„Mes jau taip gerai gyvename, kad geriau neįmanoma – pavojinga norėt geriau, gali gauti kokio nors nešvaraus cukraus už savo įžūlų norą. (…) Dabar aiškinasi net mokslininkai – ar dabar geriau gyventi, ar blogiau? Gerbiami mokslininkai, kur jūs gyvenote?“ – žurnalistams Kovo 11-osios minėjime Seime trečiadienį sakė V. Landsbergis.
Profesorius kalbėjo apie tai, kad dalis šiuolaikinių žmonių negali tinkamai palyginti, kaip iš tiesų pasikeitė gyvenimo kokybė per pastaruosius šalies nepriklausomybės metus.
„Gal jiems iš tikrųjų dabar blogiau, gal jūs norite (…) pamėginti pastovėti šeštą valandą rytą prie duonos parduotuvės, kuri dar uždaryta, taip kad dalis duos po pusę kepaliuko duonos žmogui su galva. Jeigu tu esi močiutė, tu galėsi atsivesti anūkėlį, tada gausi du kepaliukus – supranti, kaip gerai buvo, galėjai gauti du gabaliukus duonos, jei atsivedi anūkėlį.
Reikėjo mokėti gyventi ir laiku atsivesti anūkėlį – pusę kilogramo cukraus už jį dar tau pridėdavo, paskui tą anūkėlį paskolini dar kitai močiutei, kuri taip pat neteisėtu būdu gauna du puskilogramius cukraus“, – akcentavo V. Landsbergis.
Jis kartu kėlė klausimą, kodėl visuomenė dabar „blūdija“, nesugeba susivienyti bei rasti bendrų, ją vienijančių tikslų, kaip tai vyko Sąjūdžio metais.
„Ko mes norime – nesusirenkame į vieną vietą, kaip kadaise susirinkdavome Vingio parke, ir buvo pakankamai aišku, kas mes tokie ir ko mes norime. Kodėl dabar to nėra? Ką, mes pablogėjome, suklvailėjome? Būtų gaila taip manyti ir dar aš būčiau apkaltintas, kad kenkiu visuomenei tokiomis kalbomis“, – kalbėjo Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavęs politikas.
