Šį baimės jausmą gali paskatinti įvairūs scenarijai – neįmanomi santykiai su nemylimu ar itin priekabiu tėvu, neišspręsta krizė su broliu ar kitu artimu giminaičiu, skausmingų skyrybų padariniai ar bet kokie kiti emociniai lūžiai.

Esminis klausimas – kaip įveikti visą šį laikotarpį neprarandant sveikos nuovokos, orumo ir geros savijautos jausmo ir paversti jį kaip įmanoma mažiau skausmingu ir džiaugsmingu (taip, džiaugsmingu!) įvykiu.

Štai keletas strategijų, kurios padės pasiekti šį tikslą.

1. Pasirenkite susidoroti su savo emocijomis

Savo emocijų diferencijavimas leis jums efektyviau jas suvaldyti. Turėkite omenyje, kad vieni sugeba geriau identifikuoti savo emocijas nei kiti, o tai yra pagrindinis emocinį intelektą sudarantis principas. Mokslas sako, kad kuo labiau supaprastintai žvelgiate į savo jausmus, tuo mažiau galimybių atsiveria suvaldyti ir savo jausmus, ir elgesį.

Pavyzdžiui, gebėjimas suprasti, kur baigiasi nuoskauda ir kur prasideda pyktis, yra esminis dalykas diferencijuojant savo kur kas sudėtingesnius ir net prieštaringus jausmus. Diferencijuojant savo emocijas galima pasirengti konfliktui, jeigu jis kiltų, ir iš anksto nuspręsti, kaip norėtumėte su juo susidoroti. Niekas negali spaudinėti jūsų mygtukų, jeigu jūs to neleidžiate.

Pakankamai įdomu tai, kad gebėjimas diferencijuoti savo emocijas ir emocinio aiškumo pasiekimas – to, ką žinote apie savo jausmus įdėjimas į platesnį kontekstą tam, kad galėtumėte pakeisti savo elgesį – gali būti atskiri įgūdžiai. Emocinis aiškumas atsispindi ir jausmuose, ir situacijose, kurias jie išprovokuoja, o tai, savo ruožtu, skatina keisti elgseną.

Viena moteris, paklausta apie artėjantį šventinį laikotarpį, pasakė: „Kalėdinis laikotarpis versdavo mane nusiminti, nes jausdavausi taip, lyg būčiau atsakinga už visas santykiuose iškilusias problemas, lyg aš jas būčiau sukėlusi ar, dar blogiau, turėčiau jas išspręsti. Dabar jau žinau, kad mano tikrąjį liūdnumą nulėmė netekties jausmas, o ryšio mano šeimoje trūkumas nėra tai, ką privalau išspręsti. Aš vis dar einu į šeimos susibūrimus, tačiau tik su kitu požiūriu į juos“.

Jeigu suprantate, kad einate į renginį dėl to, kad jaučiate kaltę ten neidami, turite turėti omenyje, kad kai mus motyvuoja kaltė, taip pat esame labiau emociškai pažeidžiami.

2. Turite teisę pasakyti „ne“

Žmonės gali priversti mus jausti kaltę dėl to, ką darome (arba nedarome), kai mums kažko iš jų reikia ar kažko iš jų norime. Dauguma mūsų šventiniu laikotarpiu tampame kur kas labiau emociškai priklausomi, nes jaučiame tikros šeimos poreikį daug stipriau. Tačiau šis emocinio palaikymo poreikis privers jus jautriau reaguoti nei tai būtų tuo atveju, jeigu jūs iš anksto įveiktumėte šias emocijas. Įsitikinkite, kad ankstesnių švenčių šešėlis neturi įtakos jūsų elgesiui per šių metų šventinį laikotarpį. Dabar tikrai ne metas suvedinėti sąskaitas.

Viena išsiskyrusi moteris nusprendė atsižvelgti į savo vaikų pageidavimą, kad jų tėtis ir jos buvęs vyras atvyktų kartu papuošti eglutės. Jai pavyko įvykdyti vaikų prašymą, mat moteris, siekdama susitvarkyti su savo emocijomis, lankėsi pas psichoterapeutą. Specialisto padedama ji išsikėlė tikslą įgyvendinti šį atžalų norą: „Pasistengiau, kad jo vizitas būtų trumpas ir smagus, tikslinis. Jokių sudėtingų diskusijų, nieko panašaus“.

Kita moteris nusprendė, kad šiais metais šeimos susibūrimus ji praleis. „Nesu pasirengusi nesileisti į dramą. Kažkaip visada į tai pasineriu, tai buvo tikras košmaras, tad pripažįstu, kad negaliu to padaryti ir dėl to atsiprašau. Vietoj to susitiksiu su draugais ir pasiliksiu namuose“, – pasakoja ji.

Atsiminkite, kad visada turite teisę pasakyti „ne“. Jeigu po savianalizės suprasite, kad negalite to padaryti, tai ir nedarykite.

3. Nusistatykite realius lūkesčius

Nėra nieko blogo į šventes žvelgti viltingai, jeigu tai nepereina į fantazijų lygmenį. Jūsų amžinai viskuo nepatenkinta mama greičiausiai nevirs atlaidžia ir suprantančia, o nuolat kovoti pasiryžęs brolis nepasitiks jūsų su alyvmedžio šakele. Prieš šeimos susitikimą išsikelkite sau tikslus ir lūkesčius, ir jie būtinai privalo būti realūs. Venkite temų, jeigu žinote, kad jos visada virsta nemaloniais pokalbiais. Pasižadėkite sau, kad nepasiduosite provokacijai. Apsibrėžkite ribas, kas gali nutikti teigiama ir neigiama prasme – ko norite vengti ir ką trokštate pasiekti.

4. Turėkite aiškias ribas

Visada turite teisę pasitraukti vos tik kilus ginčui ar paprasčiausiai pasakyti, kad nenorite diskutuoti šia tema. Nėra jokio reikalo elgtis grubiai, tiesiog būkite tvirti. Jeigu jūsų mama ar tėtis pradeda nemalonią diskusiją, galite paprasčiausiai pakeisti temą ar atsistoti ir išeiti į kitą kambarį. Jeigu manote, kad konfliktas su konkrečiu žmogumi yra neišvengiamas, stenkitės nelikti su juo vienumoje, mat žmonės linkę prie kitų labiau paisyti elgesio normų.

Po kelerius metus praleistų šeimos susibūrimų vyras nusprendė pagaliau vėl į jį nuvykti, mat tėvui sušlubavo sveikata: „Pasiruošiau tam, kas galėtų nutikti, išsikėliau sau paprastą tikslą pasimatyti su tėvu nepradedant trečiojo pasaulinio karo. Vengiau atsakymų į klausimus, kurie galėjo sukelti konfliktą, tiesiog į viską žvelgiau paprasčiau. Negaliu pasakyti, kad tai buvo labai maloni patirtis, tačiau viskas praėjo gana ramiai, o būtent to aš ir siekiau“.

Jeigu jaučiatės taip, lyg negalėtumėte nustatyti ribų, tuomet turėtumėte apsvarstyti, kiek laiko praleisite panašiame susitikime. O gal išvis nereikėtų vykti?

5. Perkelkite savo dėmesį

Tyrimai rodo, kad nedideli suvokimo pokyčiai gali duoti didelės naudos emocijų valdymo ir elgesio keitimo prasme. Siekiant emocinio grynumo, pagalvokite apie praeityje vykusias šventes – kas buvo ne taip? Pabandykite į viską pažvelgti tarsi iš šalies, lyg tai būtų nutikę ne jums, o kažkam kitam.

Psichologas Ethanas Krossas tvirtina, kad galvojimas ne apie tai, ką jauti, o kodėl jauti, leidžia pažvelgti į tai, kas įvyko, neišgyvenant to dar kartą. Klausimas, kodėl taip jautėtės, leidžia persijungti į analizės rėžimą ir pažvelgti į situaciją iš naujo.

Analizė, kodėl taip jautėtės – nes jūsų brolis elgėsi grubiai, jautėtės turintis apsiginti, nes mama nevengė užgauliojimo – leidžia suprasti esmę, kodėl taip įvyko. Negana to, taip jūs pasiruošiate ateityje susidoroti su tokiais pačiais jausmais, kai tik jie vėl jus aplankys. Pasiruošimas šventėms ir galimam stresui leidžia nusistatyti tiek jūsų, tiek aplinkinių pagrindines elgesio taisykles. Vien dėl to, kad tai Kalėdos, niekas negauna leidimo netinkamai elgtis.

Taigi, svarbiausia nukeipti dėmesį reikiama linkme. Jeigu per šventes pradedate svarstyti, ko jums trūksta, verčiau pagalvokite, ką turite ir ką pasiekėte. Patikėkite, pasijusite geriau vos per kelias akimirkas.

6. Pabandykite atsikratyti vertinimų

Atėjus šventiniam laikotarpiui iš visų pusių esame bombarduojami dainomis ir vaizdais, kaip šeima „turėtų“ atrodyti, o tai dar stipriau primena apie mūsų pareigas artimiesiems. Darykite viską, kas įmanoma, kad šis chaosas jūsų neįtrauktų. Jeigu nusprendėte per šventes likti vieni, tai jūsų reikalas.

Suaugusio žmogaus gyvenime yra daugybė privalumų ir vienas jų – turite teisę priimti sprendimus. O jeigu vienatvė per šventes jums asocijuojasi su pragaru, pasistenkite gauti kvietimą į draugų namus. Patikėkite, tame tikrai nėra nieko gėdingo.

Svarbiausia, pasirenkite šventiniam laikotarpiui. Nesvarbu, kaip viskas susiklostytų, pabandykite iš to išgauti kaip įmanoma daugiau malonumo.

Originalių dovanų bei idėjų, kaip šventėms papuošti namus, ieškokite PC VCUP parduotuvėse. Daugiau informacijos: www.facebook.com/CentrasVCUP