Būstas, kuriame karaliauja japoniškos detalės

Vilniečių Alinos ir Rimanto Vaitkų namą apžiūrėjusių svečių svarstymai, jog lietuviai įsirengė japonišką būstą, sutuoktiniams kelia šypseną. Pasak Alinos, jų namuose japoniškos yra tik detalės ir prisiminimai.

Šeimininkė, išsigynusi pastebėjimo, kad jų namai – japoniško stiliaus, pripažįsta, kad Japonija jiems yra labai svarbi šalis, ne šiaip pakeitusi, o tiesiog apvertusi gyvenimą. Fizikas Rimantas, daugiau kaip prieš du dešimtmečius apsigynęs disertaciją, nuvyko į mokslinę stažuotę Japonijoje ir ten praleido beveik šešerius metus. Pirmuosius dvejus gyveno vienas, o dar trejus – su šeima. 1991-aisiais, pirmaisiais atkurtosios nepriklausomybės metais, kai dar galiojo daugybė suvaržymų, Alinai su tuomet šeštoke Greta ir pirmoku Tadu išvažiuoti pas vyrą pavyko per didelius vargus.

Svetainė su atviru antrojo aukšto koridoriumi. Ant ryškios sienos tiko Gustavo Klimto paveikslų reprodukcijos
Svetainė su atviru antrojo aukšto koridoriumi. Ant ryškios sienos tiko Gustavo Klimto paveikslų reprodukcijos
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Mokslo vaisiai
Pašnekovė prisimena, kad tuomet Vilniuje bendrabutyje gyvenusi ir prie to, jog visko stigo, pripratusi šeima Japonijoje patyrė šoką: „Visiškas kosmosas, kitas pasaulis. Čia tiek visko buvo ir yra, kad protu sunku suvokti.“ Tiesa, ne daiktai pakeitė šeimos gyvenimą, nors, pavyzdžiui, iš Japonijos tuomet parsivežta drabužių džiovykle Alina naudojasi iki šiol. Kitokia šalis padėjo įgyti neįkainojamos patirties, įgūdžių. Ten sutuoktiniai išsiugdė punktualumą. Alina prisimena, jog Japonijoje į susitikimus, kad nepavėluotų, niekuomet nevažiuodavo taksi, o tik – metro, nes jis kursuoja sekundžių tikslumu. Kitas neprarandamas kapitalas – japonų kalba. „Japonų šnekamąją kalbą išmokau maždaug per pusmetį, tuomet dirbau sporto centro registratūroje. Nuo įtampos, kad negalėjau visavertiškai bendrauti, jutau fizinį skausmą, o to, ką išmokai per skausmą, neįmanoma pamiršti“, – pasakoja moteris.
Stumdomoji pertvara tarp svetainės ir virtuvės – iš medienos ir ryžių popieriaus
Stumdomoji pertvara tarp svetainės ir virtuvės – iš medienos ir ryžių popieriaus
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Grįžusi į Lietuvą, Alina įkūrė pirmąjį japoniškų patiekalų restoraną „Tobira“, o dabar viename sostinės loftų turi japoniško maisto studiją: moko gaminti sušius, sašimius, patiekalus iš sojų varškės – tofu, sriubas, patiekalus iš daržovių: „Stengiuosi parodyti, kad japonų virtuvė – ne tik sušiai.“ Jos vyras Rimantas, Visagino atominės elektrinės direktorius, be tiesioginių pareigų, vadovauja Lietuvos ir Japonijos asociacijai. Per visas abiejų šalių šventes pora prie savo namų kelia abiejų valstybių vėliavas.

Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Kaimo sodybos nereikia
Šiemet Naujuosius metus šiame name Vaitkai sutiks aštuntąjį kartą. Sklypą ramioje vietoje,kuris yra vos už pusantro kilometro nuo ankstesnio jų buto, bėgiodamas su šunimi atrado Rimantas. O kai šeima nusprendė statytis namą, internete aptiko skelbimą: nusižiūrėta žemės valda su paklotais pamatais – parduodama! Namas stovi didelio sklypo viduryje, dauboje, tad kaimynų nesimato. Alina sako, kad, gyvendami sostinėje, jie džiaugiasi visais kaimo sodybos privalumais: šalia – pušynas, beržynas, nesigirdi mašinų keliamo triukšmo, o miško žemuogių pirmajam pavasariniam tortui ji prisirenka nuo nuosavo šlaito.
Akmenų sodelis – medituoti. Beje, akmenukus labai mėgsta išnešioti anūkai
Akmenų sodelis – medituoti. Beje, akmenukus labai mėgsta išnešioti anūkai
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Namą ant senų pamatų suprojektavo architektas Rimas Kaikaris. Iš skirtingų pusių 300 kvadratinių metrų ploto statinys atrodo vienaaukštis, dviaukštis arba trijų aukštų. Šeimininkė aiškina, kad namas nepanašus į japonišką, nes yra erdvus, aukštomis lubomis, dideliais langais. Ji neigia gajų stereotipą, jog kiekvieno japono namai – beveik tušti, su ant žemės patiestu tatamiu ir ikebana kambario kampe. Iš tikrųjų saliečiai neretai spaudžiasi ankštuose būstuose.Negana to, gyvena apsikrovę daiktais – nors šiaip yra labai tvarkingi, tarkim, į tualetą eina su kitomis, tik tam skirtomis šlepetėmis.

Skulptūrėlės – įvairių metų pagal Rytų kalendorių simboliai
Skulptūrėlės – įvairių metų pagal Rytų kalendorių simboliai
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Gyventi patogiai
Alina pasakoja, kad būsto erdves stengėsi suplanuoti kuo racionaliau. Tarkim, žinojo, kad miegamasis bus tame pačiame aukšte, kur vyksta šeimos gyvenimas. Šalia miegamojo yra vonios kambarys su į grindis įleista vonia. Dar pirmajame aukšte yra virtuvė, nuo jos stumdomąja pertvara atskirta svetainė su židiniu, darbo kabinetas. Koridoriuje šalia laukujų durų – nedidelė akmenukais išberta meditacijos erdvė su dekoratyviais bambukų stiebais ir akmeniniu japoniško sodo altorėliu. Antrajame aukšte įrengti du vaikų miegamieji (šie su šeimomis jau gyvena atskirai) bei buvusi sūnaus Tado muzikos studija. Dabar šioje – anūkų valdos: pirmoko Dominyko, antrus metus skaičiuojančios Liepos žaidimų kambarys. Nespėsi mirktelėti ir prie jų prisijungs naujas šeimos džiaugsmas – dabar trijų mėnesių Salomėja Aušrinė.
Cokoliniame namo aukšte yra pirtis, poilsio kambarys su langais iki žemės, pagalbinės patalpos.

Šeimininkų miegamasis, kairėje prie lango – vestuvinio kimono juosta
Šeimininkų miegamasis, kairėje prie lango – vestuvinio kimono juosta
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Gamino lietuvių meistrai
Alina prisimena, kad, įrenginėdama namus, pervertė daugybę katalogų: akį labiausiai traukė švarūs, išlaikyti, neperkrauti interjerai. „Minimalistinius namus jaukesnius daro natūralios medžiagos, todėl rinkomės medį, popierių, akmenį“, – pasakoja šeimininkė. Virtuvės ir svetainės baldai projektuoti panašaus stiliaus, kad neskaidytų erdvės. Visus baldus iš natūralaus medžio pagamino lietuviai meistrai, o interjerą sukurti padėjo dizainerė Aneta Reviakina. Daug ką namams sumeistravo pats šeimininkas – tarkim, iš perdarytų toršerų, pasitelkus ryžių popierių, atsirado didžiuliai svetainės šviestuvai.
Į grindis įleidžiama vonia (jap. ofuro) – tokios populiarios Japonijoje. Tik tekančios saulės šalyje jos mažesnės, mat japonai prausiasi sėdėdami, o lietuviai mėgsta pagulėti
Į grindis įleidžiama vonia (jap. ofuro) – tokios populiarios Japonijoje. Tik tekančios saulės šalyje jos mažesnės, mat japonai prausiasi sėdėdami, o lietuviai mėgsta pagulėti
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
„Rimas, gal todėl, kad yra staliaus sūnus, turi auksines rankas“, – giria žmona. Moteris pasakoja, kad namus puošiančių japoniškų paveikslų, vėduoklių, suvenyrų specialiai nepirko: tai – šeimai svarbios bičiulių dovanos, jautrius įvykius primenantys daiktai. Štai miegamajame ant specialaus stovo užmesta japoniško vestuvinio kimono juosta. (Ypatingą dovaną, patį tradicinį drabužį, anksčiau eksponuotą „Tobiroje“, deja, nušvilpė vagys.) Miegamajame kabantį paveikslą sukūrė neįgaliųjų centro gyventojai, o svetainėje įrėmintas hieroglifas reiškia žodį „Tobira“ , lietuviškai būtų – „Vartai į pažinimą“.

Per šventes lauko duris puošė naujametis japoniškas vainikas
Per šventes lauko duris puošė naujametis japoniškas vainikas
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Alinos mėgstamas žaliosios arbatos skanėstas
Reikės: 2 kiaušinių trynių, 40 g cukraus, 130 ml riebios grietinėlės, 110 ml pieno, 6 g žaliosios arbatos miltelių.
Kaip gaminti. Cukrų sumaišykite su arbatos milteliais. Trynius sumaišykite su trupučiu pieno, tuomet suberkite cukrų su arbata. Užkaitinkite likusį pieną ir grietinėlę iki virimo, paskui lėtai, po truputį maišydami, supilkite trynių mišinį. Nuimkite indą nuo ugnies, masę perkoškite per sietelį ir supilstykite į karščiui atsparius indelius. Orkaitę įkaitinkite iki 170 °C temperatūros. Sudėkite indelius į skardą, įpilkite karšto vandens tiek, kad apsemtų maždaug trečdalį indelio. Šaukite į orkaitę 35–40 minučių. Stebėkite, kad masės viršus būtų lygus ir šiek tiek minkštas, atvėsęs jis sukietės. Prieš patiekdamos, apibarstykite ruduoju cukrumi: jei turite specialų deginimo aparatėlį – cukrų karamelizuokite. Arba cukrų tiesiog suberkite į metalinį šaukštą ir pakaitinkite ant ugnies, iki ištirps, paskui – užpilkite ant skanėsto.

Žaliosios arbatos desertas. Mus šeimininkė vaišino ir japoniškais pyragėliais su raudonųjų pupelių džemu
Žaliosios arbatos desertas. Mus šeimininkė vaišino ir japoniškais pyragėliais su raudonųjų pupelių džemu
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
P. S. Norinčiosioms pasigaminti desertą prireiks paieškoti žaliosios arbatos miltelių. Dar prireiks kantrybės tiksliai susverti produktus. Tačiau – verta.
Alina Vaitkienė šeimai sukūrė japoniškos dvasios lietuviškus namus
Alina Vaitkienė šeimai sukūrė japoniškos dvasios lietuviškus namus
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis