Naujoji „ADELE NOTES“ kolekcija „Planètes d’Ambre“ („Gintaro planetos“) tampa ne tik estetiniu pareiškimu, bet ir asmenišku sugrįžimu prie šaknų. Apie Baltijos gintarą kaip mūsų „deimantą“, kūrybinius ieškojimus ir šiuolaikinį santykį su tradicija – pokalbis su juvelyre Adele Dagyte.
Po penkiolikos metų darbo su brangakmeniais pirmą kartą ryžotės kurti iš gintaro ir neseniai pristatėte didžiausią „ADELE NOTES“ kolekciją. Kodėl būtent dabar atėjo jos laikas?
Po daugelio metų darbo su deimantais ir kitais brangakmeniais pajutau poreikį sugrįžti prie savo kūrybos pradžios – prie lietuviškumo, savo šaknų. Mintyse vis sukosi klausimas: kaip į gintarą pažvelgti naujai?
Iš pradžių bandžiau prie jo prieiti tarsi prie brangakmenio – apdirbti beveik kaip deimantą. Tačiau gana greitai supratau, kad gintaras diktuoja visai kitokias taisykles. Jis trapus, jautrus, reikalaujantis kitokio santykio.
Lūžis įvyko apsilankius gintaro dirbtuvėse. Pamačiau, kuo ši medžiaga gali virsti. Rankose laikydama tikrus gintaro gabalus, matydama jų dydžius, tekstūras, spalvas, staiga aiškiai suvokiau, kokį papuošalą pati norėčiau nešioti. Tarsi atsivėrė akys.
Ar jautėte tam tikrą vidinį pasipriešinimą gintarui – dėl jo stipraus folklorinio ar turistinio įvaizdžio?
Manau, daugelis lietuvių turi labai konkretų gintaro įvaizdį – pažįstamą, kartais net pernelyg nuspėjamą. Tą vadinamąją „Palangos močiučių“ estetiką.
Net ir kai kurie mano klientai, pirmą kartą išgirdę apie šią kolekciją, iškart sako: „Ne, gintaras – ne man.“ Tačiau labai dažnai nuomonė pasikeičia vos pasimatavus papuošalą. Staiga paaiškėja, kad gintaras gali atrodyti visiškai kitaip – moderniai, subtiliai, elegantiškai. Klientės pačios nustemba, kai mažą gintaro žiedą prisiderina greta deimanto ir pamato, kaip natūraliai visa tai suskamba drauge.
Man buvo labai svarbu neprarasti gintaro esmės, todėl pasirinkau tradiciškiausią – medaus geltonumo – atspalvį. Tačiau kartu norėjosi išlaisvinti jį iš stereotipų. Sąmoningai rinkausi aptakias, minimalistines formas ir matinį poliravimą, suteikusį gintarui modernesnį, subtilesnį prabangos pojūtį.
Šią kolekciją vadinate duokle savo šalies „deimantams“. Ko, jūsų manymu, lietuviai vis dar iki galo neįvertina kalbėdami apie gintarą?
Kartais tai, kas yra labai arti, tampa savaime suprantama. Man atrodo, ne visada iki galo suvokiame, kokį unikalų turtą turime.
Šiandien pasaulyje gintaro dizaino srityje jaučiamas tam tikras sąstingis, todėl matau stiprų Lietuvos potencialą parodyti kitokį santykį su šia medžiaga. Labai norėčiau, kad ši kolekcija vieną dieną taptų savotiška „ADELE NOTES“ juvelyrikos vizitine kortele pasaulyje.
Kaip gintarai jūsų kūryboje virto planetomis?
Tai įvyko labai natūraliai. Kartą draugė pamatė pirmuosius bandymus – papuošalą su dviem asimetriškais taisyklingų formų gintarais – ir spontaniškai pasakė: „Jie atrodo kaip planetos.“ Pagalvojau: taip, būtent.
Fotografuojant kolekciją tas „planetiškumas“ dar labiau išryškėjo – šviesėjimai, patamsėjimai, inkliuzai, paviršiaus gylis. Kiekvienas gintaras atrodė tarsi turintis savo atmosferą. Taip ir gimė „Planètes d’Ambre“ – „Gintaro planetos“.
Išties kiekvienas gintaras man primena atskirą planetą – su sava šviesa, gyliu, nuotaika. Nėra dviejų vienodų. Man artima mintis, kad žmogus yra savo visatos centras, o papuošalas tampa mažu dangaus kūnu, judančiu kartu su juo.
Kolekcijos pavadinimas – prancūziškas. Kodėl pasirinkote tokį santykį tarp lietuviškos medžiagos ir aliuzijos į prancūzišką estetiką?
Pirmoji mano kolekcija vadinosi „La Première“. Ją sukūriau po studijų Lietuvoje išvykusi į Prancūziją ir stipriai paveikta tos šalies estetikos. Tąkart mano kūryba tapo kur kas ekstravagantiškesnė – akivaizdu, kad savotiškai „parsivežiau“ Prancūziją į savo darbus. Prancūziškos natos mano kūryboje lydėjo ir tebelydi „ADELE NOTES“ iki šiol. Be to, man tiesiog labai patinka šių žodžių skambesys.
Kas buvo sudėtingiausia kuriant šią kolekciją?
Ją kūriau beveik dvejus metus. Vien gamyba užtruko apie šešis–aštuonis mėnesius – kol pasiekiau vaizdą ir funkcionalumą, kurie mane visiškai tenkino. Didžiųjų gintarų vėriniams ir apyrankėms sąmoningai pasirinkau stambesnius užsegimus – norėjosi, kad papuošalus būtų patogu segėti, tačiau kartu jie taptų ir dizaino dalimi.
Buvo daug eksperimentų su spalvomis. Gintaras gali būti geltonas, žalias, rausvas, juodas ar baltas, tačiau galiausiai pasirinkau klasikinį medaus atspalvį – lietuviškiausią ir natūraliausią. Taip pat ilgai sprendžiau inkliuzų klausimą. Iš pradžių bandėme visiškai skaidrų gintarą, tačiau supratau, kad nenoriu sterilumo. Man buvo svarbu palikti gintarą gyvą.
Ką jums reiškia „palikti gintarą gyvą“?
Inkliuzai man atrodo labai gražūs. Vienur jų daugiau, kitur mažiau – būtent dėl to kiekvienas kūrinys tampa unikalus. Nebijojau, kad vienas karoliukas vėrinyje bus šviesesnis, kitas – tamsesnis. Kaip tik tame matau grožį. Gyva medžiaga neturi būti tobula vienodumo prasme.
Kaip į „Planètes d’Ambre“ reaguoja žmonės?
Įdomu tai, kad kolekcija pasirodė labai universali. Ją renkasi įvairaus amžiaus žmonės – dovanoja vaikams, renkasi sau ar vyresniems artimiesiems. Man labai patinka mintis, kad tą patį dizainą gali nešioti ir mama, ir dukra. Tai man yra ilgaamžiškumo ženklas.
Jei šią kolekciją reikėtų apibūdinti vienu žodžiu – koks jis būtų?
Sugrįžimas. Ramus, brandus sugrįžimas – kai jau tiksliai žinai, kas esi, ir į savo šaknis gali pažvelgti visiškai naujomis akimis.
Kolekciją galima atrasti adelenotes.com bei autorinėje parduotuvėje „ADELE NOTES“ PLC „Panorama“, Vilniuje.
