Kodėl visi švenčia, o aš liūdžiu?

Paradoksas, tačiau ne visiems šventės atneša džiaugsmą. Ypač tos, kurių metu tarsi privaloma švęsti ir būti linksmam. O ką daryti, jeigu nelinksma? Jeigu neturi kam, o gal ir už ką dovanoti dovanų? Jeigu prisiminimas apie artimus žmones sukelia skausmą?

Populiariausi šių dienų straipsniai:
- 12 Kūčių patiekalų receptų

- Marinuota silkė suomiškai

- Pyragėliai su aguonomis

- Grybukai - tikra švenčių stalo puošmena!

- Savaitės prognozės: kas mūsų laukia per šventes

- Šventas Kalėdas pasitikite su gardžiai iškeptu viščiuku

Liūdesys yra neatsiejamas daugelio mums svarbių švenčių jausmas (gimtadienio, sukaktuvių). Vieni jį jaučia stipriau, kiti ima daugiau veikti, kad jausmai turėtų mažiau erdvės. Kartais bandymas įnirtingai ruoštis šventėms taip pat gali būti būdas nejausti to, kas yra jų sudedamoji dalis. Iš kur tas liūdesys? Man į galvą ateina bent du šaltiniai. Pirmiausia Kalėdos mums asocijuojasi ne su dovanomis, o su artimais santykiais. Retas kuris mūsų neturime ryšių, kurie nesužadina slogaus ar sentimentalaus liūdesio, ilgesio. Tai yra tarsi privalomas sustojimas, kuris daug daug lėtesnis nei kitos šventės ir sukuriantis galimybę patirti vienišumą, net esant tarp žmonių. Tai, nuo ko visus metus mes tam tikra prasme galime pabėgti, Kalėdinis laikotarpis tarsi mums sugrąžina“,- sako psichologė Vaida Platkevičiūtė.

Psichologės teigimu, tai tarsi susitikimas su egzistenciniu liūdesiu, gal net nerimu, kurį pajuntame galvodami ar net nesąmoningai patirdami laiko tėkmę. Dar vienos Kalėdos...

Tačiau specialistė jokiu būdu nesiūlo nuo to liūdesio bėgti. „Jei jis yra pakeliamas, verta šventiniame pasiruošime atrasti laiko pabūti su juo. Gal tyliai paverkti, ar kitais būdais leisti tam jausmui iškilti, jį pamatyti ir tuomet leistis švęsti švenčių. Paprastai jausmai nori būti pamatyti. Ir kuo labiau jų vengiame, tuo labiau jie tampa didesni ir stipresni“.

Gal vienas iš būdų – nesureikšminti šių švenčių. Jos vėl bus kitąmet, ir tai, kad šiemet Jūsų nuotaika ar situacija prasta, visai nereiškia, kad kitąmet bus lygiai taip pat. Nelyginkite savęs su kitais ir negalvokite, kad prieššventinis suirzimas jaučiasi tik jūsų šeimoje. Atminkite patarlę – „Nėra namų be dūmų“. Tad nesusipratimų ir nesusikalbėjimų ar sunkesnių situacijų būna kiekvienoje šeimoje.

Psichoterapeuto Olego lapino įsitikinimu, ne kiekvieną liūdesį reikia lengvinti. „Šitas liūdesys turbūt yra išraiška žmogaus brandumo. Kai kurie dalykai pasaulyje yra tiesiog liūdni. Kad metai bėga, kad ne viskas pildosi. Žmogus gali atlaikyti liūdesį. Galbūt tai ir skiria vaiką nuo suaugusiojo, kad vaikui reikia palaikyti tikėjimą ir optimizmą, o suaugęs gali pasimokyti ir iš liūdesio. Liūdesio fone jis gali rasti kažką, kas jį pradžiugins. Jam tai iššūkis, nes jis gali, pvz., pasidžiaugti visai ne tuo, ką jam siūlo, kad jis džiaugtųsi. Jis gali rasti gamtos kraštelį arba kažkokį žmogų, ar muziką, ar kažkokio grožio elementų. Man atrodo, kad tas liūdesys gali būti tinkamas fonas visai geriems atradimams“.

Vaikai Kalėdų laukia kaip stebuklo, kurį kažkas dovanoja, o mes, suaugusieji, tą stebuklą kuriame patys. Ir pirmiausia jis turi ateiti į mūsų vidų. Jeigu jis neateis, jo paprasčiausiai nebus.

Gydytojo teigimu, vaiko sąmonėje Kalėdos yra didžiojo atpildo už gėrį diena, o suaugę žmonės yra realistiškesni. „Juk visi suaugę – tai kažkada nusivylę gėriu vaikai. Visi mes kažkada buvome vaikai, bet perėjom tą stadiją, kai iš pradžių tiki Kalėdų Seniu, paskui netiki, paskui pats tampi Kalėdų Seniu. Mes iš ten visi atėję, iš tų laikų, kada mes nebetikėjom juo ir kada mes patys tapom Kalėdų Seniais. O tėvams dažniausiai tai papildomi įsipareigojimai: dovanų pirkimai, organizavimai, mažiems vaikams dar reikia palaikyti tą tikėjimą, kad tikrai Kalėdų Senelis yra. Taigi negali labai linksmai į tokį dalyką žiūrėti“,- liūdesio priežastis aiškina O. Lapinas.

Be to, prieškalėdinis laikotarpis labai tinkamas metas apsivalyti ne tik nuo nereikalingų daiktų, bet ir netinkamų bei ydingų įpročių.

Taigi truputį paliūdėję, pakilkime nuo sofos. Ir eikime kurti savo liūdesiui šventiškesnės nuotaikos.

Nušluostykime dulkes nuo daiktų – gal rasime nereikalingų senienų, kurias reikia išmesti. Puiku – atsiras daugiau erdvės naujoms ir švarioms mintims.

Papuoškime namus. Nueikime į artimiausią parką ar mišką ir parsineškime kankorėžių. Gal apsamonojusią šaką. Nusipirkime gražią žvakę – deganti liepsnelė visada sušildo širdį.

Iškepkime imbierinių sausainių. Maža ką, o gal kas užsuks į svečius?

Mintyse palinkėkime visiems artimiesiems laimės ir sėkmės. Jeigu ant ko pykstame – pabandykime atleisti. Šis aktas nepaprastai palengvina vidinę būseną ir pirmiausia yra reikalingas mums patiems.

O dabar, žiūrint į švarius namus, kuriuose jau plazdena kalėdinė nuotaika bei kvepia imbieriniai sausainiai, gal kils noras nusišypsoti? Nusišypsokime. Ir būkime linksmesni.

Ko mums ir linki psichoterapeutas Olegas Lapinas: „Man patinka, kada žmonės juokiasi. Tiesiog paskutinėj lietuvių kartoj, man atrodo, vis daugiau tokių žmonių atsiranda, kurie turi humoro ir lengvumo jausmą, platesnį požiūrį į viską, daugiau juokiasi. Man atrodo, kad kuo daugiau bus humoro ir juoko Lietuvoj, tuo bus geriau visiems. Lietuva tokia gera vieta šitiems dalykams. Nes čia daug kas vyksta reliatyviai, vyksta ir praeina. O ten, kur vyksta praeinantys dalykai, geriausias požiūris į viską yra humoras. Nereikia labai rimtai žiūrėti į tokius dalykus kaip žemė, oras, pinigai, nes tai ateina ir praeina. Taigi linkėčiau juoktis“.

Psichologė Vaida Platkevičiūtė linki, kad Kalėdos jus įsileistų tokius, kokie buvote visus metus, su visu džiugiu ir sunkiu patyrimu. Ir jus pailsintų...

Šiltų ir jaukių švenčių visiems!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis