Menininkės namuose itin vertinamas senelių palikimas

Vilnietė menininkė Margarita Petrauskienė po vienu stogu ir gyvena, ir dirba – tapo paveikslus, kuria aksesuarus. Šeimininkei svarbu, kad ją supantys daiktai turėtų emocinę vertę, todėl itin brangina senelių palikimą: fotografijas, indus, staltieses. Visi namus puošiantys siuvinėti paveikslėliai yra dukros rankų darbo, o tapybos darbai – pačios išjausti ir sukurti.

Nuosavame name Naujojoje Vilnioje Margarita gyvena tik su vyru Leopoldu, nors maždaug prieš dešimtmetį atsikraustė keturiese – su dukromis. Šios dabar jau su savo šeimomis gyvena atskirai: vyresnioji Eglė, ištekėjusi už Amerikos lietuvio, įsikūrusi Bostone, jaunesnioji Aušra – Vilniuje. Jaunatviška ir aktyvi dviejų suaugusių dukrų mama dažnai lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose – tapybos darbus, papuošalus, kitus aksesuarus kurianti moteris dalyvauja kitoje Atlanto vandenyno pusėje vykstančiose meno mugėse, parodose, bendradarbiauja su galerijomis, idėjų semiasi lankydama muziejus ir menininkų studijas.

Kraustynės užtruko

Anksčiau turėtą keturių kambarių butą Justiniškėse į vadinamąją dėžutę iš sienų ir stogo Petrauskų šeima išsikeitė seniai – prieš du dešimtmečius. Margarita prisipažįsta, kad mainai vyko jos iniciatyva: norėjo gyventi arčiau gamtos, kurti. Pinigų namui baigti vis stigo, tad įkurtuvių reikėjo laukti gerą dešimtmetį. Per tą laiką šeimai teko kraustytis iš vieno nuomojamo būsto į kitą (beje, visur reikėjo temptis ir dabar svetainėje stovintį sunkų juodą pianiną – juo mokėsi skambinti mergaitės). „Mums sekėsi su šeimininkais, bet dukros dar ir dabar kartais prikiša, kad, keliantis iš vieno sostinės rajono į kitą, joms teko keisti mokyklas“, – sako pašnekovė. Ji neslepia, kad buvo nelengva.

Stiklinis indas (kuriame yra obuoliai) ant stalo – senelio palikimas

Šis namas stovi maždaug dešimties arų sklype, jį juosia medinė horizontaliai sukaltų lentų tvora. Aplinką šeimininkai susitvarkė paprastai ir nebrangiai: pasisodino pušelių, eglaičių, o dabar jau gerokai išstypę beržai pasisėjo patys. Yra ir vaismedžių. Štai vyšnias Margarita sako auginanti ne dėl uogų, o dėl žiedų. Gėlynuose ilgai lenkti nugaros moteriai netenka: juose susodinti daugiamečiai augalai. „Man patinka natūrali gamta. Kita vertus, susitvarkiau taip, kad nereikėtų daug dirbti“, – aiškina prasmingesnių užsiėmimų už ravėjimą turinti šeimininkė.

Šviesi tapybos dirbtuvė

Apie 140 kv. m naudingojo ploto namas – dviejų aukštų, jame yra penki kambariai. Pirmojo aukšto išplanavimas – anfiladinis: iš prieškambario ratu galima apeiti svetainę, valgomąjį, virtuvę. Tapybos studiją Margarita įsirengusi viename antrojo aukšto kambaryje. Moteris yra baigusi miestų statybos inžineriją, o tapybos pradėjo mokytis būdama brandaus amžiaus.

Studiją saugo Paryžiuje per Kalėdas įsigytas ir pašventintas kryželis

Savo Mokytoju ji vadina šviesaus atminimo tapytoją Algį Skačkauską (šio pamokas lankė vienoje privačioje mokykloje), todėl taip brangina vieną pačios tapytą natiurmortą, kurį sustatė šis žymus dailininkas. Naudinga ir smagia patirtimi moteris laiko ir studijas Vilniaus dailės akademijoje: čia mokėsi tapybos, klausėsi teorinių paskaitų, gerai sugyveno su dukrų amžiaus bendramoksliais. Dar viena mokytoja, artima siela ir sektinas pavyzdys vilnietei yra amerikietė tapytoja, galerininkė Cynthia Packard.

 

Margaritos senelių Elenos ir Vinco Raubų portretas

 

Skatina nesikuklinti

Ant svetainės durų kabo smagi lentelė su užrašu prancūzų kalba, kad čia įleidžiami tik kūrėjai. (Prisiminkite užrašą ant Šiuolaikinio meno centro sienos: „Visi yra menininkai, tačiau tik menininkai tai žino“ – jis reiškia, jog čia užeiti niekam nėra užginta.) Lentelė Margaritai primena viešnagę Paryžiuje pas mokytoją, mados istoriką ir kolekcininką Aleksandrą Vasiljevą. „Nežinau, kas man suteikė daugiau žinių, patirties: Vilniuje ir Paryžiuje lankyti šio erudito seminarai ar jo paties pavyzdys, galimybė dirbti kartu“, – svarsto menininkė. Ji kolekcininkui talkino, kai šis Taikomosios dailės muziejuje rengė įvairių istorinių laikotarpių mados parodas.

Žinių menininkė semiasi Aleksandro Vasiljevo seminaruose, parodose, todėl ir kolekcininkas „gyvena“ šiuose namuose – nuotraukose, parodų plakatuose

Margaritą palaiko ir tai, kad populiarios Rusijos televizijos laidos „Mados nuosprendis“ („Modnyj prigovor“) vedėjas A. Vasiljevas studijoje segi jos dovanotas seges. Tai liudija ir viename kambaryje ant sienos kabančios transliacijų nuotraukos. „Visiems rodykit, kad aš puošiuosi jūsų kūriniais“, – nesikuklinti autorę skatina mados autoritetas.

Autoriniai aksesuarai netrukus keliaus į Bostoną, Maskvą...

Šeimininkės sukurtus romantiškus aksesuarus iš šilko gėlių, vintažinių nėrinių, karoliukų, kitų medžiagų viešnios gali apžiūrėti antrajame aukšte įrengtoje tekstilės studijoje. Autorinius darbus menininkė derina prie Amerikos, Paryžiaus salonuose, sendaikčių turguose aptiktų skrybėlaičių. Buvusio jaunesniosios dukros kambario moteris iš esmės nekeitė, tik pastatė jame širmą, manekenų. Šie į namus atkeliavo po sostinės Pylimo galerijoje vykusios Margaritos kūrybos parodos „Atgal į ateitį“.

Nuotraukoje – 1949-ųjų Paryžius

Vaikystė tebekvepia

Menininkės namai apstatyti pagal išgales, o štai naują minkštąjį svetainės komplektą tėvams neseniai padovanojo dukros. Šeimininkai saugo senus giminės baldus. Tarp jų – Leopoldo tėvo knygų spinta, apvalus stalas, kėdė. Margarita, be kitų relikvijų, yra išsaugojusi savo senelio Nepriklausomybės kovų dalyvio bajoro, Lietuvos kariuomenės kapitono Vinco Raubos paradinės uniformos diržą, lazdą. Beje, vartydami 1933 m. išleistą Vytauto Didžiojo jubiliejinį fotoalbumą Petrauskai aptiko, kad vienoje nuotraukoje V. Rauba įamžintas su Amerikoje gimusio žento (dukros Eglės vyro) proseneliu Jonu Vanagaičiu...

Tekstilės studijoje pritiko dukters lova

Keturias kalbas mokėjusios močiutės Elenos Raubienės atminimas – siuvinėta lovatiesė, staltiesės, kojinėms adyti naudota kriauklė. Šalia svetainėje kabančios močiutės nuotraukos stovi puokštė jos mėgstamiausių gėlių konvalijų. Dirbtinių, bet menininkė visai neima to į galvą. Ji tebesaugo ir močiutės palto kišenėje aptiktą mažytį kvepalų „Krasnaja Moskva“ buteliuką. Elenos Raubienės nebėra jau dvidešimt šešerius metus, bet tuščias kvepalų buteliukas tebeskleidžia nuo mažumės pažįstamą aromatą.

Rankinė iš Niujorko ir giminės relikvijos

Pašnekovė neslepia, kad gyvenime jai labai daug reiškia tikėjimas. Tai liudija pačios tapyti, taip pat mėgstamų tautodailininkų skobti, lipdyti angelai, šventųjų skulptūrėlės, iš sausų žolynų sukomponuoti kryžiai, iš kelionių parsivežti indai šventinto vandens. Iš seno lygintuvo ir puodo padaryta lempa – šviesaus atminimo kunigo ir vienuolio tėvo Stanislovo dovana. Pirmojo aukšto prieškambarį su dirbtiniais rojaus obuoliukais puoštu metaliniu šviestuvu, palubėje sukabintais šiaudiniais paukšteliais šeima juokais vadina nuosavu rojumi. Čia telpa ir antikvarinė spinta, ir nuo vaikystės išsaugota Margaritos lėlė bei jos lovelė, senas lagaminas, su kuriuo į gastroles važiuodavo teta – Kaune gyvenanti aktorė Birutė Raubaitė.

Margarita: „Gyvenimas – tai kūryba.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis