Senamiestyje prieškarinį butą įsigijusi architektų šeima atsisakė tarnų įėjimo

Šeima tvirtina, kad miesto centras turi daugiau privalumų nei minusų tik tada, kai yra galimybė pabėgti iš miesto

Iš Klaipėdos ir Kauno kilusių architektų Mildos bei Luko Rekevičių tikrieji namai dabar yra studijų, darbų miestas Vilnius. Šeimai čia gyventi ir dirbti patogu, įdomu, o Lukas netgi rašo su Vilniumi susijusią daktaro disertaciją.

Buto dvasią kuria autentiški elementai: židinys su mitologinėmis figūromis, lipdiniai, dvivėrės durys, ąžuolo parketas
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Architektai su vaikais Jonu ir Migle gyvena erdviame bute sostinės senamiestyje, netoli Aušros Vartų ir Halės turgaus. Milda sako, kad ši vieta jiems labiausiai patinka dėl įvairovės: kasryt aštuntą girdi skambant pro namuose esančią angą matomos stačiatikių Šv. Dvasios cerkvės varpus, o pakeliui į darbą ar vaikų darželį žydų sinagogų ar vietų, kur šios stovėjo, yra daugiau nei katalikų bažnyčių.

Anksčiau šeima buvo įsikūrusi kitoje senojo miesto dalyje – Šv. Stepono gatvėje. (Apie tai primena gatvės vardu pavadintas šeimos numylėtinis – savo vertę žinantis katinas Steponas.) Pasak Mildos, gyvenimas savitą dvasią turinčiame senamiestyje turi įvairių privalumų: viskas – architektų biuras, vaikų darželis, parduotuvės, kavinės, teatrai, draugai – pasiekiama dviračiu ar pėsčiomis, tad nereikia dviejų automobilių.

Pakeliui į svetainę plevėsuoja princesės suknelė
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
O minusų, tarkim, to, kad oras čia gana užterštas, jie stengiasi nepastebėti. Grynu prisikvėpuoja vasarą, savaitgaliais, tėvų sodyboje. Ten leisti laiką mėgsta ir patys, ir jų draugai.„Esame tikri agrovilniečiai, – juokiasi Milda. – Laisvus savaitgalius, bent jau vasarą, stengiamės leisti ne mieste.“

Lėkštes, taures, puodelius šeima laiko atviroje indaujoje
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Svarbiausia – erdvė

Į šią vietą šeima atsikraustė maždaug prieš dvejus metus, prieš tai dar dvejus jos ieškojo. „Rinkomės ilgai, neskubėdami, be streso“, – prisimena pašnekovė.

Architektai įsikūrė 1905 metais statytame name, kurio laiptinėse dar yra išlikusių autentiškų mozaikinių plytelių bei iš ketaus lietų senų laiptų turėklų. 107 kv. m ploto butas yra dvigubai didesnis už tą, kuriame keturių asmenų šeima gyveno anksčiau. „Svarbiausia – ne kvadratai, o erdvė, aukštos lubos, dideli langai. Beje, senamiestyje rasti didelių erdvių su daug langų sunku“, – sako Milda.

Židinio grožis išryškėjo nugramdžius lubas ir nuplėšus nuo sienų tapetus
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Šis butas, anot architektės, priešingai nei kiti, esantys tame pačiame name, niekada nebuvo sudalintas į komunalinius būstus su bendra virtuve, todėl išliko autentiškas patalpų išdėstymas, dvivėrės durys, parketas, lipdiniai. Pasakojama, kad čia kažkada gyveno vienuolės, o vėliau butas ilgai priklausė kelioms vienos šeimos kartoms.

„Mums pasisekė, kad ankstesnė šeimininkė buvo labai tvarkinga ir jį gerai prižiūrėjo, kasmet iš naujo dažydavo grindis. Mums liko tik nugramdyti nuo gerai išsilaikiusio ąžuolinio parketo tuos uoliai užteptus dažų sluoksnius, – be ironijos su šypsena kalba architektė. – Be abejo, palikome ir senas aukštas dvivėres medines duris.“

Šiuolaikiška virtuvė dera prie restauruotų šimtamečių grindų
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Kai nuo svetainės sienų, lubų buvo nuplėšti keli sluoksniai tapetų, išryškėjo gerai išsilaikiusios prašmatnios krosnies, lubų lipdinių grožis. Butą architektai išdažė šviesiai, keliuose kambariuose paliko atidengtą polichromiją, liudijančią, kaip per daugiau nei šimtą metų keitėsi būsto spalvos. „Tapetų fone baltų koklių židinys su angelu karūnoje atrodė kičinis, bet kai puošnaus fono neliko, prisijaukinome ir židinį“, – prisimena Milda.

Interjerus, gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus projektuojantys architektai savo namams mieliau renkasi paprastą baltą spalvą – ji geriausiai pabrėžia erdvę, išryškina natūralią šviesą. Baltos ne tik sienos – indaujoje sukrauti kokybiško balto porceliano indai.

Katinas Steponas pelių negaudo – jų sename name tiesiog nėra
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Neapsikrauti daiktais

Senas namas, kaip anuomet buvo įprasta, yra dvipusis, su puošniu paradiniu fasadu į gatvę ir kuklesniu – į kiemą. Buto patalpų išdėstymą architektai keitė nedaug, tarkim, atsisakė vadinamojo tarnų įėjimo iš kiemo pusės. Šalia šio įėjimo buvusios virtuvės vietoje naujieji šeimininkai įsirengė erdvią vonią su langu. O virtuvę – bendrą su svetaine, čia šeima praleidžia daugiausia laiko. Šios patalpos langai yra į gatvę, o vaikų kambarių ir tėvų miegamojo – į kiemo pusę.

Milda nemėgsta apsikrauti daiktais. Išimtį ji daro tik knygoms
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Plastikinius langus, kokių patys nesirinktų, naujakuriai paveldėjo iš ankstesnės šeimininkės. Butas turi ir nedidelį balkoną – jame, pasak architektės, būtų smagu sėdėti, stebėti gatvę, bet per darbus tam nėra laiko. Ne per seniausiai iš balkono į kambarį žiemoti pernešti vazonuose auginami alyvmedis ir avokadas. Šeimai priklauso ir namo apačioje įrengtas rūsys, bet nereikalingų daiktų nekaupianti pora jo nepasigenda.

Šalia vaistinėlės – Mildos mėgstamo muzikanto ir dainininko Iggy Popo nuotrauka
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Milda prisipažįsta, kad toje patalpoje ji nėra buvusi. Su nebenaudojamais daiktais ir nedėvimais drabužiais Rekevičiai bent kartą per pusę metų atsisveikina. Ir iš kelionių vežasi tik tai, ką galima suvartoti. „Nemėgstu suvenyrų, iš mažmožių sudėliotų „altorėlių“ – ant jų tik kaupiasi dulkės. Tai atleidžiu tik knygoms. Nemėgstu ir dviem eilėmis dėti daiktų: kad vienus pasiektum, kitus turi nukraustyti“, – sako Milda.

Mildai Rekevičiūtei patinka neapkrauta erdvė
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Neapsikrauti daiktais tėvai moko ir savo atžalas: jų žaislai turi tilpti į tam skirtą spintelę, o kai nebetelpa – dovanojami mažesniems ar nešami į darželį. „Naujų žaislų vaikai gauna tik per gimtadienius ir Kalėdas. Aiškiname jiems, kad neverta investuoti į laikinus dalykus“, – pasakoja moteris.

Senelių palikimas

Bute išlikusios rozetės, sietynų kabliai kambarių lubų centruose, tačiau Mildai labiau patinka lokalus apšvietimas toršerais – taip jaukiau. O geriausia – šviesa, sklindanti pro langus be užuolaidų (šios kaba tik tėvų miegamajame). Šeimininkų nuomone, sename bute dera šiuolaikiški baldai.

Nors sportas ir rūkymas nedera, juos netikėtai susieja tarpukario peleninė
Žurnalas "Moteris" (A.Stanevičienės nuotr.)
Du prieškariniai foteliai, iš naujo aptraukti aksomu, jų namuose tik todėl, kad tai – Luko senelių dovana. Iš močiutės Aldonos namų Kaune – masyvi peleninė su futbolininko figūra. Šeimynykščiai pasakojo, kad pelenus į ją kratydavo kortuoti į Aldonos tėvų namus susirinkdavę draugai, tarp jų – ir rašytojas Balys Sruoga.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis