Šventiniame Vasario 16-osios dienai skirtame koncerte ir apdovanojimų ceremonijoje „Aš – dalis Tavęs“ Vidas Bareikis pristatė naują, specialiai šiai progai sukurtą dainą „Ten, kur Nemunas teka“. Dainininkas pasakoja, kad keliaudamas po JAV užmezgė artimą ryšį su kitapus Atlanto gyvenančiais lietuviais ir būtent jų istorijos įkvėpė jį parašyti dainą, į jos žodžius sudedant ilgesio bei neblėstančios meilės Lietuvai jausmus.
„Idėja gimė keliaujant po JAV, bendraujant su išeivijos lietuviais ir jaučiant jų meilę Lietuvai bei nostalgiją gimtam kraštui. Būdamas ten, supratau labai paprastą, bet stiprų dalyką – kartais Lietuvą aiškiausiai pamatai tada, kai nuo jos nutolsti tūkstančius kilometrų. Tų žmonių akyse mačiau tokį tyrą ilgesį, kad grįžęs suvokiau: apie tai reikia dainuoti“, - pasakoja Vidas Bareikis.
Kalbėdamas apie naująjį kūrinį, atlikėjas pabrėžia, kad tai ne vien simbolinė šventinė daina, bet ir labai asmeniškas pasakojimas apie ryšį su Lietuva, išlaikytą per prisiminimus, tradicijas ir bendruomeniškumą. Vidas Bareikis neslepia, kad susitikimai su išeivijos lietuviais jam paliko stiprų emocinį įspūdį, kai iš arti pamatė, kaip žmonės, gyvenantys toli nuo gimtinės, kasdien ją kuria savo namuose, kalboje bei buityje.
„Vasarą, kūrybinės stovyklos prie jūros metu, pradėjau rašyti dainą iš istorijų, kurias pasakojo mano sutikti lietuviai. Tai vieni šauniausių mano kada nors pažintų žmonių. Dainoje yra didelė jų dalis: jų miestai, jų istorijos ir prisiminimai. Jie kalbėjo apie Lietuvą taip, lyg ji būtų gyvas žmogus. Su charakteriu, su kvapu, su skoniu. Ir man norėjosi tą gyvą jausmą perkelti į muziką. Ji jiems reiškia labai daug. Jie turi savitą „rezervinę Lietuvą“, kurios tradicijas ir palikimą labai saugo. Man buvo be galo gražu matyti, kaip Amerikoje vaikai mokosi lietuvių kalbos, šoka tautinius šokius, dainuoja lietuviškas dainas. Ir jiems tai ne pareiga, o labai sąmoninga meilė“, - dalinasi muzikantas.
Naujoje Vido Bareikio dainoje taip pat minimas Kaunas bei noras kada nors į jį sugrįžti. Ir nors pats autorius gimęs Vilniuje, jis sako nedalinantis Lietuvos. Inspiruotas kelionėje išgirstų pasakojimų bei svetur sutiktų žmonių, jų istorijas sudėjo į muziką ir šią dainą skiria visiems, kurie būdami toli nuo savo gimtojo krašto vis tiek nepaleidžia iš stiprios meilės Tėvynei kilusios svajonės.
„Kaunas dainoje nuskamba pasakojant vieno mano sutikto kauniečio istoriją – žmogaus, kuris svajoja senatvėje sugrįžti į savo gimtąjį Kauną. Pats esu iš Vilniaus, bet man visa Lietuva graži ir artima. Mes nesame tokie jau dideli, kad skirstytume tuos keliasdešimt kilometrų į „savo“ ar ne. O Nemunas čia – kaip simbolis: tėkmės, laiko ir namų, kurie vis tiek kažkur laukia. Todėl ši daina skirta visiems: ir tiems, kurie išvyko, ir tiems, kurie gyvena čia, ir tiems, kurie grįžta. Man atrodo, mes visi kažkiek esame kelionėje – fiziškai ar viduje – ir ši daina yra apie tą vietą, į kurią vis tiek nori sugrįžti“, - paaiškina Vidas Bareikis.
Koncerto ir apdovanojimų ceremonijos „Aš – dalis tavęs“ scenoje Vidas Bareikis pasirodė kartu su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir Fainuolių choru. Dainininkas tikina, kad būtent tokį šios dainos skambesį įsivaizdavo nuo pačios pirmosios versijos, taip suteikdamas galimybę užsienyje gyvenančių lietuvių istorijoms nuskambėti ne per jo vieno lūpas.
„Pirmiausia gimė akustinė versija prie pianino, kaimo trobelėje, prie atviro lango, už kurio lingavo medžiai ir ūžavo vėjas. Vėliau su prodiuseriu Pauliumi Vaicekausku-Plukandu aptarėme, kad ši daina turi skambėti didingai – su orkestru ir choru, tarsi Dainų šventės himnas, nes kai scenoje susijungia tiek balsų ir instrumentų, atsiranda nebe mano, o mūsų kūrinys. Ir tai yra didžiausias džiaugsmas“, - sako Vidas Bareikis.
Atlikėjas pabrėžia, kad šis kūrinys jam svarbus ne tik kaip meninė išraiška, bet ir kaip priminimas apie bendrystę. Jo nuomone, dainos apie Tėvynę niekada nepraranda savo prasmės ir jos tampa ypač reikalingos laikais, kai visuomenėje daug įtampos bei nerimo. Vidas Bareikis įsitikinęs, kad muzika gali suvienyti žmones, paskatinti juos atsigręžti vieniems į kitus ir į savo šaknis. Jis sako tikintis, kad paprasti, žmogiški jausmai, kaip artumas, prisiminimai ir dėkingumas gimtam kraštui, šiandien yra svarbesni nei bet kada.
„Muzika vienija ir dainos visais laikais telkė, vienijo bei suteikė vilties. Tai ritualas, kurį turime saugoti, ypač šiandien, kai tiek daug susiskaldymo. Patriotizmas man nėra šūkis ar plakatas. Tai jausmas, kuris atsiranda, kai kartu dainuoji ir pajunti, kad esi dalis kažko didesnio. Tai puiki forma ugdyti jaunimo meilę savo šaliai ir patiems prisiminti, koks svarbus gimtas kraštas. Užsienyje gyvenantys žmonės puikiai žino – svetimame krašte niekada nebūsi savas.
Nepakeisi gimto kiemo, vaikystės ežero ar skonio, kuris primena namus. Todėl norėčiau, kad išgirdę šią dainą, žmonės stabtelėtų ir dar kartą prisimintų, kokią gražią ir unikalią šalį turime. Jeigu išklausę kūrinio jie paskambins tėvams, aplankys senelius ar tiesiog su šypsena pasivaikščios savo mieste – vadinasi, viskas pavyko“, - šypsosi Vidas Bareikis.
Daina „Ten, kur Nemunas teka“
