Ryškiaspalvės uogos dar gali pagyvinti kiaurą dieną neprasisklaidančias sutemas.

Kai drėgna – „derlius“ gausesnis

Rinčiuotasis mieguvis (Ardisia crenata) – įdomios formos medelis, viršuje išskleidęs horizontalių šakelių vainiką, o apačioje besipuikuojantis apvalių oranžinių ar rausvų uogyčių kekėmis. Gamtoje medelis užauga iki pusantro metro. Auginamas kambaryje tokio aukščio nė iš tolo nepasiekia. Vasarą iš apatinėje vainiko dalyje esančių lapų pažastų išauginęs smulkius baltus ar rausvus silpnai kvepiančius žiedus, šiems nužydėjus užmezga uogytes. Jos subręsta žiemos pradžioje ir kartais mieguvį puošia apie pusę metų.

Mieguviui patinka itin drėgnas oras – tada „derlius“ būna gausesnis. Jei sausa, augalą reikia dažnai apipurkšti, kitaip uogytės susiraukšlėja. Augalas nemėgsta saulėkaitos. Rudeniui baigiantis laistyti patartina ne taip gausiai, kaip vasarą, tačiau žemė neturi per daug išsausėti. Mieguvis gausiau žydi ir nokina vaisius augdamas ankštame vazone, todėl jo nereikėtų lepinti dideliu gėliapuodžiu.

Kad būtų kuo daugiau dekoratyvių vaisių, žydinčią gėlę laikykite gerai vėdinamame kambaryje. Taip pat praverstų kartais papurtyti šakeles ar netgi šepetėliu apdulkinti žiedus. Jei prasidėjus šildymo sezonui namuose per karšta, uogos gali nukristi. Mieguvis auga lėtai, o dekoratyvumą išsaugo apie 4–5 metus.

Žiemos vyšnia

Koralinė kiauliauogė (Solanum pseudocapsium) – tai visžalis augalas, tarp kurio tamsiai žalių lapų švieste šviečia blizgios uogos – angliškai jis vadinamas žiemos (arba Kalėdų) vyšnia. Gėlė žydi vasaros pradžioje į bulvių panašiais žiedais. Jei kiauliauogė nelaikoma pernelyg šiltai, geltonos, oranžinės arba raudonos uogos išsilaiko apie trejetą mėnesių – nuo rudens iki žiemos vidurio.

Augalą laistyti reikia tiek, kad žemė neišdžiūtų. Šiltame kambaryje auginamą kiauliauogę būtina purkšti, kad nepultų ligos. Jei per karšta, šakelės su uogomis nulinksta. Nuskynus vaisius galima išlaupyti ir sudžiovinti sėklas – iš jų kitais metais išaugs naujų augalų. Nors uogytės atrodo labai skaniai, reikėtų nepamiršti, kad visos augalo dalys nuodingos tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams.

Žydinti samanėlė

Granadinė nertera (Nertera granadensis) užauga tik kelių centimetrų aukščio ir plečiasi kaip samanos. Tamsiai geltonos ar raudonos uogos užsimezga nužydėjus neišvaizdiems žiedeliams. Beje, tai daugiametė šliaužianti žolė. Žydi pavasarį, o uogos išsilaiko nuo rudens pradžios iki žiemos ar dar ilgiau. Nertera nemėgsta labai šiltos vietos, bet jai reikia šviesos. Liekite gan gausiai, tačiau žemė neturi būti nuolat permirkusi. Augalą retkarčiais apipurkškite. Tik nepertręškite, nes lsuvešėję lapeliai nustelbs uogytes.

Nors galima valgyti, bet verčiau grožėtis

Jau užaugintų ir nokinančių vaisius aitriųjų paprikų (Capsicum annuum) galima įsigyti gėlių parduotuvėse. Paprikos lipte aplipusios geltonais, raudonais ar oranžiniais vaisiais – tuo pat metu vieni jų dar tik auga, kiti noksta, treti džiūsta, todėl atrodo labai dekoratyviai.

Yra daugybė aitriųjų paprikų rūšių – skiriasi jų forma ir spalva. Laistyti augalą reikia nelabai dažnai, bet gausiai, kartais vazoną galima įstatyti į vandenį su dubeniu. Tai pietų kraštų augalas, tad jam reikia saulės, šilumos ir drėgmės, o, jei stinga šviesos, šakelės ištįsta. Kerelį retkarčiais vertėtų papurtyti, kad užsimegztų kuo daugiau vaisių. Atrodo jie dekoratyviai, tačiau skanauti deginančių „uogyčių“ neverta – ne maistui šie augalai šiltnamiuose auginti. Tiesa, aitriųjų paprikų galima pasisėti patiems, tik dygsta jos lėtai.