Kai miške randame gyvatės išnarą, nuolat kalbėdami minime neįtikėtino grožio drugelius, galiausiai išsiritančius iš pilkų savo kokonų, kiekvieną sezoną sodybose iš langų kampų valome naujus vorų kiautus, – visa tai laikome absoliučiai natūraliais reiškiniais. Tačiau iš paskutiniųjų priešinamės natūraliausiems savo paties gyvenimo procesams – pokyčiams ir augimui. Jaučiame, kaip kartais nebetelpame savo kūne nei fiziškai, nei juolab emociškai, bet laikomės įsikibę minties, kad nieko geriau gyvenime vis vien nebegalėtų nutikti. Leidžiame sau įsigyti prabangų automobilį ar prabangiai paatostogauti, bet savanoriškai laikome save įkalintą visai neprabangioje kasdienybėje, kurios vaidmenis puikiai suvokiame seniausiai išmokę. O kas, jei mūsų kūnas ir siela galėtų taip prabangiai gyventi, kaip bandome kitus įtikinti ir esant, nors iš tiesų tik apsistatome prabangiais žaisliukais?

Aleksandritai skatina veikti vaizduotę, klausytis vidinio balso, siekti vidinės brandos ir ieškoti bei surasti visa ko prasmę, kasdien pajusti džiaugsmą. Taip pat jie stiprina valią, sugebėjimą tinkamai vertinti vidinę savo būseną ir imtis adekvačių situacijai bei aplinkybėms veiksmų. Šie mineralai žadina kūrybiškumą ir padeda susitaikyti su gyvenimo pokyčiais, o juk viskas, kas kiekvieną dieną vyksta aplink mus, yra nuolatinis virsmas...

Sugebėdami nuo daugelio dalykų pakankamai atsitraukti ir pažvelgti į juos iš šono, pamatytume, jog net ir griaunančios aplinkybės iš tiesų atveria naujas galimybes. Mūsų pačių teisė pasirinkti, kaip interpretuoti tai, kas vyksta gyvenime, ir arba dėl tam tikrų įvykių galime sielvartauti, laikytis jų įsikibę, arba paleisti gyvenimą tekėti sava vaga. Ji atplukdo ir pokyčių, bet viena visada išlieka pastovu – mūsų gyvenimas vystosi teigiama linkme. Taigi labai svarbu suprasti, kad, išmokę susitaikyti su nemaloniais įvykiais ir juos priimti, pradėsime gyventi lengviau, o vidinis tikėjimas bus tik stipresnis. Emociškai nebevargins bemiegės naktys, kam nors nutikus nebeieškosite kaltųjų, nebeužsiimsite saviplaka ar savigaila, o svarbiausia – nustos kamuoti blogiausias, stagnacijos, jausmas.

Tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir darbuose dažnas iš mūsų esame įpročių vergas, siekiantis komforto, nors šis jau seniai nustojo džiuginti. Sakoma, kad aleksandritai tam tikra prasme masažuoja bei ramina širdį. Ypač jie rekomenduojami tiems žmonėms, kurie jaučiasi pasimetę, iki galo nežino, kokios karjeros ir asmeninio gyvenimo nori. Aleksandritai tokiomis aplinkybėmis padeda geriau suprasti, jog laikinai apėmusi nežinia yra natūrali būsena, o kartais – netgi naudinga. Tai suvokus kūną ir sielą vėl užplūsta ramybė, leidžianti visiškai priimti autentišką save. Tik susitaikę su aplinkybėmis, kurios susiklostė būtent tuo momentu, ir tik priėmę jas, galime išsivaduoti iš panikos priepuolių, kankinančių minčių ir kartu paralyžiuojančios baimės judėti tolyn, keistis ir augti, kad ir kokie sunkumai užkluptų.

Tikima, kad aleksandritus ir mūsų mintis sieja tam tikras ryšys, dėl to jie gali įkvėpti pasitikėjimo savimi, padėti pastebėti aplinkos vibracijas, o svarbiausia – atverti užkietėjusias širdis ir priimti džiaugsmą bei meilę, ryžtis pokyčiams. Šie mineralai savo nešiotojams leidžia pamatyti situacijas iš skirtingų perspektyvų ir sujungti visus matomus taškus, kad situacijos vaizdas taptų objektyvus. Kartu aleksandritai sujungia minčių ir sielos galias: susiklosčiusią situaciją padeda įvertinti ne tik racionaliai, bet ir intuityviai, t. y. išgirsti ir tai, ką kužda jūsų širdis. Dėl šių savybių aleksandritai laikomi mineralais, kurie atgaivina kūną, sielą ir mintis bei skatina pajusti visų šių dalių harmoniją. O galingiausias juk tas, kuris gyvena harmoningai.

Ne veltui daugelyje senovės civilizacijų aleksandritai buvo laikomi karališkos jėgos akmenimis ir netgi tikėta, jog dėvintiesiems papuošalą su aleksandritu šis mineralas tarnaudavo kaip angelas sargas. Dėl šimtmečiais sklidusių padavimų, esą šie mineralai, nutolus nuo savo esybės, leidžia vėl prie jos prisiliesti taip pat, kaip ir prie dieviškosios išminties ir dieviškosios meilės, aleksandritai visada buvo laikomi išminties ir augimo simboliu. Stipri jų energija ir ryšys su išmintimi buvo apžavėję ir Egipto, ir Atlantidos lyderius, žynius ir šamanus, kurie šiais mineralais naudojosi kaip amžinu švenčiausios išminties šaltiniu.

Manoma, kad aleksandritai padeda pagerinti ir fizinę sveikatą: malšinti uždegimus, dėl patempimų atsiradusius skausmus, raumenų įtampą, o ypač gydyti kaklo sritį. Taip pat šie mineralai siejami su kankorėžinės liaukos, hipofizės, kasos, kepenų, vyrų reprodukcinių organų, nervų sistemos veikla, nervų sistemos audinių regeneracija, toksinų šalinimu ir natūraliu kūno valymusi.

Mielos ir išmintingos moterys, mieli ir išmintingi jų vyrai bei vaikai, skleiskite savo sparnus, keiskite fizinį, emocinį ir dvasinį savo kūną taip dažnai, kai tik pajuntate, jog ankstesnįjį išaugote. Stiebkitės aukštai ir plačiai kaip galiūnai medžiai. O kiek plėsitės jūs, tiek ir erdvė aplink jus plėsis. Kiek augsite patys, tiek savaime prisitaikys ir visata. Augdami vidumi ir augindami savo gyvenimą, auginate visą pasaulį. Mėgaukitės prabanga gyventi, priimdami visas gyvenimo teikiamas dovanas, o aleksandritai tesaugo jus šioje nuostabioje įkvėpimo kelionėje į visa, ką tik geriausio galėjote įsivaizduoti. Įkvėpkite aplinkinius gyventi fantastišką gyvenimą ne tik apsisupus prabangiais žaisliukais, bet ir sekant visų svajonių pildymosi pavyzdžiu, nebijant keistis ir augti.