Naujieji sugyventiniai: komfortiškas gyvenimas naujo tipo bendrabučiuose, stilingi vakarėliai ir naujos pažintys

Nuolat besikeičiantys įdomūs ir naudingi žmonės, komfortiškos gyvenimo sąlygos miesto centre, stilingi vakarėliai ir asmeninė namų tvarkytoja.

Visa tai garantuoja naujasis bendro gyvenimo, vadinamojo co-living, būdas. Tiesa, neužtenka tam turėti pinigų, reikia dar ir pereiti atranką.


Regis, dar visai neseniai Lietuvių kalbos komisija vargo ieškodama žodžio „co-working“ atitikmens, kol apsistojo ties „bendradarbyste“. Dabar komisijos laukia naujas iššūkis – pavadinti panašiu principu kuriamas co-living erdves. Kas yra co-working, žino dauguma didmiesčių gyventojų. Tai šiuolaikiški biurai, kuriuose nuomojamos darbo vietos. Juos pamėgo laisvai samdomi darbuotojai, startuolių kūrėjai, IT specialistai ir šiaip įvairūs hipsteriai. Tiesa, atėję į tokį biurą, jie ne visą laiką sėdi sukišę nosis į kompiuterius, dar mezga pažintis, dalijasi idėjomis, paslaugomis – kitaip tariant, bendradarbiauja. Bendruomeniškumas yra šio reiškinio esmė.


Co-living esmė panaši, tik šiuo atveju kalbama apie bendrą gyvenimą. Pagal analogiją su bendradarbyste, galėtume tai vadinti bendrabutyste arba bendragyvenimu. „Kam išradinėti dviratį ir ieškoti naujo žodžio? Juk šį būvį dauguma išbandė studijuodami ir kartu gyvendami bendrabučiuose ar nuomojamuose butuose“, – sakysite su lengvu šiurpuliuku prisimindami studentų bendrabučius su apipelijusiomis bendrų dušų sienomis. Tiesą sakant, kai kuriais atvejais co-living išties mažai kuo skiriasi nuo gyvenimo bendrabutyje, tik neigiamų komponentų nėra.


Tobula erdvė


Štai Kaune netrukus duris atvers naujoviški bendrabučiai, kurie, pasak jų statytojų, atitinka co-living koncepciją. Administracinio komplekso patalpose Kęstučio gatvėje bus įkurta net 240 studijų. Kiekvienoje jų, be gyvenamosios zonos, bus įrengti nedidelė virtuvė bei privatus higienos kambarys. Be to, komplekse bus daug bendro naudojimo patalpų: laisvalaikio, studijų zonos, skalbykla, sporto salė. Planuojama, kad čia daugiausia gyvens aplinkinių universitetų studentai, trokštantys būti apsupti bendraminčių bei bendraamžių ir kartu mėgautis komfortiškomis gyvenimo sąlygomis. Tiesa, tokios studijos mėnesio nuomos kaina – anaiptol ne studentiška, prasideda nuo 320 eurų. Už tiek Kaune galima išsinuomoti dviejų ar net trijų kambarių butą, bet tuomet tektų atsisakyti pusės studijų žavesio. Nenuostabu, kad beveik visos studijos jau rezervuotos.


„Vis dėlto tikroji co-living erdvės koncepcija šiek tiek skiriasi nuo tegul ir gerokai pagerinto studentų bendrabučio“, – sako Laurynas Almanis, pirmosios ir kol kas vienintelės (bent jau oficialiai) tokios bendrabutystės idėjos Vilniuje įgyvendintojas. Lauryno iniciatyva prieš 1,5 metų duris atvėrusi erdvė „Coliving Vilnius“ yra išties patogioje vietoje, pačioje K. Kalinausko gatvės pradžioje.



Pirmojo Lietuvoje co-living būsto įkūrėjas Laurynas Almanis labai džiaugiasi erdvia terasa. Vakarėlių metu joje telpa iki 70 žmonių
Pirmojo Lietuvoje co-living būsto įkūrėjas Laurynas Almanis labai džiaugiasi erdvia terasa. Vakarėlių metu joje telpa iki 70 žmonių
Asmeninio albumo nuotr.



Nuo savo biuro Gedimino prospekte ateinu vos per 5 minutes, tad turiu laiko apsižvalgyti aplinkui. Dalis buto langų žvelgia į kitapus gatvelės esantį Franko Zappos paminklą. Užrašas „Zapp Square“ puikuojasi ir ant pastato sienos. Laurynas džiaugiasi, kad jo sumanyta idėja kilstelėjo pastato vertę, – pirmuosiuose jo aukštuose įkurtos komercinės patalpos, ketvirtajame – bendradarbystės erdvė, apačioje yra sporto klubas. „Coliving Vilnius“ yra šeštajame aukšte. Pro jo langus atsiveria nuostabūs vaizdai į senamiestį, Reformatų parkelį. Į šio pusę išeina ir erdvi net 70 žmonių talpinanti terasa. Būtent tiek jų buvo susirinkę į smagų vakarėlį vieną gegužės vakarą. 250 m2 butas įrengtas per du aukštus, jame yra 5 skirtingo dydžio kambariai. Nuomos kaina prasideda nuo 350 eurų per mėnesį. Ar tokia kaina nerodo, kad čia telkiasi tik auksinis jaunimas?


„Žiūrint, ką vadinsime auksiniu jaunimu, – gūžteli pečiais Laurynas. – Mūsų būsto nuomos kaina yra gerokai aukštesnė nei kambario nuomos kainos vidurkis sostinėje. Vis dėlto kiekvienas mūsų pinigus užsidirba pats, turtingų tėvelių išlaikytiniai – ne mūsų profilis.“


Be gyvenamųjų kambarių, „Coliving Vilnius“ netrūksta ir bendrų jaukių erdvių. „Tai buvo viena iš būtinų sąlygų, – sako Laurynas. – Co-living idėja būtų nieko verta, jei, grįžę iš darbo ir skubiai užkandę nedidelėje virtuvėje, visi išsiskirstytume po savo kambarius. Kita svarbi detalė – patogi vieta.“ Rasti erdvų, šiuolaikiškai įrengtą butą miesto centre nebuvo labai lengva. Šį taip pat teko remontuoti, ieškoti naujų baldų, bet rezultatas išties džiugina akį.

Šiuo metu bute gyvena keturiese – Laurynas, trumpalaikės nuomos verslu užsiimantis Tomas, feisbuko reklamos srityje besidarbuojantis Adomas ir Vokietijos ambasadoje dirbanti vokietė Hanna. Tiesa, kai skaitysite šį straipsnį, dauguma gyventojų jau bus pasikeitę. Laurynas ir Adomas sausį ketina išvykti pagyventi ir padirbėti į Balį, vokietę merginą pakeis prancūzė, įsikels šiuo metu po Aziją keliaujanti lietuvių pora.



Būtina naujojo būsto sąlyga – didelė gyventojus sutelkianti bendra erdvė
Būtina naujojo būsto sąlyga – didelė gyventojus sutelkianti bendra erdvė
Asmeninio albumo nuotr.



Dalytis privaloma


Tokia didelė gyventojų kaita L. Almanio anaiptol negąsdina, netgi priešingai – tai ir yra jo siekiamybė. Nuomos sutartis čia sudaroma 1–6 mėnesiams, niekas nereikalauja ir netgi nenori ilgalaikių įsipareigojimų, todėl tai labai patogu trumpam į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ar startuolių kūrėjams, nežinantiems, kur link po poros ar trijų mėnesių pasisuks jų verslas. O ką, jei ši vieta taip patiks, kad žmogus norės pagyventi ilgiau? „Dar nieko neteko stumte išstumti, visi juda patys, – juokiasi Laurynas. – Vis dėlto, jei gyventojai nutartų pasilikti čia ilgiau, šis gyvenimo būdas prarastų pradinę idėją – megzti naujas pažintis, dalytis kontaktais, skirtinga patirtimi ir idėjomis.“


Per šį gana trumpą laiką „Coliving Vilnius“ pagyveno daugybė žmonių iš beveik 20-ies skirtingų šalių: Honkongo, Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Austrijos... Kriptovaliutų verslu užsiimantis kanadietis, sumanęs savo verslą perkelti į Lietuvą, vos atvykęs pateko į garsųjį vakarėlį terasoje. Naujos pažintys ir puiki atmosfera jį sužavėjo. Kanadietis užmezgė daug naudingų verslo ryšių. Naudos iš šio svečio turėjo ir Laurynas – metus darbavosi kriptovaliutų srityje.



Asmeninio albumo nuotr.


„Kuriam laikui darbo ar studijų reikalais į Lietuvą atvykę užsieniečiai paprastai susiduria su socialinės integracijos problema, – sako Laurynas. – Lietuviai nėra greiti priimti kitakalbių į savo ratą, nes tai sukelia nepatogumų, verčia bendrauti angliškai. Nesakau, kad esam išskirtiniai. Kai gyvenau Danijoje, nuolat girdėjau aplink danų kalbą... Mūsų bute gyvenantys užsienyje studijavę ir dirbę lietuviai supranta, ką reiškia būti emigrantu. Mes savo kambariokams padedam užmegzti ryšius, sutvarkyti reikalus.“ Kontaktų gausa – vienas iš būtinų reikalavimų, keliamų čia apsistojantiems žmonėms. „Co-living nėra ta vieta, kur galėtum apsistoti vien todėl, kad šiuo metu neturi kur gyventi ir tau reikia lovos, – sako Laurynas. – Mums netinka tokie, kurie išlenda į bendrą erdvę tik tuomet, kai joje nėra žmonių, eina nuleidę galvas ir skubiai užsidaro savo kambaryje. Žmonės turi turėti kuo dalytis – kontaktais, gera nuotaika ar žiniomis.“


L. Almanis tokio būsto idėją nusižiūrėjo gyvendamas Kopenhagoje. Šiame mieste rinkodaros studijas baigęs vaikinas kurį laiką dirbo technologijų įmonėje. Pats nuomojosi įprastą būstą, bet jo įmonės vadovas kartu su dar keliais startuolių kūrėjais gyveno bendrabutystės erdvėje. Beje, pirmasis Lauryno klientas buvo kartu su jo vadovu gyvenęs taksi programėlės kūrėjas.



Asmeninio albumo nuotr.



„Vos grįžęs į Lietuvą, pradėjau domėtis, ar yra panašių erdvių. Deja, nieko nepavyko rasti, tad teko įkurti savo“, – šypsodamasis sako vaikinas. L. Almanis jau sulaukė pasiūlymų iš Kauno ir net Šveicarijos jungtis į bendrą tinklą, sako ketinantis juos apsvarstyti, bet investuoti itin daug laiko ir energijos į šį projektą kol kas neketina, mat su kolega šiuo metu yra pasinėręs į kitokią veiklą – turi brokerių kontorą, kuri užsiima technologijų verslo įmonių supirkimu ir pardavimu. Laurynas pripažįsta, kad bendrabutystės veikla, rimčiau ja užsiėmus, gali tapti visai neblogu verslu.



Erdvų butą miesto centre teko atnaujinti suteikiant jam daugiau šiuolaikiškumo
Erdvų butą miesto centre teko atnaujinti suteikiant jam daugiau šiuolaikiškumo
Asmeninio albumo nuotr.



Tarkim, didžiausias pasaulyje bendradarbystės erdvių tinklas „WeWork“, vertinamas daugiau nei 20 milijonų JAV dolerių, yra sukūręs ir bendrabutystės tinklą „WeLive“. Abiejų veikimo principas panašus – nusipirkęs abonementą gali keliauti po įvairias pasaulio šalis ir visada turėsi jose vietą tiek dirbti, tiek gyventi. Tokių erdvių poreikis Lietuvoje auga – šiuo metu visos vietos „Coliving Vilnius“ yra išnuomotos iki vasaros vidurio pagal rekomendacijas atrinktiems žmonėms. Iš pradžių Laurynas nuomininkų bandė ieškoti per svetainę „Booking.com“, bet toks būdas nepasiteisino – mat per ją nuomojamo būsto paprastai ieško privatumo trokštantys ir neretai trumpam atvykstantys žmonės. Minčių kreiptis į universitetus, kad rekomenduotų šią vietą pagal „Erasmus“ programą atvykstantiems studentams, taip pat buvo atsisakyta dėl rizikos surinkti pernelyg panašų, verslo kontaktų neturintį kontingentą. Tiesa, vienas kitas studentas čia vietą randa. Štai neseniai gyveno mediciną Lietuvoje studijuojantis vokietis.



Asmeninio albumo nuotr.



Kaip tipišką šiuolaikinio klajoklio pavyzdį Laurynas prisimena prancūzą Philipe‘ą. Draudimo įmonių naudojamą interneto platformą įkūręs vyras visus savo daiktus paaukojo labdarai ir keliauja po pasaulį vien su kuprine, gyvena bendrabutystės, o dirba bendradarbystės erdvėse. „Jis savo laiką ir pinigus investuoja į patirtis. Philipe‘as įvairiose vietose bėga maratoną, išbando įvairias ekstremalaus sporto rūšis, bet didžiausia jo aistra – bendravimas ir kalbos, šių moka 16-a. Nors Lietuvoje jis gyveno tik tris mėnesius, lankė lietuvių kalbos kursus ir prieš išvykdamas iš mūsų jau buvo išlaikęs pirmojo lygio egzaminą.“


Apie meilę ir verslą


Toks gyvenimo būdas suteikia daug galimybių susipažinti su įdomiais žmonėmis, bet „Coliving Vilnius“ gyventojai tuo neapsiriboja. „Dažnai rengiame vėlyvus pusryčius ar vakarėlius, į juos pakviečiame ir svečių iš šalies. Mūsų erdvėje lengvai sutelpa apie 40–50 žmonių, – pasakoja Laurynas. – Nebūna jokių pranešėjų ar pristatymų, tiesiog kartu valgome, dalijamės asmenine patirtimi, kiekvienas pasakoja, su kokiais verslo iššūkiais teko susidurti ir kaip juos įveikė. Tai padeda užmegzti ir artimesnių, ir ilgalaikių ryšių su reikalingais žmonėmis, čia gimsta bendrų projektų. Galiausiai tai suteikia stiprybės, nes supranti, kad nesi vienas.“



Vakarėliai paprastai planuojami iš anksto, pasitariant su visais gyventojais
Vakarėliai paprastai planuojami iš anksto, pasitariant su visais gyventojais
Asmeninio albumo nuotr.



Gal kartu gyvenant užsimezga ne tik verslo, bet ir meilės ryšių? Laurynas bando prisiminti, bet galiausiai papurto galvą. Panašu, kad tokiems dalykams itin aktyviai ir nesėsliai gyvenantys jauni žmonės nelabai turi laiko. Laurynas taip pat prisipažįsta neturintis antrosios pusės. Sako, kad, sukūręs šeimą, ieškotų privatesnės vietos – bandrabutystės erdvės koridoriais bėgiojantys mažyliai yra sunkiai įsivaizduojamas dalykas. O štai naminiai gyvūnai būtų visai pageidautini. Kai kartą draugas, išvykdamas į užsienį, paliko prižiūrėti savo šunį, visi buvo labai patenkinti.


Nusivilti teks ne tik tiems, kurie tikisi išgirsti „Draugų“ serialą primenančių romantiškų meilės istorijų, bet ir tiems, kurie žavisi bohemišku bendrabučių ar skvotų gyvenimo būdu. Pasak Lauryno, lėbavimas iki paryčių čia nebūtų toleruojamas, tiesą sakant, ir poreikio nėra. O štai pasikviesti draugų niekas nedraudžia, tik prieš tai reikėtų perspėti kitus gyventojus. Paprastai šie prie naujųjų draugų prisijungia ir kartu traukia į miestą.



Naminiai gyvūnai – visai pageidautini
Naminiai gyvūnai – visai pageidautini
Asmeninio albumo nuotr.



Nelabai priimtina būtų ir tai, jei gyventojai sumanytų sujungti bendradarbystę su bendrabutyste – šiame būste ne tik gyventų, bet ir darbuotųsi. „Išimtiniais atvejais tai įmanoma, – sako L. Almanis. – Štai feisbuko specialistas Adomas daugiausia dirba su užsienio partneriais, tad jam patogiausia tai daryti iš namų. Bet jei komandą sudaro keli žmonės, ir dar jiems tenka bendrauti su klientais, nesinorėtų mūsų bute tokio minibiuro.“ Pasak Lauryno, konfliktinių situacijų čia beveik nekyla. Kartą du gyventojai itin nemėgo vienas kito, tad teko su vienu jų atsisveikinti. Užsitęsusi įtampa tarp dviejų žmonių sukeltų nemalonių pojūčių visiems gyventojams. Nekyla ginčų ir dėl tvarkos, palaikyti ją visi susipranta natūraliai, o generalinį valymą kas dvi savaites atlieka namų tvarkytoja. Nėra eilių ir prie vonios kambario – mat jų yra du, po vieną kiekviename aukšte. Maistą kiekvienas gaminasi atskirai, tačiau turi ir bendrų produktų – kavos, cukraus, prieskonių. Laukti, kol atsilaisvins viryklė, taip pat netenka – visų dienos režimas skirtingas, daugelis valgo mieste, o jei ir susiduria toje pačioje virtuvėje, vertina tai kaip puikią progą pabendrauti.


Gal ir teisūs filosofai tvirtindami, kad pasaulis sukasi spirale – nuolat kartojasi tie patys dalykai, tik jau įgiję kitokią kokybę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis