Keltis į Vilnių sutuoktinius privertė darbas. Gyvendami viename mieste, o dirbdami kitame, jie patyrė, kad važinėjimas vargina, mažiau laiko ir dėmesio lieka dviem dukroms. Tada Edita, nors buvo baigusi chemijos studijas, sukosi televizijoje: iš pradžių kūrė dabartinės LNK televizijos laidas, vėliau buvo Lietuvos televizijos laidos „Bėdų turgus“ redaktorė.

„Darbas televizijoje labai patiko: susitikimai su įvairiais žmonėmis, jokios cenzūros... Tik turėk idėjų. Ir sumanymas televizijoje suvesti tuos, kuriems reikia paramos, su tais, kurie gali padėti, buvo naujovė. Nuo to ir prasidėjo kitos paramos akcijos“, – mėgstamą, bet labai įtemptą ir savaip nepastovų darbą prisimena moteris. Ilgainiui televiziją ji iškeitė į valdininkės postą. Prikalbinta vyro Arūno (šis chemiko specialybę iškeitė į teisininko), baigė viešojo administravimo ir veiklos audito magistrantūrą ir įsidarbino vienoje ministerijoje.

Lemtingi mokslai

„Per pirmąsias studijas susiradau vyrą, per antrąsias – kaimynę“, – juokiasi už grupės draugo ištekėjusi moteris. Šeima, nusprendusi keltis į Vilnių, viena nusižiūrėto sklypo Vilniuje neįpirko. Įsigyti jį perpus Edita pasiūlė studijų draugei, ši įkalbino savo vyrą, ir dabar poros gyvena garažais sublokuotuose namuose.

„Kvartale įsikūrėme vieni pirmųjų, bet vargti nereikėjo – susisiekimas buvo ir yra geras, jokių spūsčių“, – džiaugiasi Edita. Beje, vienas svarbiausių dalykų renkantis vietą ir buvo patogus susisiekimas, būtinai – visuomeniniu transportu, kad dukros galėtų savarankiškai važinėti į mokyklą, būrelius. Būsimi naujakuriai labai bijojo ir galimo triukšmo dėl maždaug už kilometro esančio geležinkelio. „Atvažiuodavome į laukus pagal tvarkaraštį ir klausydavome, ar girdisi dundesys“, – prisimena pašnekovė ir pripažįsta, kad ši baimė buvo nepagrįsta.

Patogiai taupus

„Namą, – aiškina Edita, – statėmės paprastą ir taupų: stačiakampio formos, be išsikišusių detalių, su ilgąja kraštine į pietų pusę, iš plytų.“ Šeima nenorėjo didelių vitrininių langų, nekasė rūsio. Pirmame apie 200 m2 bendro ploto namo aukšte yra bendra svetainės ir virtuvės erdvė, tualetas, o atskiroje patalpoje su durimis į lauką – nedidelė pirtis su dušu. Iš šios, nesusitepant kojų, galima išeiti tiesiai į terasą. Dušas pirtyje praverčia ir tada, kai užimta antrame aukšte esanti vonia. Dar šiame aukšte yra tėvų miegamasis ir penkiolikmetės gimnazistės Augustės bei teisės bakalauro studijas baigiančios dvidešimt dvejų Simonos kambariai. Buvo suplanuotas ir nedidelis darbo kabinetas. „Pinigų spintoms neturėjome, todėl vietoj jų įsirengėme drabužinę“, – pasakoja šeimininkė.

Židinio šeima kol kas irgi nepasigenda. Tiesa, vieta jam numatyta, karkasas stovi. Jei kartais būstą tektų parduoti, teliktų įstatyti kapsulę. Kol kas nėra ir kondicionierių, tik reikalingos ertmės jiems įstatyti sienose išmuštos. O štai centriniam dulkių siurbliui įrengti pinigų šeima nepagailėjo. Dabar Edita džiaugiasi – kai jis yra, tvarkyti namus gerokai patogiau. Beje, buities darbai paskirstyti visiems šeimos nariams.

