Stiliaus dosjė. Poetė I. Valantinaitė: koks netikėtas drabužis pralinksmina ir draugus, ir ją pačią

Poetė, kūrybiško gyvenimo būdo žurnalo „Užkulisiai per „Penki TV“ kūrėja Indrė Valantinaitė visuomet atrodė šiek tiek pakylėta nuo žemės, aristokratiško grožio. Toks ir jos stilius.

Kaip apibūdintų savo stilių? „Renkuosi tai, kas man atrodo gražu. Kažkada paprašyta apibrėžti savo stilių, jį apibūdinau kaip savaime susipinantį prerafaelitinės romantikos, rokenrolo, saikingo infantilumo (pavyzdžiui, Piterio Peno apykaklaičių) ir elegancijos derinį.“

Įkvepiančios moterys. „Oi... Jų daugybė – iš įvairiausių sričių ir laikotarpių. Iš visuotinai pripažintų divų galėčiau išskirti Jane Birkin, jos dukras, Billie Holiday, Liną Cavalieri, PJ Harvey, Tildą Swinton... Moteris, kuriančias ir įkvepiančias savo kitoniškumu.“

Suknelės. „Dažniausiai vilkiu sukneles, jos labai patogios, net ir keliaudama renkuosi laisvas trikotažines. Kelnių turiu tik kelerias, iš jų – dvejus džinsus. Anksčiau internete žvejodavau vintažines sukneles, dabar mieliausios siūtos. Esu nemažai persiuvusi mamos bei močiutės drabužių. O štai neseniai aptikau mamos jaunystės suknelės medžiagų likučių. Suknelės tvarkingai kaba spintoje, yra suskirstytos sezonais, tad turiu tinkamų ir šaltajam, ir šiltajam sezonui.“

Naminė apranga. „Man sunku atsisveikinti su senomis mokyklos laikų suknelėmis, tad jas namie ir nešioju.“ Indrė – šiek tiek šalčmirė („per šilta man nebūna“), todėl žiemai jaukiam buvimui namie yra įsigijusi žaismingą koalos kombinezoną. „Šis kostiumas visada pralinksmina į svečius užsukusius draugus ir mane pačią, kai dirsteliu į veidrodį.“

„Daiktai su istorijomis man yra patys vertingiausi. Tokių nenusipirksi už jokius pinigus jokiame pasaulio krašte. Tiesa, iš kelionių mėgstu parsivežti prisiminimus keliančių drabužių, jie man – savotiški suvenyrai.“

Papuošalų dėžutė. „Jų turiu net keletą, laikau mielus niekučius, jose tik kelios (tiesa, gana kuklios) XIX ir XX a. pradžios segės. Mano papuošalų dėžutę labiau tiktų vadinti ne brangenybių, o prisiminimų (šypsosi). Vienoje jų ilsisi močiutei, o vėliau mamai priklausęs gintarinis vėrinys – jo nuo kaklo nenusiėmiau kokius penkerius metus. Šiaip papuošalams didelės aistros nejuntu. Juokauju, kai užsinorėsiu šaneliškų perlų eilių, žinosiu, kad pasiekiau paskutinę brandos stadiją (juokiasi).“

Rankinės. Turiu mėgstamą pintą rankinę, ją radau nedidelėje krautuvėlėje Japonijoje. Vos tik atšyla – tas krepšelis visur keliauja su manimi. Esu ypač prieraiši. Įsikandu vieną daiktą ir jį nešioju tol, kol susidėvi ir pasidaro nebepadoru rodyti. Aišku, yra tašiukų, kuriuos, atvirkščiai, labai retai ištraukiu, nes jau gavau juos gana trapios būklės. Tarkime, Alinos Orlovos kadaise ekspromtu padovanota mažytė, beje, irgi pinta, rankinė. Taip pat kartais pasipuošiu ir draugės Vikos sukurta ir padovanota „La Poeme“ rankine.“

Plaukai. Išskirtiniai I. Valantinaitės plaukai – krintantys natūraliomis garbanomis. „Jų beveik nešukuoju, patinka, kaip jie sukrinta ir susivelia natūraliai. Dėmesio stoką kompensuoju kokybiškais šampūnais (naudoju „Marlies Mller“, „Krastase“, „Leonor Greyl“ priemones).“

Odos priežiūra. Aristokratiškai baltą odą Indrė gausiai drėkina ryte ir vakare. „Turbūt kaip ir visos, turinčios itin šviesią odą, ištisus metus naudoju kremus su stipria apsauga nuo saulės („Elizabeth Arden“, „Avène“, „Biologique Recherche“) ir gėdijuosi to, kad vos tik kas, tuoj pat paraustu. Manau, kad kiekvienas turi daryti tai, ką išmano geriausiai, todėl periodiškai apsilankau pas kosmetologę.“
Kosmetika. „Dekoratyvinės kosmetikos daug nenaudoju ir nelabai moku dažytis. Jeigu reikia, einu pas profesionalus. Man gražu raudonos lūpos, bet pati dažnai neišdrįstu taip pasidažiusi rodytis, tad pasimaiviusi prieš veidrodį, prieš išeidama iš namų dažniausiai nusivalau. Vasarą kartais naudoju lūpdažį „Rouge Volupte 16“ („YSL“).“

Kvepalai. Mano kvepalų lentynoje – „Classique“ („Jean Paul Gaultier“), jais kvepinuosi nuo penkiolikos metų. Esu perėjusi visų „Poison“ („Dior“) versijų etapus, turiu „Black Orchid“ („Tom Ford“), „Laisons Dangerouse“ („Killian“), „La Fille de Berlin“ („Serge Lutens“) ir kt. Beveik visada „išaugu“ kvapą dar nepasibaigus buteliukui. O dažnai tiesiog pamirštu pasikvepinti. Labiausiai mėgstu žydinčių sodų, ką tik nupjautos žolės, miesto asfalto po lietaus, ežero, miško ir man brangių žmonių natūralų odos kvapą.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis