Keturių vaikų mama dar gali patarti, kaip palaikyti tvarką, kai namie dūksta būrelis atžalų.
Į nuosavą namą vienoje buvusių sostinės sodų bendrijų Ana su vyru Ruslanu ir vaikais atsikraustė prieš kelerius metus, gimus jauniausiai dukrai Aleksandrai (dabar jai – 2 metai). Šeimininkė juokiasi, kad šeimoje vyrauja lyčių pusiausvyra: dar sutuoktiniai augina 10-ies metų Nikitą, 7-erių Danielių ir 4-erių Tają.
Kad būtų saugu ir ramu
Ana skaičiuoja, kad mėgstama veikla užsiima jau dvylika metų, per tą laiką yra įrengusi apie pusantro šimto vadinamųjų objektų, daugiausia – privačių būstų, ne tik Lietuvoje, bet ir Londone, Kaliningrade, Baltarusijoje. Moteris pasakoja, kad darbus įgyvendina nuo pradžios iki pabaigos: rūpinasi santechnikos, apšvietimo sistemų įrengimu, apdailos darbais. Vėliau renka baldus, namų tekstilę, interjero detales, tad projektai užtrunka ir trejus ar ketverius metus.
„Per tiek laiko su klientais labai suartėjame, – esu net dviejų šeimų atžalų krikšto mama“, – sako pašnekovė.
Pasak kūrėjos, jos kuriami interjerai yra ir unikalūs, ir universalūs. Saviti tuo, kad ji stengiasi kuo geriau išsiaiškinti ir prisitaikyti prie užsakovų norų, gyvenimo būdo, skonio, todėl kartais, pavyzdžiui, tenka specialiai užsakyti namams tinkamus paveikslus. Kita vertus, pašnekovė įsitikinusi, kad interjeras yra gyvas, kintantis dalykas ir turėtų būti toks, kad jį keisti nebūtų sunku, tarkim, sumanius žalią sofą pakeisti mėlyna, netektų perdažyti sienų.
„Namai – vieta, kur norime jaustis saugiai ir ramiai, kad suptų geros emocijos, todėl daug dėmesio skiriu asmeninėms detalėms, daiktams, kurie sukelia šiltus prisiminimus, – aiškina Ana. – Mano gero interjero taisyklės – ramios derančios spalvos, kokybiška apdaila ir patogūs baldai. Pasikartosiu: labai svarbu parinkti asmenines detales, kurios sukeltų teigiamas emocijas.“
Svarbu nepersistengti
Šeimos namas yra 150 m² ploto, dviejų aukštų, be rūsio, su garažu, jame įrengtas geoterminis šildymas. Ana pasakoja, kad savuosius namus jiedu su vyru kūrė aiškiai žinodami savo poreikius ir rinkosi paprastus sprendimus. Tarkim, tarp aukštų yra betoninė perdanga, tad šeimininkai pirmajame aukšte paliko betonines lubas, o antrajame – tokias pat grindis. „Dar labai norėjau senų plytų, iš tokių sumūrijome atraminę sieną, ji ir atlieka savo funkciją, ir yra dekoratyvi“, – rodo pašnekovė.
Kad interjere netektų daug ko derinti, sienas moteris nusprendė dažyti baltai: „Prie baltos spalvos juk viskas tinka.“ Interjerų kūrėja įsitikinusi, kad vienas svarbiausių dalykų būste yra šviesa. Kuo daugiau jos natūralios, tuo geriau. Į pirmąjį šeimos namo aukštą natūrali šviesa patenka pro didelius langus, į antrojo aukšto vonias – pro stoglangius. „Juk daug maloniau įeiti į šviesią, o ne į tamsią patalpą“, – tvirtina moteris. Daug dėmesio Ana skyrė ir dirbtiniam apšvietimui.
„Kaip moterį papuošia papuošalai, taip namus – šviestuvai, tad šiuos rinkausi labai kruopščiai“, – neslepia interjero kūrėja. Vieni įdomiausių ir brangiausių interjero akcentų yra italų kompanijos „Gervasoni“ žalvariniai šviestuvai virš valgomojo stalo.Beje, juos moteris Milano baldų parodoje nusižiūrėjo anksčiau, nei pradėjo statytis namą, – mažne prieš dešimtmetį.
„Neturime brangių baldų, nė viena valgomojo kėdė nekainavo daugiau kaip dvidešimt eurų. Baldus renkamės patvarius – kad nesulūžtų, nelaikome lengvai dūžtančių statulėlių“, – apie gyventi su vaikais pritaikytą apstatymą pasakoja Ana. Pasak jos, nors visi keturi lanko sporto būrelius, energijos pertekliaus nesusiurbs joks sportas. Todėl, tarkim, mažiesiems leidžiama ne tik žaisti, bet ir šokinėti ant svetainėje stovinčios didelės sofos. Ši neatrodo nušiurusi, nes kas dvejus metus aptraukiama nauju audiniu.
Suplanuotas gyvenimas
Ana sako, kad paprasčiau gyventi ir tvarkytis, kai daiktų yra kuo mažiau. Tarkim, kiekvienas vaikas sulankstomiems drabužiams turi po vieną komodos stalčių, ir to visiškai pakanka. „Mūsų šūkis – kuo mažiau daiktų, tuo mažiau problemų. Man gaila leisti pinigus drabužiams, verčiau juos skirti knygoms, kitiems leidiniams, vaikams lavinti“, – aiškina mama.
Racionaliai, kaip ir visi namai, suplanuota ir įrengta virtuvė – joje nėra viršutinių spintelių. Paklausta, kaip jai sekasi pamaitinti tokią didelę šeimą, moteris tvirtina, kad nors vaikų skoniai skiriasi, ji iš to problemos nedaro. Ana pripažįsta, kad dirbti ir auginti keturis vaikus nėra paprasta, tad ji įgudo kelis darbus dirbti vienu metu.
„Man pavyko suderinti darbo reikalus ir kasdienį gyvenimą“, – džiaugiasi moteris. Pasak jos, tai reikalauja pasiruošimo ir planavimo įgūdžių: kartais pirmas susitikimas su klientu vyksta šeštą ryto, prieš nuvežant vaikus į mokyklą, o iš paskutinio ji gali grįžti ir devintą valandą vakaro. „Tačiau dieną net keturias ar penkias valandas skiriu tik vaikams. Man labai pasisekė, nes esu atradusi gyvenimo pilnatvę, tad džiaugiuosi važiuodama į darbą ir džiaugiuosi grįžusi namo, pas šeimą“, – teigia pašnekovė.
Anot Anos, jai sustyguoti gyvenimą labai padeda pačios susikurtos taisyklės. Pirmoji yra ta, kad negalima siekti visko iškart, čia ir dabar.
„Kol augini mažus vaikus, karjerai skiri mažiau dėmesio. Reikia tai pripažinti ir su tuo susitaikyti“, – sako ji. Ir juokdamasi priduria, kad reikia susitaikyti ir su tuo, kad noras išsimiegoti nebus įgyvendintas. Kita vertus, interjero kūrėja mano, kad buities naštos moteriai neverta vilkti vienai. „Jei nori daugiau laiko skirti sau ar mėgstamai veikslai, dalį kasdienės rutinos perleisk vyrui ar močiutei. Negamink sudėtingų patiekalų, tegul tvarką namie padeda palaikyti mažieji pagalbininkai“, – pataria ji.
Dar viena Anos taisyklė – kiekvieną dieną ženk mažą žingsnelį svajonės link – taip vakare turėsi už ką save pagirti. O po metų pamatysi, kaip toli nuėjai, ir gyvenimas neatrodys tarsi nuolatinis vaikų vežiojimo ir sauskelnių keitimo procesas. Trečioji Anos taisyklė – turėk aiškų tikslą, didelių svajonių ir mėgaukis tuo, ką darai. „Tada nereikės versti save dirbti naktimis, o gal atvirkščiai – tyla ir tamsa įkvėps kurti. Neverta nervintis dėl netvarkos namie. Verčiau pagirti save, kad tą dieną baigei įgyvendinti svarbų projektą arba radai laiko nuvežti vaikus į biblioteką“, – teigia pašnekovė.
Pasitaisyti karūną
Ana pasakoja, kad jų šeimoje galioja tvarkymosi taisyklės – kad mamai nereikėtų gaišti laiko atlikti tokius dalykus, kurių nereikia. Atžaloms ji skiepija savarankiškumą ir atsakomybę už jaunesnius brolį ar sesę. Vaikai privalo patys pasikabinti viršutinius drabužius, – spintose pakabų laikikliai įrengti įvairiame aukštyje, kad kiekvienas galėtų jas pasiekti.
Vaikai turi ir kasdienių pareigų: vyriausiasis turi nurinkti valgomojo stalą ir virtuvės salą, jo brolis – nuvalyti laiptus. Vyresnės sesės užduotis yra sudėti į vietą batus, o mažosios – sumesti į dėžę žaislus. „Aleksandra tai sugeba padaryti per tris minutes, nors dažniausiai tarp žaislų atsiduria ir graužtukų“, – juokiasi mama.
Ana sako, kad jos gyvenimą geriausiai atspindi mėgstamiausias paveikslas – grafikės Milenos Liutkutės sukurtas moters portretas „Pasitaisyk karūną“. „Tai – mano gyvenimas. Nedarau problemų, jei jų nėra. Pasitaisau smunkančią karūną ir einu pirmyn“, – apibendrina interjero kūrėja.
***
Žurnalas „Moteris“, 2019'03
Prenumeruoti žurnalą „Moteris“ ženkliai pigiau galite čia.
