Dizainerė E. Čekanavičiūtė: moteriškumas - tai ne vulgarumas ir primityvus seksualumas

„Teatras madoje niekam nebeįdomus, kur kas įdomiau – mada teatre“, – įsitikinusi Londone gyvenanti lietuvė dizainerė Eglė Čekanavičiūtė (28 m.).

Šių dienų populiariausi straipsniai:
- Japoniška dieta: per 13 dienų - minus 7-8 kg
- I. Dovydėnaitės kolekcijoje - ir išgyventos tragedijos atgarsiai
- Kaip išvengti nekviesto svečio – pelėsio?
- Laura: mamai diagnozavus vėžį, mano paauglystė baigėsi...
- Erotinis gidas po vyro kūną
- Varškės sausainiai

Trumpam į gimtąjį Kauną vasaros atostogų parvykusi kūrėja spėjo ne tik atsipūsti, bet ir... padirbėti – jaunimo operoje „Jonas & Greta“ regime Eglės kurtus kostiumus.

Atostogos. „Rugpjūtis man – šventas mėnuo (interviu rengtas rugpjūčio mėn. - aut.past.). Kad ir kur dirbčiau, kasmet grįžtu namo vasaros atostogų. Man gera pas tėvus, esame išsaugoję tvirtą ryšį. O ir mados industrijoje rugpjūtis laisvesnis. Tik šįkart atostogos bus kitokios – aktyvesnės. Paprastai parvykusi namo tiek daug visko neveikiu (šypsosi). Taip sutapo, kad pasiūlymas dirbti su „bohemiečiais“ (Vilniaus miesto opera – aut. past.) iškrito kartu su vasaros atostogomis, kitaip vargu ar būčiau spėjusi. Tikiuosi, bent savaitgaliais pavyks nuvažiuoti pailsėti prie jūros. Kuršių nerija man – viena gražiausių vietų. Veju ten visus turistus ir svečius iš užsienio (juokiasi).“

Kaunas. „Kaskart grįžusi randu naujų madingų restoranų, žmonės atrodo laisvesni ir stilingesni, nebijo kurti savo verslo, keisti gyvenimo būdo, sveikiau maitintis. O Kauno senamiesčio tiesiog nebeatpažįstu – jis toks išgražėjęs, atsigavęs! Per aštuonerius metus tikrai daug kas pasikeitė. Mano mėgstamiausia vieta Kaune – gimtieji namai. Kadangi tėvai gyvena už miesto, grįžusi mėgaujuosi be galo gražiu gamtos kampeliu, ten atsipalaiduoju. Patinka senamiestis, upių sankirta prie Kauno pilies, mėgstu ten pasivaikščioti.“

Paryžius. „Šiuo metu gyvenu tarp Londono ir Paryžiaus. Į pastarąjį tenka važinėti „Eurostar“ traukiniu taip dažnai, kad su kolegomis juokaujame: Lamanšo tunelyje praleidžiame daugiau laiko nei gryname ore. Man labai patinka Paryžius. Londoną galiu pavadinti pirmąja savo meile, tačiau Paryžių myliu labiau. Prancūzai, nors juos vadina bambekliais ir surūgėliais, moka džiaugtis gyvenimu. Jie niekada nepamirš papietauti, o štai aš, gyvendama Londone, pamiršau, kas yra pietų pertrauka: ten visi valgo prie kompiuterių.“

Darbas. Po studijų Londone esančiame Šv. Martino meno ir dizaino koledže (Central St. Martins College of Arts and Design) E. Čekanavičiūtė dirbo mados namuose „Burberry“ ir „Christian Dior“, dvejus metus buvo mados namų „Maison Martin Margiela“ dizainerio asistentė Paryžiuje. Vieną dieną sulaukė laiško ir kvietimo dirbti „Céline“. „Teko gerai pamąstyti. Nenorėjau išvažiuoti iš Paryžiaus, keisti gyvenimo ir veltis į avantiūrą, tačiau kai pasitaiko tokia galimybė, labai ilgai galvoti negali (šypsosi). Dabar turiu pasakyti, kad pasiūlymas buvo labai laiku ir vietoje. Atmosfera senajame darbe nebebuvo kaip anksčiau: pasikeitė mados namų direktorė, atėjo dirbti Ivana Omazic, ji – koks sutapimas – anksčiau dirbo būtent „Céline“. Iš pradžių pereiti į „Céline“ net neketinau, tačiau nusprendžiau nuvažiuoti į interviu – labai mėgstu susipažinti su žmonėmis. Mane sužavėjo mados pasauliui netipiška viršininkė – paprasta, nesusireikšminusi. Taip ir likau (šypsosi). Be to, kaip galėjau atsisakyti pasiūlymo, kai, nuvykusi pokalbio, išgirdau, kad ji nori dirbti būtent su manimi? Taigi apsisprendžiau ir leidau sau dar palakstyti po pasaulį (juokiasi). „Céline“ kuriu tarpsezonines (vadinamąsias pre-collection) kolekcijas pavasariui ir rudeniui. Jos ne tokios teatrališkos ir efektingos kaip pristatomos Paryžiaus mados savaitėje, tačiau atitinka bendrą mados namų įvaizdį. Tai daiktai, kurių moteris nori ir turi turėti savo spintoje, kurie ilgai neišeis iš mados.“

„Mada man teikia džiaugsmo. Žinau, kad kai kuriuos dalykus darau gerai, o ko neišmanau, stengiuosi išmokti. Tai be galo įdomi sritis. Čia svarbu viskas: kaip žmonės valgo, kokius produktus perka, kaip keliauja, ilsisi ir t. t. Kodėl vieni kūrėjai gyvena vakardiena, o kiti išlieka įdomūs net ir keičiantis vertybėms? Teatras madoje niekam nebeįdomus, kur kas įdomiau – mada teatre.“

Debiutas teatre. Rugsėjo pabaigoje įvyko E. Humperdincko operos „Jonas & Greta“ (rež. Gediminas Šeduikis) premjera, E. Čekanavičiūtė kūrė kostiumus. Šį sprendimą Eglė vadina iššūkiu. „Darbe kuriu kasdienę madą, nešiojamus drabužius, o čia labiau atsidaviau menui. Kita vertus, mano darbas susijęs su tipažų ieškojimu – turiu tiksliai žinoti, kokiai moteriai skiriu savo kūrinius. Teatre irgi panašiai – svarbu kuo tiksliau atspindėti personažą. Taigi šiuo požiūriu nesu labai nutolusi nuo teatro.“

Žurnalas "Moteris" (V. Morkevičiaus nuotr.)
Kaip „bohemiečių“ meno vadovei Daliai Ibelhauptaitei pavyko prisikalbinti svetur gyvenančią be galo užsiėmusią lietuvę dirbti kartu? „Žinojome viena apie kitą – turime bendrų pažįstamų, todėl nenustebau gavusi Dalios laišką. Malonu buvo tai, kad ji pakvietė mane kartu dirbti. Jaučiausi pamaloninta, kad toks žinomas ir tiek daug pasiekęs žmogus domisi mano darbais. Savo ruožtu gerbiu „bohemiečius“, nes jie kuria kokybiškus spektaklius, stengiasi operą pateikti netradiciškai. Pamaniau, bus įdomi patirtis.“

Sėkmė. „Ją lemia daug dalykų. Galbūt be vieno kurio nebūtų kito... Iššūkių neieškau – tiesiog neatsisakau kai kurių galimybių. Nuo vaikystės esu labai smalsi, man geriau daryti nei nedaryti. Yra angliškas posakis: „I go for it“, jis man labai tinka. Stengiuosi visas situacijas priimti atvira širdimi ir pasiimti tai, kas geriausia, viską darau su malonumu. Dažnai galvoju: „Ai, pabandysiu.“ O kai jau bandau, tai visu šimtu procentų. Nematau prasmės daryti kitaip.“

Kūryba. Interviu „Moteriai“ prieš ketverius metus Eglė sakė: „Esu realistė, suprantu, kad gali tekti dirbti ne sau, o kokiai nors kompanijai. Bet aš tetrokštu turėti laiko kūrybai.“ Žodis tapo kūnu: E. Čekanavičiūtė kuria garsiems mados namams. Ar lieka laiko asmeninėms kūrybinėms ambicijoms?

