Madingi mažyliai. Kiek kainuoja jų apranga?

Vaikų mada tokia pat reikli, kaprizinga ir dalijanti į socialinius sluoksnius, kaip ir suaugusiųjų. Žurnalistė Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre įsitikino, kad Prancūzijos madingų parduotuvių ir mados savaičių svečiai neretai vos pasiekia durų rankeną.

m.Moteris.lt JAU IR TAVO TELEFONE! Skaityk patogiau!

„Kodėl kūdikį norisi rengti visokiais kiškiukais, meškiukais, varlytėmis ir voverytėmis?“ – savo skonio pokyčiais stebėjosi mama neseniai tapusi jauna lietuvė dizainerė. Draugės įrašas socialiniame tinkle privertė mane susimąstyti apie tai, kokia yra vaikų mada ir kodėl ji tokia pat svarbi, kaip ir suaugusiųjų.

Taip pat skaitykite:
Pabrėžkite savo stilių safario akcentais
Madingos detalės. Puošni apranga per kelias minutes
Kiekvienai figūrai: madingi sijonai nuo podiumo

Tai viena iš temų, kuria sunku kalbėtis net su geriausiomis draugėmis. Kiekviena iš mūsų turi savo nuomonę: vienos sako, kad joms vaikų mada visai nerūpi, kad tai – neetiška tema, nes vaikas tėra vaikas, jis tiesiog turi jaustis patogiai, būti tvarkingas. Kitos žeria krūvas naujienų apie naujausias kolekcijas, garsenybių vaikų stilių, vedasi atžalas į dizainerių kolekcijų pristatymus. O kur dar įvairi informacija apie tai, kaip vaikų madą vertina įvairių kultūrų, socialinių sluoksnių žmonės.

Svarbiausia yra stiliaus jausmas, o ne daikto kaina. (nuotr.
Svarbiausia yra stiliaus jausmas, o ne daikto kaina. (nuotr. "Madame Figaro", autorius - Peteris Molina)
Žurnalas "Moteris"

Sakoma, prancūzai stiliaus jausmą įgyja kartu su motinos pienu. Šiuo metu gyvenu būtent Prancūzijoje, todėl domiuosi, ką apie vaikų madą mano pažįstamos, šios srities verslo atstovai, kaip prancūzai rengia vaikus arba kaip šie rengiasi patys. Tiesa, šiuolaikinė Prancūzija yra tokia įvairi, kad apibendrinimus daryti vargu ar įmanoma.


Beveik liepos mėnuo. Liono, trečio pagal dydį Prancūzijos miesto, parkuose tvanku. Susitinku su savo pažįstamomis trisdešimtmetėmis: Julie, farmacininke, ir Ana, vaikų literatūros mokytoja. Parke triukšmauja būrys mažamečių. Šalia žaidžianti penkerių metų mergaitė atrodo tarsi iš naujausio mados katalogo puslapių: balta, nėriniuota suknelė, baltos kojinytės, juodi lakuoti bateliai. Mažylės mama avi aukštakulnius, segi trumpą stilingą sijoną. Negi vaikams patogu lakstyti po žolę ir smėlį avint lakuotus batukus? O gal tai tėvų duoklė nerašytoms madoms taisyklėms?

Nesu prancūzė, nemanau, kad perskaitau prancūzų kultūros kodus, tačiau ir plika akimi matyti, kad jų vaikai – tarsi mažos suaugusiųjų kopijos. Be to, kad vaikai iš buržuazinių Liono rajonų atrodo panašiai, todėl tam tikros išvados peršasi. Šio miesto 6-ajame, 3-iajame, 2-ajame rajonuose galioja griežtas aprangos kodas, parkeliuose nepamatysite vaikų, papuoštų drabužėliais su varlėmis ir meškiukais. Štai būrelis 3–7-erių metų mergaičių demonstruoja žavias klasikinių spalvų (juodos, melsvos, baltos, tamsiai raudonos) sukneles, sijonukus. Vienos avi lakuotus, kitos – stilingus vadinamuosius laivelius, yra ir pasipuošusiųjų sandalais. Jokių sportinių batelių. Berniukai atrodo ne mažiau stilingi: su ramių spalvų kelnėmis, klasikiniais marškinėliais. Vienas – maža Brado Pitto kopija: su per petį permestu šalikėliu, odine striuke, stilingais sportiniais bateliais. Mergaitės žinovių žvilgsniais vertina viena kitos išvaizdą. Net nedrąsu. Pasitikrinu, ar batai švarūs, ar palaidinė neišsipešiojusi, kaip atrodo mano dukra. „Nepamiršk, kokiame mes rajone, – primena Julie. – Čia tiek suaugusieji, tiek jų atžalos tarsi dalyvauja varžybose, kuris geriau atrodys. Jie negali kitaip elgtis – tokios taisyklės.“ Pasak Julie, prancūzų požiūrį į išvaizdą atspindi posakis „L‘habit ne fait pas le moine“ – tai reiškia, kad pirmasis įspūdis apie žmogų gali būti klaidingas, bet jis yra labai svarbus.

moteris.lt

Norėdama įsitikinti, ar tos pačios taisyklės galioja ir kitur, užsuku į gretimo rajono, kuriame dauguma gyventojų – mažiau nei vidutines pajamas gaunantys lioniečiai, parkelį. Čia žaidžianti šešerių metų mergaitė pasipuošusi rožiniais guminiais sandalais ir suknele su Azijoje populiaraus prekių ženklo „Hello Kitty“ aplikacija. Tokio pat amžiaus berniukas vilki sportinėmis kelnėmis, animacinio filmo „Žmogus voras“ atributika puošta palaidine, sportiniais bateliais. Man šie vaikai panašesni į tuos – iš reklamų: spalvingi, žaismingi, su patogiais, paprastais drabužiais. Tiesa juos, palyginti su anais, tarsi nužengusiais nuo podiumo, stilingais pavadinti būtų sunku.


Nieko nuostabaus, kad Prancūzijoje vaikų madai skiriama tiek dėmesio – ši šalis garsėja mados pramone. Mados žurnalai „Vogue“ ir „Elle“ leidžia mažyliams skirtus priedus, o kiekvienoje didesnėje gatvėje rasi ir vieni kitą vaikiškų drabužių parduotuvę. Užsuku į kelias jų.

„Prancūzės vaikų išvaizda rūpinasi nuo šių kūdikystės. Ir tam, kad pabrėžtų priklausomybę tam tikram socialiniam sluoksniui. Tiesa, vienoms mamytėms tai daryti yra natūralu – jos taip augintos ir mano, kad gražiai rengiamas vaikas išsiugdys stiliaus jausmą. Kitos pasiduoda socialiniam spaudimui, kartais net ilgai taupo, kad galėtų nupirkti dukrai, tarkim, „Jacadi“ suknelę. Juk daiktas, net jei nesi pasiturintis, gali padėti tokiam pasijusti, – tvirtina šio prabangaus prekių ženklo firminės parduotuvės konsultantė Ambre. – Tiesa, kartais tėvai persistengia. Vaikai atrodo ne kaip vaikai, o kaip mažos jų kopijos. Prancūzų vaikiškų drabužių dizaineriai seka mados naujienas ir pagal jas kuria mažųjų madmuazelių ir mesjė kolekcijas. Prisipažinsiu, kartais pavargstu nuo perdėto mamyčių noro padaryti savo atžalas tobulas – tokias kaip jos. Gaila žiūrėti, kaip mamos neleidžia savo vaikams dūkti smėlio dėžėje, nes bijo, kad jie susiteps. Mažyliai saugo daiktą, mokosi jį vertinti, bet ar toks turi būti vaiko pasaulis?“

Vaikystės patirtimi paprašau pasidalyti savo pažįstamą trisdešimtmetį Pierre'ą, kilusį iš kilmingos pasiturinčios šeimos. „Mane tėvai rengdavo tvarkingai, bet tikrai ne vaikiškai. Vilkėdavau marškinius, megztukus, švarkelius, pirktus tam tikrose parduotuvėse, be jokių šuniukų ar kitų gyvūnų aplikacijų. Jokių sportinių batelių. Kelnėms prilaikyti nešiojau tik petnešas – jokio diržo. Tokį tvarkingą, klasikinį, net kiek senamadišką stilių renkuosi ir dabar.“ Mano draugė Ana sako, kad tam tikro sluoksnio atstovai lengvai atpažįsta vieni kitus iš išvaizdos: „Nežinau, iš kokių detalių, bet tai tiesa. O vaikai, augdami tokioje aplinkoje, išmoksta atskirti, vertinti daiktus. Neretai – ir sureikšminti.“

Tiesa, iš aukštesnio socialinio sluoksnio šeimų kilusios prancūzės nemėgsta rodyti, kokių prekių ženklų drabužiais vilki pačios ir rengia vaikus, tačiau tiems, kurie dažnai varsto vaikams skirtų prabangių parduotuvių duris, nesunku atspėti, kiek kainavo jų daiktai. Vienos tokių – „Bonpoint“ – pardavėja Lisa išskirtinį pasiturinčių tėvų dėmesį madai iliustruoja štai tokiu pavyzdžiu: „Pavasarį pasirodžiusiame prancūzų žurnalo „L‘Officiel“ viršelyje kartu su savo senele aktore Carole Bouquet pozavo vienų metų Dasha. Ji vilkėjo blizgančią „Bonpoint“ suknelę. Kai kurios mamos puolė į isteriją sužinojusios, kad pardavėme visas tokio modelio sukneles, kainavusias beveik tūkstantį litų.“ Prisipažinsiu, kad, rašydama šį straipsnį, ir pati patyriau socialinio spaudimo pasekmes.

Sužinojusi, kad garsi parduotuvė vaikams rengia išpardavimą, nulėkiau jau pačią pirmą dieną. Ten nuo pat ankstyvo ryto būriavosi savo atžalas papuošti trokštančios mamos. Viduje drabužius jos tiesiog plėšė viena kitai iš rankų. Negalėjau patikėti girdėdama, kaip viena kitai aiškino, kad šiai nereikia to mėlyno sijono, nes būtent tokio reikia jos dukrai. Man pačiai teko pakovoti su kita mama dėl vienintelės likusios ant pakabos suknelės.


Vaikų mados pramonė – pelningas verslas, ir nors egzistuoja konfliktas tarp to, ko nori vaikai, tėvai, vaikų psichologai, ir to, ką siūlo verslininkai, niekas iš prancūzės mergaitės neatims lakuotų batelių ir varpelio formos paltuko. Rinktis yra iš ko, mat mados namai vienas po kitos pristato kolekcijas vaikams. „Girbaud Junior“, „Junior Gaultier“, „John Galianno Kids“, „Rykiel Enfant“, „Baby Dior“, „Agnes B. Enfant“ ir daugybės kitų prekių ženklų parduotuvės mažuosius klientus kas pusmetį kviečia į naujų kolekcijų pristatymus ir išpardavimą (pranc. ventes privées). Vaikų parduotuvių savininkai taip pat stengiasi įtikti jauniesiems klientams. Juos pasitinka spalvoti tapetai, stilingi baldai, žaislai.

Tiesa, dauguma prancūzių mieliau renkasi ne garsių dizainerių, o galbūt mažiau žinomų, bet savų prekių ženklų gaminius. „Man gražūs „Catimini“, „Jacadi“, „Tartine et Chocolat“, „Bonpoint“, „Agnes B“ daiktai, tačiau jie labai brangūs“, – sako Ana. Man pačiai patinka prekių ženklo „Bout‘chou“ prekės (jų yra tinklo „Monoprix“ parduotuvėse). Ramių, pastelinių, klasikinių spalvų. Minimalu ir skoninga. Tarkim, „Bout‘chou“ megztukas kainuoja iki šimto litų, o tai prancūzams nėra brangu, turbūt todėl šį prekių ženklą mėgsta tikrai nemažai vidutines pajamas gaunančių prancūzų.

Ana pasakoja, kad įvairių socialinių sluoksnių prancūzės nevengia pirkti daiktų „iš antrų rankų“. Labdaringas muges dažnai rengia religinės bendruomenės, mugės vyksta rajonuose, merijose, nemažai yra elektroninių parduotuvių, interneto svetainių, kuriose parduodami nešioti pigesni vaikiški drabužiai, įvairūs daiktai. „Svarbiausia yra stiliaus jausmas, o ne daikto kaina, – tikina mano draugė Julie. – Vaiką reikia rengti tvarkingai, elegantiškai, ir tai niekaip nesusiję su akis rėžiančiomis spalvomis, gyvūnų ir kvailų animacinių filmukų herojų vaizdeliais.“ Julie stengiasi, kad taip atrodytų ir jos trejų metų dukra, tačiau išlaidas aprangai kruopščiai skaičiuoja: „Būtinas saikas, nes vaikas auga, keičiasi. Sureikšminti išvaizdą yra nepraktiška.“


Vaikų mada vis labiau ima priklausyti ne tik suaugusiesiems. Trejų metukų prancūzaitė ar prancūziukas jau gali pareikšti nuomonę apie vieną ar kitą daiktą. Mano draugės keturmetė dukra suknelę savo gimimo dienai atsakingai rinkosi atsižvelgdama į kažkokiuose kataloguose pateiktus madingus modelius. Ji įvardijo ir savo stiliaus guru – tai penkiametė aktorės Salmos Hayek dukra Valentina Paloma Pinault, mėgstanti nešioti jos tėčiui priklausančios kompanijos „Baby Dior“ ar „Gucci“ drabužėlius.

Kad vaikų mada nėra tik suaugusiųjų žaidimas ir kad jis vis labiau įtraukia mažuosius puošeivas, pastebima ne tik Prancūzijoje. Aktorė Katie Holmes visada pabrėžia, kad jos septynerių metų dukra Suri – dėl šios mergaitės aprangos iš proto eina viso pasaulio stileivos – pati nusprendžia, ką jai vilkėti. Taip elgiasi ir Brado Pitto bei Angelinos Jolie vaikai, Halle Berry penkiametė dukra Nahla, tokio pat amžiaus Jeniffer Lopez dukra Emme. Victorios Beckham dukrytei Harper dar nėra net dvejų metukų, tačiau ji jau traukia mados gerbėjų dėmesį ir turi savo mados tinklaraštį.

Šie vaikai vis patenka į įvairius stilingųjų dešimtukus. Rusiškasis žurnalas „ELLE Kids“ yra pastebėjęs, kad garsių mados namų (tarkim, „Chanel“, „Prada“ ir „Marc Jacobs“) šou stebi vis jaunesnė publika – net 6–15 metų stileivos. Tarp paskutinio mados namų „Chanel“ kolekcijos pristatymo Paryžiuje žiūrovų buvo ir Jeniffer Lopez su keturmete Emme, kitos įžymybės su vaikais, užrašų knygeles intensyviai margino paauglės mados tinklaraštininkės. „Septyniolikmetė tinklaraštininkė Tavi Gevinson užsisakinėja drabužius internetu, vilki aukštosios mados modelius ir draugauja su garsiais šiuolaikiniais dizaineriais“, – teigta „ELLE Kids“.

Vaikus suaugti skubinanti visuomenė susimąsto tada, kai yra peržengiamos ribos. Prieš kelerius metus daugumos prancūzų pasipiktinimo sulaukė apatinio trikotažo linijos „Jours Après Lunes“, skirtos 4–12 metų mergaitėms, reklama. Joje mažosios atrodė kaip suaugusios moterys: segėjo liemenėles, mūvėjo tik kelnaitėmis ir atviromis palaidinukėmis, kaklus svėrė sunkūs perlų vėriniai, ant veidų – makiažas. „Bet juk tokia yra mada“, – atkirto prancūzų aktorė ir dainininkė Vanessa Paradis, žurnalistų paklausta, ką mano apie tai, kad jos dukra į pasimatymą su drauge eina avėdama aukštakulniais, ryškiai išsidažiusi.

Panašus požiūris į vaikų madą prancūziškojo „Vogue“ redaktorei Carine Roitfeld kainavo postą. Kai kartu su dizaineriu Tomu Fordu ji surengė kalėdinę fotosesiją, kurioje mergaitės su ryškiu makiažu, atviromis vakarinėmis suknelėmis pozavo ant tigrų raštais puoštų lovų, ji sukėlė tokį didžiulį skandalą, kad garsioji redaktorė turėjo atsistatydinti.

Vartau šiųmetį pavasarinį žurnalą „Madam Figaro“. Vaikų madai skirta fotosesija pradedama tokiais žodžiais: „Mados mokykla neturi amžiaus cenzo. Nepatyrusios mados aukos žaidžia naujausiomis tendencijomis.“ Mažytės damos pozuoja su katinais, „Dior“ rankinėmis, ant „Baby Dior“ sofučių. Ar tai gražu? Gražu. Tik ar mados pasakų personažai nėra per jauni?

Prancūzų vaikų auginimo ypatumai
Prioritetai. Prancūzų rinkos tyrimų agentūros „Ipsos“ duomenimis, vaikus auginantys prancūzai daugiausia pinigų išleidžia maistui ir drabužiams, o tarkim, vokiečiai ir britai, – vaikų laisvalaikiui.

Lojalumas. Verslininkų komiteto CEDRE užsakyta apklausa rodo, kad net 72 proc. prancūzų sutinka mokėti daugiau už produktus, pagamintus Prancūzijoje.

Populiarūs prancūziški prekių ženklai. „Petit Bateau“, „Sergent Major“, „IKKS Kids“, „3 Pommes“, „Jean Bourget“, „Lili Gaufrette“, „Cyrillus“, „Zadig et Voltaire“, „Berlingot Baby“, „Bonton“, „Du pareil au meme“, „Natalys“, „Week-end a la mer“, „Little Paul & Joe“, „Okaidi“, „Cadet Rouselle“, „Arsene et les Pipelletes“, „Bleu comme gris“, „Envie de fraises“, „Chipie“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis