rašo jis. Tokie pasiteisinimai, kad butas pernelyg mažas, o vaikai labai triukšmauja, ir dėl to tu užsisėdi darbe ar su draugais bare – negalioja. Psichologo manymu, jei namuose laukia mylima žmona, net ir į lūšną grįžti norisi.

Krizė: lengva ar viską griaunanti?
Šeimų konsultantas Miroslavas Plzakas teigia, kad visos santuokos yra gana panašios, todėl neverta kalbėti apie tai, koks sudėtingas mechanizmas yra santuoka ir kaip keblu ją pataisyti. Ji, kaip ir gripas ar sloga, nepriklausomai nuo sergančiojo individualių savybių, visais atvejais gydoma panašiai.

Psichiatro teigimu, pirmiausiai reikėtų įvertinti krizės dydį. Lengva krizė yra trumpalaikė, atsitiktinė, trunka daugiausia kelias savaites, o pasibaigusi nesikartoja. Vidutiniškai sunki trunka ilgiau nei tris mėnesius, ir jei sutuoktiniai kaip nors išsikapsto, tai negeba užkirsti kelio atkryčiui, nes jų priešiškumas jau būna labai sustiprėjęs. Sunki krizė, arba konfliktas, trunka ilgiau nei šešis mėnesius. „Tai tokia krizė, kai ne tik visiškai nustojama ilgėtis, bet namai ir santuokos partneris jau tampa atstumiantys. Abipusis nepalankumas išauga iki antipatijos ir pasibjaurėjimo“, – rašo M. Plzakas.

Pasak jo, dažniausia krizė būna asimetriška: vienas nori santuoką bet kokia kaina išgelbėti ir kankinasi, o kitas yra abejingesnis ir bodisi. Tas besibodintis bėga iš namų, apie nieką nenori diskutuoti, apie krizę ir konfliktą vengia net kalbėti.

Žingsnis iki skyrybų
„Pasiekus paskutinę krizės stadiją, konfliktuojantys sutuoktiniai keičiasi nuomonėmis tik bardamiesi, žemindami ir įžeidinėdami vienas kitą, namai tampa siaubo kambariu ir baisybių panoptikumu, – rašo M. Plzakas. – Tačiau su nuostaba matome, kad net taip išsiderinus bendravimui:
* žmona verda, skalbia, tvarko,
* vyras duoda pakankamai pinigų buičiai;
* abu rūpinasi nepilnamečiais vaikais;
* nė vienas iš sutuoktinių neišeina iš namų nepranešęs antrajam.

Kol sutuoktiniai verda išsigimusio bendravimo katile – riejasi, erzinasi, skaudina ir įžeidinėja vienas kitą, tėra tik paprastas konfliktas. Kai tik jie apleidžia kurį nors iš išvardintų gyvenimo komponentų, atsiranda ardantis konfliktas.“ Nuo ardančio konflikto iki skyrybų – tik vienas žingsnis. Tai ženklas, kad santuoka išties skęsta, ir be specialisto pagalbos, veikiausiai pati neišplauks.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis