Dažnai auginamos kaip dekoratyviniai, interjerą puošiantys augalai. Šios gėlės gali išaugti iki 4-6 metrų aukščio, tad puikiai tinka dideliam kambariui ar prieškambariui papuošti.
Kaip prižiūrėti ir dauginti
Šios gėlės atsparios, tad jų priežiūra paprasta. Jos labiausiai mėgsta šviesią, saulėtą patalpą, vandeniui laidžią žemę, vasarą puikiai auga išneštos į lauką. Augančias kambaryje laistykite mažiau, bet esančioms lauke vandens negailėkite. Vazone būtinai turi būti geras drenažas. Jukų žiedai - varpelio formos, primena pakalnutes, tik, deja, jos žydi retai (dažniau oranžerijose). Nužydėjusius jukų žiedus iš karto nuskinkite. Kasmet persodinkite tik jaunus augalus, senesnius galima kas dvejus metus.
Žiemą jukas reikia laistyti labai nedaug, joms reikalinga ne mažesnė kaip 7 ºC temperatūra. Tačiau gali augti ir šiltoje patalpoje, tik ten turėtų būti sausa ir šviesu. Jeigu šviesos gaus per mažai arba bus per šilta, apatiniai lapai sudžius ir nukris (jei krinta po nedaug - tai normalu, gėlė neserga).
Dauginti galima atžalomis (jas atskirkite pavasarį), stiebo auginiais, šaknų ataugomis, kero dalimis ir sėklomis. Padaugintoms jukoms reikalinga apie 20 ºC temperatūra, jas kasdien papurkškite ir reguliariai palaistykite. Jei gėlė sena, dauginti geriausia stiebo dalimis.
Kai kurios jukos gerai jaučiasi lauke ne tik vasarą, bet ir žiemą, tik jas reikia šaltuoju metu pridengti. Lauke dažniausiai auginamos pluoštinės (Yucca filamentosa ) ir melsvosios (Y. glauca) jukos. Pluoštinės atspariausios šalčiui. Kad geriau augtų lauke, joms reikia parinkti tinkamą vietą - labiausiai tinka užuovėja. Žemei jukos nereiklios, bet labiausiai tinka laidi vandeniui ir orui, lengva, smėlėta. Nereikėtų pamiršti, kad jukos, taip pat ir augančios lauke, nemėgsta drėgmės - ima pūti arba tiesiog nušąla.
Jukų ligos
Šių gėlių praktiškai nepuola kenkėjai, jos retai serga kokiomis nors ligomis. Tiesa, kartais gali užpulti dėmėtligė - ant lapų atsiranda didelių pilkų, rudais pakraščiais dėmių. Pažeistus lapus reikia pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidais.
Retais atvejais jukas gali užpulti skydamariai. Tokiu atveju reikėtų skudurėlį pavilgyti denatūratu ir juos nuvalyti, tada nuplauti paprastu vandeniu.
Jukoms labiausiai kenkia vandens perteklius, tad jų negalima perlaistyti, taip pat padėkliuke neturėtų likti vandens - pradės pūti šaknys.
Keletas populiarių jukų rūšių:
Dramblinės jukos (Yucca elephatipes Regel.). Jos gali siekti net kelis metrus, labiau panašios į medelius nei į gėles. Jei dramblinė juka užaugo labai didelė, galima nupjauti ir kamieną padalyti. Atskiros dalys greitai išleidžia šaknis.
Pluoštinės jukos (Yucca filamentosa L.). Jos praktiškai neturi stiebo arba labai mažą. Tai atspariausios šalčiui jukos.
Alavijinės jukos (Yucca aloifolia L.). Jos irgi nemažos, gali siekti kelis metrus, lapai ilgi, tamsiai žalios spalvos. Labai puošnios 'Variegata' veislės alavijinės jukos.
Melsvosios jukos (Yucca glauca Nutt.). Jų stiebai trumpi, lapai melsvi arba pilkai žali. Žiedai baltai žali, įprastos varpelio formos.
