Kviečiame pasižvalgyti po grafikės, porceliano dekoruotojos, papuošalų kūrėjos dirbtuves.

Anksčiau Jūratė gyveno Kaune, į Vilnių ji atsikraustė maždaug prieš ketverius metus – sostinės pakraštyje, ant kalvos šalia tvenkinio, įsigijo sklypą. Lietuvio akiai neįprastas betoninis individualusis namas matyti nuo kelio į Lentvarį.

Keturi norai

Jūratė pasakoja projektuotojams turėjusi keturis pageidavimus. Pirmas – kad būstas patektų į architektūros istoriją. Antras – kad centre būtų ne namas, o kiemas. Anksčiau Jūratė gyveno ir kūrė tose pačiose patalpose, o tai nebuvo patogu, todėl trečias jos noras – kad gyvenamoji ir darbo erdvės būtų atskiros. Grafikės dirbtuves architektai suprojektavo priešais gyvenamąsias patalpas. Ketvirtasis pageidavimas – vieno aukšto statiniai plokščiu stogu.

Gyvenamųjų patalpų ir dirbtuvių kompleksą su keturkampiu kiemu suprojektavo architektai Marina ir Audrius Bučai. Statiniams naudotas betonas, aliuminis ir stiklas. Kiemą nuo kelio pusės slepia betoninė siena su apskritomis kiaurymėmis. Jūratė sako, kad jai smagu pro skyles įlipti į anapus sienos veisiamą sodą ir daržą. Architektai sugalvojo ir netradicinę automobilių stovėjimo vietą – požeminėje aikštelėje po dirbtuvėmis: apačioje pastačiusi mašiną, šeimininkė į vidinį kiemą užlipa metaliniais laipteliais.

Ir darbo, ir poilsio erdvė

Jūratės kūrybos studija yra maždaug 100 m2 ploto. Betoninio pastato langai suprojektuoti skirtingi: dideli, iki grindų, – į vidinį kiemą, nedideli keturkampiai – palubėje, keli apvalūs – į kaimynų pusę.

Didžiausią dirbtuvių dalį užima grafikos darbams reikalingi prietaisai – du presai grafikos lakštams spausdinti. Mažesnįjį Jūratė turi dar nuo sovietinių laikų, o naujesnysis, didysis, sveriantis daugiau kaip pusę tonos, gamintas pagal užsakymą, jį į dirbtuvę teko įkelti specialia technika.

Dailininkė savo darbams kurti naudoja įvairias garuojančias medžiagas, todėl dirbtuvėse įrengta oro vėdinimo sistema su didelėmis ventiliacinėmis angomis.

Atokvėpiui skirtą vietą – čia grafikė mėgsta pasilepinti kava – nuo šios dirbtuvių dalies skiria komoda su siaurais giliais stalčiais grafikos darbams susidėti. Skirtinga kiekvieno stalčiaus rankenėlė liudija ankstesnį šeimininkės pomėgį jas rinkti. Ant šviesios komodos Jūratė išdėliojusi savo aksesuarų pavyzdžius: iš porceliano, odos, audinių kurtas apyrankes, kaklo papuošalus, seges. Pasak autorės, į akis krentantys aksesuarai skirti ryškioms, džiugiai į gyvenimą žvelgiančioms moterims.

Už sienos, kitame dirbtuvių gale, pusiau atskirtoje nedidelėje erdvėje, gimsta Jūratės keramika. Ji keliauja į čia pat esančią degimo krosnį.

Modernas ir senienos – greta

Anot menininkės, bene vienintelis „normalus“ baldas jos dirbtuvėse yra sena spinta. Į šį antikvarinį baldą permainų laikais investavo menininkės mama – bijodama, kad, keičiantis valiutai, dukros santaupos nenuvertėtų. Kaimynystę šiai ir kuklesnėms senienoms palaiko modernūs daiktai. Štai šalia draugės dovanoto juodo kilimėlio su išsiuvinėtu angelu, kokiais seniau puoštos kaimo trobos, dera šiuolaikiška metalinė praustuvė, iš kurios čiaupo vanduo pradeda bėgti vos prie jos priėjus.
Jūratei svarbu, kad aplinka keltų geras emocijas, tačiau tam skirtų pastangų nesimatytų.

„Turi atrodyti, kad viskas, tarsi pabirę karoliukai, susidėliojo netyčia, savaime“, – aiškina ji. Kita vertus, menininkės dirbtuvėse visi daiktai, įrankiai, o šių yra gana daug, turi savo tikslią vietą.

„Tapau labai tvarkinga, viską dedu į savo vietas. Matau, kai kas nors perstumta net per kelis milimetrus“, – savo pedantiškumo neslepia dailininkė.

Jūratė tikina esanti praktiška ir taupi, niekučių nepirkinėja – įsigyja tik tuos daiktus, kurie įkvepia arba kuriuos galima panaudoti kuriant. Štai dabar menininkė kuria ciklą grafikos darbų, kurių klišės yra drabužiai, daugiausia – suknelės. „Visada svajojau sujungti grafiką ir drabužius, juk jie pasakoja žmogaus istoriją“, – sėkmingu projektu džiaugiasi menininkė. Parodą „Gražios suknelės“ Vilniuje ji planuoja surengti pavasarį, kovo mėnesį.

O dirbtuvėse – ant stalų, palangių, kitur – gulinčios lėlės, įvairūs žaislai, kiti daiktai yra jos įkvėpimo šaltinis, tarsi būsimų darbų eskizai.

Lemtingi (ne)susitikimai

Meniškose savo dirbtuvėse J. Rekevičiūtė praleidžia labai daug laiko. „Prieš parodas keliuosi ketvirtą ir dirbu. Tik atrodo, kad dažnai lankausi viešuose renginiuose – iš tikrųjų iš namų išsiruošiu gal tik kokį kartą per mėnesį“, – tvirtina originaliu aprangos stiliumi išsiskirianti grafikė.

Dirbtuvėse menininkė turi ir du angelus sargus. Besidarbuojančią ją iš portretų stebi dailininkas Vytautas Kalinauskas ir rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Jūratė sako, kad susitikimai su šiais žmonėmis buvo atsitiktiniai, bet lemtingi. V. Kalinauskas jaunąją menininkę užkalbino verkiančią prie Vilniaus dailės akademijos – tik ką buvo sužinojusi, kad neįstojo.

Jūratė šį dailininką laiko savo kūrybos ir gyvenimo mokytoju, o J. Ivanauskaitę mini kaip artimos sielos žmogų, moralinį autoritetą. Moteris prisipažįsta jaučianti mistinį ryšį ir su kai kuriais asmenimis, kurių net nėra sutikusi, tarkim, Salomėja Nėrimi. Poetės garbei gėlių darželyje menininkė augina diemedį.

Dalintis. Patinka

„Gyvenimas taip pat yra kūryba. Noriu džiaugtis pati ir džiuginti kitus“, – sako Jūratė. Savo svečių ji niekada nevaišintų iš vienkartinių indų. Porcelianą, anot pašnekovės, reikia ne taupyti, o naudoti kasdien. Išgėrusieji kavą šeimininkės dekoruoto puodelio dugne ras patarimą: „Mėgaukis šia akimirka“ arba klausimą: „Ar skanu?“

Grafikės namų kiemas labai tinka ne tik bičiuliams susiburti, bet ir meno renginiams rengti. Viename paskutinių – floristikos kursų pabaigtuvėse – demonstruoti floristiniai galvos apdangalai, koncertavo operos ir šokio profesionalai, o šeimininkė svečiams rodė, kaip spaudžiami grafikos darbai. Beje, grafikė savo dirbtuvėse yra įkūrusi studiją „Dalintis. Patinka“ ir rengia pamokas norintiesiems sužinoti, kaip kuriami lino, kartono raižiniai, drabužių atspaudai.