Lietuvoje skurdo rizikos lygis mažėja, tačiau skursta kas penktas gyventojas

Nors Lietuvoje skurdo rizikos lygis po truputį mažėja, skurdas mūsų šalyje vis dar yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – skursta kas penktas gyventojas, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Prastėjanti ekonominė situacija labiausiai paliečia tuos, kurie yra atsidūrę skurdo gniaužtuose. Lietuvos statistikos departamento elektroninis leidinys „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“ (2022 m. leidimas) atskleidžia, kad žemiau skurdo rizikos ribos praėjusiais metais gyveno 20 proc. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 015 Eur – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Mieste skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 17,4 proc., kaime – 25,4 proc.


Pasak Lietuvos statistikos departamento direktoriaus pavaduotojos dr. Ingos Masiulaitytės-Šukevič, bendras skurdo rizikos lygis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) buvo 376,5 Eur ir sudarė 78 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba, rašoma pranešime žiniasklaidai.


Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,8 procentinio punkto ir 2021 m. sudarė 17,2 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 15,6 proc.


Skurdo mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) socialinės apsaugos piniginės išmokos šeimai ir vaikams padidėjo 26 proc. Jeigu ne socialinės išmokos, vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis 2021 m. padidėtų nuo 17,2 iki 37,6 proc.“ – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.


Skurdo mažėjimo tendencijas pranešime komentavo ir A. Adomavičienė: „NSMOT vertinimu, skurdo rizikos lygiui įtakos taip pat turėjo ir pandemijos socialinių pasekmių mažinimo paketas, tačiau didžioji dalis priemonių buvo trumpalaikės ir net vienkartinės, todėl ilgalaikėje perspektyvoje sunku tikėtis, kad skurdo mažėjimo tendencija išliks.“


Per metus šiek tiek sumažėjo ir absoliutaus skurdo lygis: 1,2 procentinio punkto, palyginti su 2020 m., o per penkerius metus – 11,9 procentinio punkto. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. siekė 3,9 proc., t. y. apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 2,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,1 proc., kituose miestuose – 3,3 proc.), kaime – 6,7 proc., teigiama pranešime.


2021 m. absoliutaus skurdo riba buvo 260 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, 2020 m. – atitinkamai 257 ir 540 Eur.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis