Abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi kuriantis menininkas neįprastą vietą parodai pasirinko neatsitiktinai: „Norėjau, kad atėjusieji į parodą ne tik pamatytų paveikslus, bet ir juos išgyventų. Įprastų galerijų baltos sienos dažnai neutralizuoja emocijas, o čia, siaubo viešbutyje, kiekvienas kampas įkrautas pojūčių. Viešbučio aplinka leidžia patirti meną visiškai kitaip – ribinėse būsenose, tarp baimės ir smalsumo“, – sakė menininkas Dominykas Jaras, kurio gyvenimo istorija galėtų tapti tikru bestseleriu: iš Panevėžio kilęs, čia verslą valdęs ir turėjęs naktinį klubą, vyras suprato, kad jei negrįš prie to, kas jo sielai artima, kasdieniame šurmulyje ir chaose tiesiog paskęs. Taip Dominykas kardinaliai pakeitė gyvenimą ir vėl pradėjo tapyti, norėdamas žmonėms perduoti tai, ką, ko gero, daugelis jaučia pasąmonėje, bet negali išreikšti žodžiais.
Parodos metu įvyko ir ypatinga akimirka – vienas iš paveikslų buvo pavadintas žinomo Lietuvos atlikėjo Deivido Dubinovo – Deivizo vardu. Kūrinys menininko rankose tapo ne tik meno darbu, bet ir dedikacija, todėl jis buvo įteiktas pačiam Deividui.
„Man tai nepaprastai jautrus momentas. Retai kada muzika ir dailė susitinka taip tiesiogiai – kai tavo vardas tampa kūrinio pavadinimu ir jo dalimi. Jaučiuosi pagerbtas ir, kartu, įkvėptas. Šis paveikslas man primins, kad kūryba neturi ribų“, – kalbėjo Deividas Dubinovas.
Pasak Deivido, surengti parodą būtent tokioje aplinkoje, kur galima išplėsti tradicinio meno suvokimą – išties geniali idėja, atspindinti Dominyko Jaro kūrybinį braižą. Menininko darbuose daug paslaptingumo, vidinės įtampos, net tamsos – tad erdvė, kuri kupina šiurpo, idealiai atspindi paveikslų nuotaiką.
Parodos lankytojai buvo kviečiami keliauti ne įprastais salių koridoriais, o labirintu, kurio sienas papuošė Dominyko paveikslai, o už kiekvieno kampo laukė įspūdžių kupini netikėtumai: viešbučio personažai ir ore tvyranti atmosfera, kelianti natūralų klausimą: ar pavyks iš čia išeiti gyvam? „Tokia patirtis virto ne vien regos, bet ir viso kūno bei emocijų išbandymu. Galima sakyti, kad iš siaubo viešbučio man pavyko ištrūkti ne tik su „bagažu” nepaprastų įspūdžių, bet ir su vardiniu paveikslu”, – šypsosi Deividas Dubinovas – DEIVIZO.
Šis projektas – tai dar vienas žingsnis Vilniaus meno scenoje drąsiai jungti netikėtas formas, o menininko Dominyko Jaro paroda įrodė, kad kūryba gali gimti ne tik spindinčiose galerijose, bet ir unikaliose vietose, kurios menininkų darbams suteikia dar didesnio gylio, o lankytojams: progų trumpam stabtelėti ir susimąstyti.