„Jas ir savo prekių ženklą, kai pradėjau dirbti „Céline“, teko nustumti į šalį. Kol kas visą save atiduodu darbui, bet tikiu, kad prie to dar grįšiu. „Artefact“ gyvuoja, esu laisvai samdoma dizainerė, todėl įdomių projektų, jei tik turiu laisvą minutę, mielai imuosi.“

Laisvalaikis. „Mano darbas intensyvus, laisvo laiko beveik nelieka. Pradinė kolekcijos idėja pasikeičia po kelis kartus, todėl būna, kad per sezoną sukuriame ir penkias kolekcijas (šypsosi). Taigi darbo yra visada! Kartais būtina pailsėti, kad „stogas nenuvažiuotų“. Aš geriausiai jaučiuosi gamtoje.“

Pomėgiai. „Jų turiu nemažai ir neketinu atsisakyti – kad ir kaip mėgčiau savo darbą. Man patinka keliauti, būti prie jūros, žiemą slidinėju. Domiuosi psichologija, filosofija, galbūt ateityje tam skirsiu daugiau dėmesio. Neseniai įsitraukiau į jogą – tai tapo neišvengiama (šypsosi).“

Mūza. „Mados namų „Céline“ meno direktorė Phoebe Philo – nepakartojama asmenybė. Jos mados namų stilius – tai jos stilius; „Céline“ moteris – tai Phoebe Philo. Ji kuria tokius drabužius, kokius norėtų nešioti ir nešioja pati. Man labai patinka šiek tiek feministinis šios moters drabužių stilius. Ph. Philo yra ir kūrėja, ir mūsų mūza. Būti įkvėpėjai nelengva, bet „Céline“ meno direktorė tvirtai tiki tuo, ką daro, ir labai pasitiki savimi. Ji rūpinasi kompanijos įvaizdžiu iki detalių – netgi tuo, kokiu šriftu išrašomas mados namų čekis (šypsosi). Kaip ir dauguma kūrėjų, keičia nuomonę, tad kartais tenka perdarinėti kolekcijas...“

Dėl savęs. „Žaviuosi Ph. Philo požiūriu: „Man nesvarbu, ką vilki moteris, svarbiausia, kad ji tai darytų dėl savęs“ („I don’t mind anything that a woman is wearing as long as she’s wearing it for herself“). Dailioji lytis ir anksčiau, ir dabar stengiasi žūtbūt sužavėti vyrus savo apranga, o šie rengiasi taip, kaip jiems patinka. Tai šiokia tokia nelygybė, nors moterys ir stengiasi būti lygios su vyrais. Moteriškumas – tai ne vulgarumas, primityvus seksualumas, daug apnuoginto kūno ir kuo gilesnė iškirptė. Seksualumas gali būti intelektualus – kaip Ph. Philo.“

Planai. „Jokiame sapne nebūčiau susapnavusi to, ką patyriau per tuos kelerius metus – dirbdama skirtinguose mados namuose. Išsilavinimas tik praplečia ribas. Daugybės dalykų išmokau gyvendama Londone ir Paryžiuje. Negaliu turėti jokių didesnių asmeninių planų, tačiau toks gyvenimas savaip romantiškas.“

Svajonių darbas. „Man darbas ir kūryba labai svarbu, bet nėra viskas, dėl ko gyvenu. Tikiuosi, taip, kaip dirbu dabar, ilgai nedirbsiu (juokiasi). Paaukoti tenka daug: planus, asmeninį gyvenimą, ramybę. Tampi savotišku karjeros įkaitu. Manau, svarbu laiku sustoti. Tobulėti galime visą gyvenimą, bet vis tiek mirsime netobuli. Taigi mano svajonių darbas – toks, kuris leistų mėgautis gyvenimu. Kai užsiminiau apie tai Daliai Ibelhauptaitei, ji greit nuleido mane ant žemės: „Svajok svajok...“ (Juokiasi.)“

Sužinokite portalo naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą "Moteris"! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo "Moteris" prenumeratą.


Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis