Dažnai mėgstu sakyti, kad savo karjerą pasukti vyriškos estetikos kryptimi buvo geriausia mano profesinė prognozė. Labai gerai pamenu, kaip prieš septynerius metus parašiau pirmą straipsnį apie tai, kad globaliai būtent vyriška mada ir vyriška estetika išgyvena tikrą renesansą. Kad ne kas kitas, o būtent vyrai pagaliau išsivaduoja iš įsišaknijusių stereotipų, o vietoje šių ateina laikas savitumui, originalumui ir laisvei. Tuomet Lietuvoje vyrų mada dažniausiai buvo apibūdinama kaip tiesiog neegzistuojanti. Atrodydavo, kad čia diskusija ir baigiasi. Paklausus, kaip rengiasi lietuviai vyrai, dauguma atsakydavo, kad prastai, tačiau, pasiūlius tiems vyrams būti drąsesniems, vėlgi ta pati visuomenės dauguma mintimis ir žodžiais pribaigdavo kiekvieną tokio individualumo kibirkštį jai dar nespėjus įsižiebti. Tačiau kiek visko nutiko vos per keletą metų... Kas būtų patikėjęs, kad gilias tradicijas puoselėjantys leidiniai vis daugiau vietos ras vyrams aktualioms temoms, kad vyrai galės puošti žurnalo viršelį, o svarbiausia, kad visa tai susijungs ikoniškame žurnale, kurio pavadinimas – „Moteris“ – ima skambėti simboliškai.
Tai, kas vos prieš keletą metų dar būtų buvę neįmanoma, tapo realybe. Drąsu? Novatoriška? Provokatyvu? O gal aktualu, tikra ir prasminga? Gal rankose laikome iš tiesų simbolinį leidinį, kuris pagaliau akivaizdžiai įprasmina vieną ryškiausių mūsų laikmečio tendencijų?
Pasaulis kartais keičiasi greičiau, nei spėjame tuos pokyčius pavyti, o tada neretai kyla nerimas, jaudulys ir pagunda neigti visa, ko nesuprantame. Ar galėjo būti taip, kad nepastebėjome vieno pagrindinių sociokultūrinių lūžių? Ar gali būti, kad aklai neigdami realybę vis tiek tų pokyčių nesustabdysime, o ir išlipti iš seniai pajudėjusio traukinio jau nepavyks? Svarbiausia – ar gali būti taip, kad, supratus tų pokyčių priežastis, jie mūsų taip nebegąsdintų? Šio straipsnio tikslas ir yra būtent toks: pažvelgti į vyriškos mados transformacijas plačiau, suprasti socialinių ir kultūrinių visuomenės pokyčių eigą, o galiausiai – numalšinti baimes, kurios kursto tiek tarpusavio, tiek vidinį konfliktus.
Dažnai sakau, kad viena ironiškiausių mados fenomeno taisyklių yra ta, kad labiausiai erzinančios tendencijos neretai tampa pačiomis madingiausiomis. Taip jau yra, kad mada gimsta iš emocijos ir jos misija yra kurti emocijas, o šios gali būti įvairios ir neapsiriboti tik estetinio pasigėrėjimo puoselėjimu. Silpnoji žmonių pusė, matyt, tokia, kad naujovės ne tik intriguoja, bet neretai ir gąsdina. Tema plati, tad pirmiausia verta apžvelgti, kokie tie vyrišką madą gaubiantys mitai.
Vyriška mada moteriškėja
Vienas dažniausiai man užduodamų klausimų – ar tikrai vyriška mada moteriškėja ir kur tai nuves. Kalbant apie vyrišką madą neįmanoma nekalbėti apie vyriškumo ir moteriškumo sampratą. Šios sąvokos tikrai nėra savaime suprantamos: kiekviename žmonijos vystymosi etape, kiekvienoje epochoje ar net skirtinguose socialiniuose tų epochų sluoksniuose lytiškumo atskirtis buvo suprantama ir interpretuojama skirtingai. Tačiau nebūtina kapstytis tolimoje praeityje – užtenka pažvelgti į šimtmečio realijas. Užaugome laikais, kai moterys nenuilstamai kovojo ir vis dar kovoja už savo teises, lygybę tiek socialiniuose, tiek ekonominiuose ar kituose lygmenyse. Kartais atrodo, kad tas lygybės troškimas atskleidė ne tik akivaizdžius pranašumus, bet ir užaugino troškimą dominuoti. Taip jau turbūt nutinka, kad kartą paragavęs negali sustoti, apetitas auga bevalgant, o gal tiesiog natūralu, kad pranašesnis jaučiasi esąs tas, kuris turi teisę į privilegijas.
Nieko nestebina, kad moterys seniai dėvi visus įmanomus vyriškos drabužinės elementus: kostiumus, kelnes, švenčių proga noriai puošiasi smokingais, avi vyriško tipo batus, be galo mėgsta marškinius, skrybėles, paltus, vyriškus laikrodžius, dokumentų portfelius, gaivališką vyriškų kvepalų aromatą, sportinius automobilius ir t. t. Ar tokią moterį laikome nemoteriška? Atvirkščiai – ji atrodo lydima sėkmės, seksuali, įtakinga. Moterys jau gali koncentruotis į karjerą ir nebūtinai galvoti apie šeimos kūrimą, realizuoti save ypatingos ištvermės reikalaujančiose sporto šakose, maudytis šlovės spinduliuose, kai krauju pasruvusiais veidais laimi tarptautines bokso be taisyklių varžybas, gali būti mokslininkėmis, skristi į kosmosą ar bent jau prisidėti prie marsaeigių kūrimo.
Ką tuo metu veikia vyrai? Sakysite, jie turėtų išlikti tokie pat, kaip iki šiol? Bet kodėl? Juk pasaulis taip jau sutvarkytas, kad jame yra pusiausvyra. Matyt, natūralu, kad, kovodami už moterų teises, kovojome už žmogaus teises apskritai. Vadinasi, laimi, o kartu ir pralaimi abi pusės: vyrai dabar gali verkti, tiksliau išgyventi visą emocijų spektrą, nebūtinai privalo būti fiziškai stiprūs, nes kiekvieno individo pranašumai tokie pat individualūs. Vyrai šiandien gali oficialiai pasirinkti tėvystę, kol savo karjera rūpinasi moterys, jie gali būti puikūs virtuvėje, gilintis į saviugdą ir kt. Keičiasi socialiniai vaidmenys, tad natūralu, kad kinta ir tai, ką į tuos vaidmenis supakuojame. Galvoti, kad tariamai nuodėmingas mados pasaulis stengiasi iškreipti mūsų požiūrį į aprangą, yra tas pats, kas žvelgti į knygos viršelį, bet niekada jos ir neatsiversti. Mada neatsiranda iš niekur, ji nėra atsitiktinė – tai tiesioginis gyvenamosios realybės ir mūsų pačių atspindys. Užuot ieškoję kaltų, tiesiog supraskime, kad jeigu keičiasi socialiniai moterų vaidmenys, lygiai taip pat bėgant laikui gali keistis ir vyrų vaidmenys. Laisvė yra žmogaus, o ne tam tikros lyties teisė.
Ar vyrai segės sijonus? Tai dar vienas itin jautrus mūsų dienų klausimas. Kažkada girdėjau mados žinovo A. Vasiljevo pasvarstymą, kad vyrai sijonų visgi nedėvės, nes šie esą nepatogūs. Mano atsakymas būtų toks: svarbiausia ne tai, kiek vyrų dėvės sijonus, o tai, kad jie jau dabar dėvi viską, nes nuo šiol turi teisę pasirinkti. Deja, įsikimbame į tą sijoną it į klaikų simbolį ir nematome to, kas svarbiausia. Visų pirma, moterys kone krauju kovojo už galimybę ištrūkti iš virtuvės ribų, ten pat palikti nelemtus sijonus ir pagaliau įsisprausti į kelnes, o dabar štai turime faktą, kad pernai garsiojo amerikietiškojo „Vogue“ viršelį papuošęs pirmas vyras, Harry Stylesas, šią ypatingą progą įprasmino būtent didingais suknelių bei sijonų deriniais.
Jeigu nuoširdžiai, nei žvelgiant į istorinius laikus, nei matant šiuolaikinį mados pasaulį vyras su suknele nėra jokia naujiena, o pati gender neutral revoliucija yra ne vienos fotosesijos idėja, bet kone ryškiausia sociokultūrinė viso laikmečio tendencija. Visgi būti pirmam yra didelė privilegija ir didelė atsakomybė. Antras, trečias – tik statistika, o pirmas – visada istorija. Harry Stylesas nenubudo ant viršelio – jis jau ne vienus metus puoselėja visokeriopos laisvės filosofiją ir neapbriboja savęs nei kalbėdamas apie saviidentifikaciją, nei apie santykius su kitais ar tuo labiau siekdamas kurti bei atsiskleisti mados pasaulyje. Jis neišrado dviračio, bet statuso simbolis „Vogue“ pripažino būtent jį ir būtent dabar.
Akivaizdu, kad sijonai šiame šimtmetyje vaidina ypatingą vaidmenį... Kažkada labai jautrių reakcijų būta, kai moterys ėmė dėvėti vyriškus kostiumus. Dabar – pereinamasis etapas, kol priprasime, kad ir vyrai gali plėsti savo garderobo ribas į „moteriškąją“ pusę. Tik ar moterį moterimi daro suknelė? Ar tikrai visos moteriškai apsirengusios moterys yra moteriškos? O vyriško stiliaus kostiumu pasipuošusi moteris tampa vyriška? Drabužiai negali atimti iš mūsų to, kas esame, kaip ir negali sukurti to, ko nėra. Neabejoju, kad tiek moteriškumas, tiek vyriškumas slypi tikrai ne drabužinėje. Tik tos drabužinės ribos keičiasi priklausomai nuo to, kokias sąmoningumo, tolerancijos, individualumo ir laisvės ribas nustato visuomenė ir kiekvienas mados vartotojas.
Ir vis dėlto kas tas neutralus lytiškumas? Kol baisimės vyrų moteriškėjimu, nepastebime to, kad pasaulis jau kuria ateitį, kurioje lytiškumas apskritai neturės prasmės. Jei tiek moterys, tiek vyrai turi teisę į visus socialinius vaidmenis, tai lyties atskirtis išlieka tik kūno prigimties klausimas. Jei meilę suvokiame kaip žmogaus jausmą kitam žmogui, o lyties interpretacijos galimybės nuo vyras, moteris, kita perėjo į dar bent septyniasdešimt papildomų opcijų – ilgainiui lyties apibrėžimas tampa beprasmis. Tai – nei mano peršama ideologija, nei kieno nors sąmokslo teorija, tik didesnių ir nevienadienių sociokultūrinių pokyčių rezultatas. Kaip tai bevertintume, turbūt tiesa, kaip visada, yra kažkur per vidurį. Tik ar lyties sąvokos kaita kviečia keistis ir kiekvieną iš mūsų? Tikrai ne. Tai kvietimas priimti įvairovę. Gyvename ypatingu metu, kai lytiškumo samprata ir svarba visuomenėje vis labiau išsitrina, nes pasaulis dabar priklauso ne vyrams ar moterims, o asmenybėms.
Klasikinės vyriškos estetikos ateitis
Kalbant apie lytiškumo problematiką susidaro įspūdis, jog visų pirma kyla pavojus tradicinėms vertybėms, tuomet – simbolikai, o galiausiai – klasikiniam stiliui. Neabejoju, kad klasikinis vyriškumas ir klasikinis moteriškumas visada išliks. Dar daugiau: gavus absoliučią laisvę rinktis atsiras antitrendas – noras iš naujo puoselėti džentelmenišką estetiką arba tradicinį moteriškumą pabrėžiančius pasirinkimus. Niekada nėra vienos tendencijos, o klasika ne veltui vadinama amžina.
Žinoma, tam tikrų pokyčių interpretuojant klasikinę madą yra. Ir iki globaliosios pandemijos vyriškas kostiumas jau buvo laikomas gana formaliu, dažniausiai – dalykinės darbo aprangos ar proginiu pasirinkimu. Kuo toliau, tuo daugiau įvairiausio tipo kompanijos darbuotojų produktyvumą skatino būtent laisvindamos aprangos suvaržymus. Pavyzdžiui, penktadienis tapo laisvos aprangos diena, o vėliau nė nepastebėjome, kaip projektų strategijas pradėjome vystyti sukritę į sėdmaišius. Toks darbo aplinko pasikeitimas, fizinės distancijos atsiradimas ir padidėjęs žmonių mobilumas paskatino ne tik aprangos kodo pokyčius, bet ir paties kostiumo struktūros. Vyriškas kostiumas darosi vis lengvesnis, vis mažiau paisoma giežtos jo konstrukcijos, atsisakoma pakeltų švarko pečių, keičiasi audiniai ir t. t. Šie pokyčiai iki tol vyro kūną tarsi įrėminusį kostiumą verčia patogiais, universaliais drabužiais. Dažnai sakau, kad neturime keistis dėl mados, tai ji turi įtikti mums. Tikrai galima pastebėti, kad ir klasikinė mada keičiasi prisitaikydama prie kintančių visuomenės prioritetų. Ir pokyčių atsiranda vis daugiau: patogesnis, laisvesnis kostiumas tampa patrauklesniu pasirinkimu, kuris jau asocijuojasi nebūtinai tik su darbine apranga – dabar švarkas gali būti ir ypač stilingos kasdieninės aprangos elementu.
Vyrai ir grožio industrija
Kaip nutiko, kad vyriška kosmetinė, kurioje dažnai tebūdavo dezodorantas ir kvepalai, pasipildė kremais ar veido netobulumus maskuojančiomis priemonėmis? Dar 2018 m. mados namai „Chanel“ pristatė vyriškos kosmetikos rinkinį „Boy de Chanel“ ir šūkį „Beauty is about style. It knows no gender“. Simboliška, kad prekių ženklas, kažkada išvadavęs moteris nuo varžančių siluetų, dabar kuria pradžią vyriško makiažo ateičiai. Tokiu pavyzdžiu vėliau pasekė ir kiti ryškiausi prekių ženklai, o ilgainiui lyderiaujančias pozicijas makiažo pasaulyje užsitikrino vyrai, kurie ne tik kuria meno kūriniams prilygstantį moterų makiažą, bet ir noriai eksperimentuoja su savimi. Lietuva ne išimtis: keletas didžiausių kosmetikos platintojų, kurdami reklamas savo socialiniuose tinkluose, vis dažniau pasirenka makiažą mėgstančius vaikinus, o kitose interneto platybėse atsiranda vis daugiau ir vis jaunesnių vaikinų, kurie neįsivaizduoja savirealizacijos be makiažo.
Ar tikrai tai tik nišinė pasaulio pusė? Didžiojoje Britanijoje šiemet atliktas labai įdomus tyrimas, o jo išvados dar įdomesnės. Ar teko girdėti terminą „Zoom“ dismorfija? Paprastai dismorfija suprantama kaip psichinis sutrikimas, nulemtas perdėto nepasitenkinimo savo kūnu. Dabar šnekamojoje kalboje pasklido nauja termino interpretacija. Pasirodo, kad iki pandemijos vyrai beveik nežiūrėdavo į veidrodį arba darydavo tai palyginti retai. Nuotolinis darbas sukūrė naują realybę, kurioje kasdien valandų valandas tenka žiūrėti į savo atvaizdą dalyvaujant vaizdo konferencijose. Tai privertė vyrus kaip niekada detaliai ištyrinėti savo veidą ir jo trūkumus.
Kita vertus, nuolat būnant namuose vyrams atsirado daugiau progų asmeninėje erdvėje – t. y. saugioje, niekieno kito nematomoje, – išbandyti moterims skirtus produktus. Taigi, naujoji „Zoom“ realybė paskatino įsigyti daugiau vyriškos kosmetikos gaminių. Paakių ir dėmelių maskuokliai, drėkinamieji kremai ir kt. – tarp metų perkamiausiųjų. Apie 40 % Didžiosios Britanijos vyrų ir vaikinų, kurių amžiaus grupė 18–22 m., teigia besidomintys grožio pramonės produkcija. Pasak ekspertų, būtent pandemija vyriškos kosmetikos raidą per metus nukėlė ten, kur būtume atsidūrę tik po penkmečio. Taigi dabar iki 2027 m. šios industrijos augimas numatomas bent po 6,5 % kasmet. Požiūris į tuos pačius dalykus kinta: veido odos priežiūra, dėmesys rankoms ir pėdoms, plaukams – visa tai kažkada laikyta nevyriškais užsiėmimais, o dabar – paprasčiausia higiena.
Vyrai ir aksesuarai
Jei lietuviai vyrai nebebijo spalvų, tai vis dar sunkiai į drabužines įsileidžia aksesuarus. Šių pasirinkimas nėra funkcinis, tad reikalauja laiko, pastangų, kūrybiškumo ir tam tikrų įgūdžių. Šalikas nebūtinai tik tam, kad šildytų, o švarko kišenėlę puošianti fantazija gali tebūti spalviniu akcentu, kaip ir išskirtinis diržas, pirštinės, papuošalai, apgalvotos kojinės ar galiausiai – rankinė.
Būtent vyriškų rankinių evoliucija man yra bene ryškiausias vyriškos mados perversmas. Vyrų su suknelėmis ir kitų tiesmukų mados podiumo provokacijų būta įvairių, bet masine realybe jos viena nevirsta, o štai rankinių istorija kitokia. Pati net 16 sezonų dirbau vyrų mados savaitėje „Pitti Uomo“ Italijoje ir savo akimis mačiau, kaip stilingųjų rankose vyriškas krepšys ar kuprinė bėgant laikui susitraukia iki delninės. Dabar rankinių forma kuo toliau, tuo vis mažiau diferencijuojama pagal lytį, tad, mano nuomone, būtent rankinės taps simboliniu tiltu tarp moteriškos ir vyriškos madų.
Statistiškai parduodamų vyriškų gaminių skaičiaus augimas jau pralenkė moteriškųjų ir atskirtis su kiekvienais metais tik didės. Tai nereiškia, kad moterys nustojo pirkti – jos perka vis daugiau praktiškų ir patogių gaminių, neretai dairosi ir į vyrišką liniją, puošniems stiliaus žaidimams skirdamos vis mažiau dėmesio. Savo ruožtu vyrai tik dabar prasiveržė kaip neišnaudota ir galinga vartotojų grupė, kuri nuolat praplečia asortimento ribas. Apie vyrišką madą rašau, kuriu laidas, paskaitas, renginius, įvaizdžius televizijoje ir individualiems klientams jau aštuonerius metus, ketverius iš jų organizuoju Vyrų mados savaitę Vilniuje, tad ši tema – pagrindinė mano aistra mados pasaulyje. Galvodama apie šį straipsnį, galėjau pasirinkti rašyti apie vyriškos mados praeitį arba tai, kaip keitėsi kostiumų istorija. Tačiau apie praeitį panaršę internete nesunkiai sužinoti galime kiekvienas, o norint suprasti, kodėl tie pokyčiai vyksta ir kur link veda, reikia platesnio žvilgsnio. Toks, kaip minėjau, ir yra mano tikslas – pakviesti pažvelgti plačiau, o galiausiai leistis į diskusiją apie naująją realybę.
Neabejoju, kad suprasti madą verta, o pažinti laikmetį ir jam būdingas tendencijas net labai svarbu. Kuo mažiau paslapčių ir baimės, tuo natūraliau atrodo kartais mus pačius pralenkę pokyčiai. Kol pasaulis švenčia įvairovę, individualumą ir laisvę būti savimi, tos laisvės nuoširdžiai norisi palinkėti kiekvienam, nepriklausomai nuo to, ką laikome patrauklia, aktualia ir stilinga vyriška mada. Svarbiausia yra kiekvieno iš mūsų harmonija tarp savo vidaus ir išorės.
Aš visada kalbu apie vyrišką estetiką, vyrišką madą, naujausias tendencijas net ir tuomet, kai mano auditorija yra tik moterys. Kodėl? Nes vyrų yra visų mūsų gyvenimuose, o mados tendencijų kūrimosi, vystymosi ir žlugimo procesuose dalyvaujame visi be išimties – juk mada yra gerokai daugiau nei tik drabužiai. O kokios vyriškos mados tendencijos ryškėja šiemet?
Oficialios metų spalvos. Vyriškos mados tendencijos tikrai nebėra izoliuota mados industrijos niša – spalvų aktualijos tampa bendra metų mados rekomendacija. Tad 2021 m. oficialiomis paskelbtos net dvi metų spalvos, pilka ir geltona, ir abi matomos tiek moteriškame, tiek vyriškame garderobe. Tiesa, vyriškoje madoje geltona dar išlieka ir itin ryškių, kartais net neoninių atspalvių, o kalbant apie moteriškos mados tendencijas neonas jau praeityje. Pilka, kuri populiarumu jau prilygo juodai, mano akimis, Lietuvoje vis dar nepakankamai įvertinta. Nors mėgstame save bausti už tariamą pilkumą, tikrai neišnaudojame visų pilkų atspalvių jaukumo ir universalumo. Pilkos spalvos reikėtų nebesieti su slogia nuotaika ir derinti ją su kitais atspalviais arba ryškiais elementais.
Pasteliniai tonai visiems. Viena neutralesnių mados tendencijų, kviečianti iš naujo atrasti pastelinius atspalvius, neaplenkė ir vyriškos mados. Saldu, tikrai ne visiems, bet gal verta pabandyti?
Taip ryšku, kad net norisi prisimerkti. Jeigu yra tendencija, tai bus ir minėtas antitrendas, tad ten, kur pastelės, ne mažiau aktualios ir labai ryškios spalvos: žalia, raudona, oranžinė, rožinė, mėlyna, violetinė ir t. t.
Juoda ir balta. Labiau klasikinį spalvų derinį nei šis turbūt sunku įsivaizduoti, bet šiemet esame raginami iš naujo įvertinti šią porą. Juodos ir baltos spalvų deriniai geometriniuose raštuose ypač madingi.
Silueto transformacijos. Platyn, platyn, platyn... Kas tikrai išduos, kad išmanome naujausias tendencijas, tai siluetų pasirinkimas. Pandemija tikrai prisidėjo prie to, kad tiek kelnės, tiek viršutiniai drabužiai tampa masyvesni, platūs, išdidinti. Tai akivaizdu ir aktualu kalbant apie bet kokį stilių. Net klasikinis švarkas ima vis mažiau varžyti, o siauros kelnės iš laisvalaikio aprangos traukiasi į užmarštį.
Visas dėmesys lietpalčiams. Šiais metais kaip niekada daug dėmesio skiriama išoriniams drabužiams, o visas pagrindines liaupses tiek vyriškos, tiek moteriškos mados tendencijose susižeria lietpalčiai. Įvairių spalvų, klasikiniai arba dekoruoti įvairiausiomis detalėmis, dažniausiai ilgi – lietpaltis atsidūrė stilingos drabužinės būtiniausiųjų sąraše.
Marškiniai visiems gyvenimo atvejams. Dar viena universali tendencija, tinkanti ne tik visiems, bet ir visomis progomis. Klasikiniai marškiniai ilgėja, laisvėja, atsiranda netikėtų spalvinių sprendimų arba kaip tik lieka įprasti balti, languoti ar smulkiai dryžuoti melsvi marškiniai. Jei storesnio audinio, jie gali būti dėvimi ir vietoje švarko.
8-asis ir 9-asis dešimtmečiai. Vintažas yra viena ryškiausių laikmečio tendencijų, pasireiškianti ne tik tuo, kad vis labiau sąmoningėjantys vartotojai noriai perka istoriją turinčius daiktus, didžiuojasi gaminių retumu. Pats mados pasaulis taip pat neretai ateitį kuria primindamas praeitį. Vintažo įkvėptos tendencijos kviečia iš naujo atrasti 8-ąjį ir 9-ąjį dešimtmečius. Ir nors vis drąsėjančios vyriškos mados skeptikai turėtų džiūgauti, kad žvilgsnis krypsta į praeitį, akivaizdu, jog toje praeityje vyriška estetika buvo stebėtinai laisvamaniška.
Minimalizmas. Kaip minėta, niekada nėra vienos tendencijos, taigi tarp visų eksperimentų garbinga vieta atitenka ir amžinam minimalizmui. Tik šį kartą jis nereiškia vien futuristinių nuotaikų, o kaip tik yra orientuotas į klasikinį tamsų ar net juodą kostiumą.
Darbo apranga stilingiesiems. Kišenių gausa ant marškinių, laisvalaikiui skirtų švarkų, lietpalčių ir kelnių primena funkcinės darbo aprangos vaizdą, bet jau keletą metų laikosi ir vyriškos mados viršūnėse. Safario tipo kišenėmis dekoruoti švarkai šiemet ypač madingi, kai surišti diržu.
Jūreivio vasara. Marinistinis stilius, balta spalva, gėlių raštai – tai vasariškos mados klasika. Šie metai ne išimtis: marinistinės linijos, inkarų raštai ir mažos skarelės ant kaklo vėl aktualu.
Tarp žiedų. Gėlės – vasaros sinonimas, tad jau keletą metų iš eilės jos matomos ir vyriškoje aprangoje. Šiemet žiedai stambūs, ryškūs ir jų daug. Beje, gėlės gali būti matomos ne tik audinių raštuose, bet ir atsidurti švarko atlape – būtent tokia segė šiemet madingiausia proginio įvaizdžio detalė.
Bermudai. Tarp vasarą dėvėti skirtų drabužių jau kurį laiką ryški trumpų arba iki kelių, plačių šortų tendencija, siūlomos įvairios spalvos ir deriniai.
Amžinasis bomber jacket. Ši lengva sportinio stiliaus striukė per pastarąjį dešimtmetį tiek kartų buvo prisiminta, kad galima palikti ją madai nepavaldžių drabužių lentynoje. Nekelia emocijų, patogu, praktiška – gal ir verta turėti.
Mezginių romantika. Mūsų laikmetis – amatų renesansas, o mezgimo atgimimas išties viena jaukiausių pastarųjų metų tendencijų. Stambūs raštai, kiauraraštis ar net plonas audinys – megzti drabužiai bus aktualūs visus metus.
Galvos apdangalai. Skrybėlės, beretės, kepurės – įvairiausių stilių, įvairiausioms progoms. Būtent galvos apdangalai įsitvirtina kaip pagrindinis sezono stilingųjų aksesuaras.
Kartą viename interviu manęs paklausė, kuri epocha man žaviausia. Atsakiau, kad be visų, kurios buvo, nebūtų tos, kuri yra dabar. O be pastarosios negalėtų būti ir tų, kurios dar tik bus. Taigi tuo pat metu ir laukiu itin žavingos ateities, ir nostalgiškai žaviuosi praeitimi. Vyriška mada tikrai išgyvena ypatingų pokyčių erą, iš naujo atrandame savitumo laisvę, laužome stereotipais grįstas taisykles, individų unikalumas tampa didžiausiu prioritetu, lytiškumas nebėra mados atskirties kriterijus, o pati atskirties linija darosi vis sunkiau įžiūrima... Į ką tai pavirs? Dažniausiai gąsdina tai, kas neįprasta, o juk užtektų praskleisti istorijos uždangą, kurioje vyrų mada nekart išgyveno nuostabaus klestėjimo laikus... Būta ir perukų, ir sukneles primenančių tunikų, ir prabangos, ir makiažo, net aukštakulniai sukurti būtent vyrams, kad šie stabiliau įsispirtų sėdėdami balne. Taigi neabejoju, kad mados pasaulio dėsniai nėra paika provokacija, atvirkščiai – mada yra tiesioginis gyvenamojo meto atspindys. O tendencijos mūsų nekeičia: juk ne mada kuria mus – tai mes kuriame madą. Pasaulis tikrai įvairus ir ten, kur matomos tendencijos, visada egzistuos ir antitrendai. Būtent dėl to neabejoju, kad mada yra amžinas kontrastuojantis dualumas – laisvės bei originalumo eroje vienodai gyva ir klasikinio stiliaus romantika. O juk svarbiausia iš tiesų ne tai, kokios mados tendencijos bus aktualios šiemet ar kitais metais, o tai, kam jos skirtos. Perlipame slenkstį į naują realybę, kurioje mada nebebus skirta moterims ar vyrams – ji bus skirta asmenybėms.