Virtuvė su sandėliuku

Moteris pasakoja, kad namus įsirenginėjo patys. Idėjų prisirinko iš draugų, interjero žurnalų, paskui jas savaip pritaikė. Šeimininkei artimas vadinamasis prancūziškas stilius: natūralios medžiagos, šviesios spalvos, jaukumo suteikianti tekstilė. Pašnekovė buvo apgalvojusi, kur kokius baldus statys, todėl, pavyzdžiui, po minkštuoju svetainės komplektu iš anksto įrengė toršerų jungiklius. Edita stengėsi savo namus apstatyti kukliai, bet stilingai, kai kuriuos baldus, kaip ir pianiną „Krasnij Oktiabrj“ (juo skambina Augustė), gavo dovanų.

Mažiausiai šeima galvojo apie išlaidas rinkdamasi virtuvės baldų komplektą – norėjo patvaraus, praktiško ir kokybiško. Beje, prašalaitis nė neįtartų, kad niekuo nuo spintelių nesiskiriančios durelės virtuvės kampe – į įrengtą sandėliuką. Čia, pasak šeimininkės, patogu laikyti neišardytus virtuvės prietaisus, konservus, kitas gėrybes. Sandėliuke yra ir kriauklė, todėl elektrinę mėsmalę ar kitą įrenginį čia pat galima išplauti. O bulvėms ir kitoms daržovėms laikyti šeimininkai yra įsirengę podėlį po lauko terasa, į jį galima nulipti atkėlus medinį dangtį – dalį terasos grindų.

Suvenyrai – fotografijos

Edita neslepia, kad jaučia silpnybę linui: iš šio audinio siūtos visos būsto užuolaidos, juo aptraukti lempų gaubtai. Svetainėje plevena permatomos baltos užuolaidos, o kitoms patalpoms ji išrinko ryškesnių spalvų audinius su gėlių ir paukščių piešiniais.

Kabinti ant sienų tapybos darbų šeimininkei kol kas nesinori. Namus ji puošia iš kelionių parsivežtomis nespalvotomis fotografijomis. Tokiu suvenyru moteris pradžiugino ir savo sutuoktinį gimtadienio proga – įrėmino ir tualete pakabino nespalvotas senovines erotines fotografijas. Tiesa, dabartinio žmogaus akimis, jos ne tiek erotinės, kiek komiškos.

Šeima šmaikštauja, kad į jų namus įsigavęs vagis sutriktų, nes nerastų daiktų, kuriuos būtų galima brangiai parduoti. Štai indai, iš kurių valgo ir kasdien, ir sulaukę svečių, – gauti dovanų prieš dvidešimt penkerius metus per vestuves. Beje, Tamuliai svečių niekada nevaišina pusfabrikačiais ar pirktiniais valgiais – naminiu maistu, Editos įsitikinimu, parodomas dėmesys artimiesiems ir bičiuliams. O jų pora turi daug – neišbarstė per gyvenimą. Šie tradiciškai renkasi į kartu ruošiamų didžkukulių puotas.

Triaukštis daržas

Šeimos sklypas neužima nė šešių arų, bet jame telpa ir namas su terasa, ir veja, ir gėlynas, ir sodas, ir daržas. Prie tvoros prigludusio trijų aukštų medinio daržo karkasą sukalė vyras, o Editos užaugintų gėrybių, tarkim, daugiamečių špinatų, pakanka ir sau, ir kaimynams. Daugiametis gėlynas iš veronikūnų, rožių, skroblų krūmų ir kitų augalų keroja palei terasą.

„Didelių plotų ir nenorėjau, nes žinojau, kad patys turėsime viską apželdinti ir prižiūrėti. Norėjau nedidelio kiemo su daug augalų, tačiau tokių, kuriems nereikėtų vergauti“, – aiškina moteris.
Šeimininkai savo rankomis įsirengė skirtingas daržo, vejos ir gėlyno laistymo sistemas, todėl tampyti kibirų ar laistytuvų nereikia – pakanka atsukti čiaupus.