Podiumus užkariavo elegantiškos samurajų karės - nuo mados grandų „Prada“, „John Galliano“ iki eksperimentatorių Garetho Pugho ar Christopherio Kane'o. Skulptūriškų siluetų drabužiai – neatsiejama Rytų kultūros dalis. Šiltojo sezono kolekcijose gausu audinių lankstymo, primenančio samurajų šarvus ar origamio techniką. Ne vienas mados žinovas siūlo puoštis suknelėmis, panašiomis į tradicinius japonų kimono.
Audinius dizaineriai išmargino Rytams būdingais gėlių raštais. Gėlių žiedai nutūpė ant švarkų, suknelių ir lietpalčių. Ypač išsiskyrė mados namų „Prada“ kolekcija, kurioje akivaizdžiai matoma japonizmo įtaka. Tai naujojo pasaulio geišos, pasiruošusios gundyti moderniu, moterišku, tačiau ir šaltakraujišku įvaizdžiu.
Dar nuožmiau atrodo japoniškos dizainerio Garetho Pugho nimfos juodais odiniais apdarais, apvyniotos perregimais audiniais, užburiančios kraugerišku žvilgsniu. Vyriškesne versija galima vadinti mados namų „Haide Ackermann“ modelius: struktūriški ir androginiški kostiumai, pilkai mėlynų spalvų paletė ir nuogo kūno intarpai kuria bebaimės karžygės įvaizdį.
Madingas elementas bus prie kimono segimas tradicinis diržas – obis. Dizaineriai diržo versiją supaprastino ir pateikė savitų interpretacijų, tačiau liemuo, pabrėžtas plačia juosta, yra pavasario ir vasaros tendencija.
Pasiremdami Rytų stilistika, įvairiausi mados specialistai išskyrė porą charakteringų siluetų. Viena galimybė – beformiai apdarai, pasiūti iš lengvutėlių, kūną apgobiančių šilkų, kita – aiškių ir griežtų formų drabužiai. Abiejų siluetų sintezę pateikė mados namai „Celine“, jų kolekcijoje japonišką minimalizmą atspindi šilkinių audinių draperijos bei sukiniai, tarytum per dideli standaus karkaso drabužiai.
Rytų Azija pavergė meno ir mados pasaulį, atvėrė naujas kūrybos galimybes ir įkvėpė madą, kuri galbūt atrodo svetima ir nepažinta. Tačiau kodėl neišbandžius kiek neįprastų naujovių ir nepasidavus tolimų kultūrų estetikai – juk pavasaris ne veltui vadinamas atsinaujinimo ir naujos pradžios metų laiku.
