1901 metais Paryžiuje įvyko pirmoji Pablo Picasso darbų paroda, kuri tapo lūžio tašku ne tik jauno menininko karjeroje, bet ir moderniojo meno pasaulyje. Ši paroda buvo surengta prestižinėje „Galerie Vollard“,kuri pažymėjo 19-mečio Picasso kūrybos pradžią ir atskleidė jo unikalų talentą.

Eksponuojami paveikslai iliustravo Picasso ankstyvąjį „mėlynąjį“ periodą, kuriame dominavo liūdna tematika, liūdnos emocijos ir socialinė atskirtis. Kūriniai buvo kupini gilių jausmų, o mėlynos ir žydros spalvos subtiliai atspindėjo menininko vidinę būseną. Tais laikais Picasso gilinosi į skurdo, vienatvės ir žmogaus kančios temas, o jo darbai skatino žiūrovus perprasti žmonių gyvenimus ir jausmus. Tuo metu jis dažnai piešė pavargusias, iškankintas motinas su vaikais, melancholiškus vaizdus su prostitutėmis bei elgetomis. Mėlynasis periodas (1901–1904) susideda iš niūrių paveikslų, nutapytų melsvais ir melsvai-žalsvais atspalviais, beveik neįmaišant kitų spalvų.

Paroda sulaukė didelio dėmesio iš meno kritikų ir žiūrovų, kurie pradėjo vertinti jauno menininko kūrybą.

Ši pirmoji paroda ne tik padarė Picasso žinomu, bet ir tapo svarbiu etapu modernioje dailėje, prisidedant prie meno srovių evoliucijos. Nuo to laiko Picasso tapo vienu iš ryškiausių 20-ojo amžiaus menininkų, o jo inovacijos ir kūryba turėjo didelę įtaką ne tik jo laikmečio menininkams, bet ir visai kultūrai. 1901 metais įvykusi paroda buvo tik pirmas žingsnis link nepaprastos karjeros, kurią Picasso tęsė visą savo gyvenimą, palikda mas neįkainuojamą pėdsaką dailės istorijoje.

Per savo gyvenimą sukūrė per 20 000 paveikslų, atspaudų, piešinių, skulptūrų, keramikos gaminių, teatro kostiumų.