Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- 10 brangiausiai įvertintų garsenybių vestuvių
- P. Kovas: gyvenimas su mylima moterimi primena uostą audroje
- Pratimai dailiam užpakaliukui ir aptakiems klubams
- Kodėl vyrai vienas myli, o kitas veda?

Vaizdas į atgimusį Bernardinų sodą

Privačią dailės galeriją Stasys Juškus įkūrė prieš dvidešimt ketverius metus. Ji yra senamiestyje, šalia Vilniaus dailės akademijos, prie pagrindinio įėjimo į Bernardinų sodą, rekonstruotame sovietmečio pastate. Maždaug 60 m² pirmasis aukštas – tai ekspozicijų erdvė, čia dažniausiai vyksta moderniosios klasikos kūrinių, 1960–1990 m. laikotarpio Lietuvos tapybos darbų parodos.

Antrajame aukšte buvo S. Juškaus studija, tačiau jau kuris laikas brandaus amžiaus dailininkas gyvena ne Vilniuje, o sveikatai palankesniame pajūryje – Palangoje. Dabar čia yra Donato kūrybinės dirbtuvės. Atskiro įėjimo iš lauko į jas nėra – reikia pakilti siaurais mediniais laiptais iš pirmojo aukšto. Dirbtuvės mažesnės už ekspozicijų salę, nes dalį jų atima balkonas. Beje, iš šio atsiveria neįkainojamas vaizdas – į rekonstruotą Bernardinų sodą. Anksčiau, prisimena Donatas, vaizdas nebuvo toks džiuginantis, sutemus neapšviestame parke ir jo prieigose rinkdavosi baugios kompanijos, iš galerijos kiemo vagišiai yra nugvelbę dviračių.

Jei prireiktų, kūrybinėse dirbtuvėse būtų galima ne tik dirbti, bet ir gyventi, nes čia yra darbo kambarys su virtuvės zona, susitikimų kambarys, tualetas. Biure paskutiniu metu vyriškis daugiau laiko praleidžia ne tvarkydamas galerijos reikalus, o įgyvendindamas interneto projektą „Kickerpicker“. Jo tikslas – skatinti jaunimo verslumą, suteikti galimybę jiems internetu ne anonimiškai, o asmeniškai pirkti ir parduoti.

Donatas sako, kad, įrenginėdamas dirbtuves, vadovavosi paprasta taisykle – bet kuri erdvė po truputį prisipildo iš kitų būstų atkeliaujančiais bei naujais daiktais, todėl skubinti įvykių nereikia. Kalbėdamas ne apie šį, o apie antikvariniais baldais apstatytą senamiesčio butą, kuriame gyvena su šeima, vyras pripažįsta savotiškai persistengęs: toks būstas gražus, tačiau, ar jame visada miela ir patogu gyventi, – kitas klausimas.

Kaip dirbtuvių interjero klaidą Donatas nurodo kampinį židinį: iš tikrųjų jis atlieka dekoratyvinę funkciją, tarnauja kaip nuotraukų bei suvenyrų lentyna.

Iš vaikystės – pianinas ir šachmatai

Susitikimų kambaryje stovi senas pianinas „Ukraina“. Juo kažkada skambino Stasys Juškus, vėliau – Balio Dvariono muzikos mokykloje mokęsis Donatas. Dabar, prisipažįsta pašnekovas, seną instrumentą jis net derinti pritingi. Ant pianino sukrautos senos šachmatų lentos – šį žaidimą Donatas su tėčiu žaidė nuo vaikystės. Tradiciją tikisi tęsti ir su savo vaikais – šešiamete Nora bei ketverių Leonardu.

Tarp ant pianino sustatytų paveikslų – Stasio Jusiono dovanotas vyro portretas, Stasio Krasausko kūrinys. Donatas pasakoja, kad galerijos veikloje dalyvavo nuo paauglystės, neįkainojamos patirties įgijo su tėčiu lankydamasis dailininkų dirbtuvėse, klausydamas jų pašnekesių, diskusijų. Itin šviesūs pašnekovo prisiminimai yra apie legendinę televizijos diktorę Gražiną Bigelytę. Ši ypatinga moteris vienu metu dirbo galerijoje ir, pasak Donato, buvo puiki meno pardavėja. „Ji, labai linksmas ir optimistiškas žmogus, man įpūtė daug dvasios“, – su dėkingumu prisimena verslininkas.

Galerininkas pabrėžia, kad plėsti akiratį, domėtis senienomis jam padeda ir gerokai už jį vyresni Vilniaus kolekcininkai. Štai rankomis rištas senas persiškas kilimas į dirbtuves atkeliavo iš Edmondo Kelmicko antikvariato. Nedidelėje indaujoje laikomi indai liudija, kad Donatą domina ir senas krištolas bei porcelianas. Garsių manufaktūrų lėkštės, praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžios pūsto stiklo taurės – ne tik saugomos, bet ir naudojamos.

Keliautojo naginės

Tai, kad D. Juškus mėgsta keliauti, liudija simbolinė draugų dovana – senos odinės naginės. Vyras pabrėžia, kad stengiasi kuo daugiau pasaulio atverti ir savo vaikams. Donatas taip pat užsiima buriavimu, be kitų žygių, yra surengęs kelionę jachta Kristupo Radvilos Našlaitėlio keliais. Prie buriavimo jis pratina ir atžalas, nes mano, kad tokios kelionės suteikia įspūdžių visam gyvenimui, suartina šeimą, moko savarankiškumo, tvarkos, drausmės. Kelionių jūra potyrius primena dirbtuvėse saugoma maždaug šimto metų senumo medinė dėžė – baras su kiaurymėmis taurėms įstatyti, kad neslidinėtų.

Dar vienas Donato pomėgis yra vinilinės plokštelės, ypač mėgsta klausytis džiazo įrašų. Galerininkas ir verslininkas taip pat vertina gerą maistą, gėrimus, ypač kokybišką arbatą. „Nesu susnobėjęs: jei neturiu, užsiplikau ir paprasčiausių arbatžolių. Tik jaučiu skirtumą – išgėrus geros arbatos užplūsta kitokios emocijos“, – tvirtina jis.

Spagečiai pagal Donatą Juškų

Gaminti šį valgį Donatą išmokė draugas iš Sardinijos. Tai – romiečių mėgstamo recepto variantas, išsiskiriantis tuo, kad į padažą įpilama konjako. Beje, patiekalas skirtas pasilepinti, mat jį pagaminti užtrunka, o komponentai – brangūs.

Reikės:

1 pakelio spagečių („Barilla“, Nr. 5),
tyro alyvuogių aliejaus (kepti),
300–400 g parmezano,
300–400 g šoninės (su plonesniu lašinių sluoksniu),
maždaug 8 nedidelių raudonųjų svogūnų,
1 stiklinės konjako,
500 g savo sultyse konservuotų pomidorų be odelių,
500 g slyvinių pomidorų,
1 aitriosios paprikos,
druskos, pipirų.

Kaip gaminti

* Svogūnus sutarkuokite smulkiausia tarka, sumeskite į keptuvę su įkaitintu aliejumi, patroškinkite ant karštos ugnies, sudėkite smulkiai supjaustytą šoninę, susmulkintas paprikas, įberkite druskos, pipirų.

* Po kokių 15 minučių įpilkite konjaką ir pakaitinkite – apie 5 minutes. Tada suverskite pomidorus – ir iš skardinės, ir supjaustytus šviežius.
Sumažinkite karštį, uždenkite dangčiu ir troškinkite maždaug 40 minučių.

* Per tą laiką išvirkite spagečius (apie 7 minutes). Ant nusunktų makaronų po truputį supilkite padažą, sudėkite labai smulkiai sutarkuotą sūrį ir maišykite, maišykite... Kai makaronai aplimpa padažu ir sūriu, patiekalas paruoštas.