Memuarai apie anoreksiją ir bulimiją...

Marya Hornbacker „Iššvaistytas gyvenimas“

Kas atsitiko, kad talentinga jauna moteris karštai įsimylėjo alkį, narkotikus, seksą ir mirtį? Nors penkis kartus gulėjo ligoninėje, metų metus lankėsi pas psichoterapeutus, prarado šeimą, draugus, darbus ir net menkiausią suvokimą, ką reiškia būti „normaliai“, Marja Hornbaker (Marya Hornbacher) niekaip negalėjo liautis mylėjusi savo anoreksijos ir bulimijos, kol itin baisus valgymo sutrikimo priepuolis koledže atėmė paskutinius savidestrukcijos „romantikos“ likučius. Vaizdinga, atvira ir emociškai skausminga jos prisiminimų knyga „Iššvaistytas gyvenimas“ – tai pasakojimas apie vienos moters kelionę į tamsiąją tikrovės pusę ir sprendimą rasti savo išsigelbėjimo kelią.

Marja Hornbaker yra nemažai apdovanojimų pelniusi žurnalistė, grožinės literatūros ir prisiminimų knygų rašytoja. Jos pirmoji knyga Iššvaistytas gyvenimas: memuarai apie anoreksiją ir bulimiją, pasakojanti asmeninę autorės istoriją ir atvirai kritikuojanti žalojantį lieknumo apsėstos kultūros poveikį jaunų žmonių savivokai, jau tapo savotiška klasika ir yra išversta į 16 kalbų.

Baisingai gerai parašyta knyga – nė trupinėlio savigailos.
Entertainment Weekly

Autorės drąsa gali padėti įminti mįslę, kodėl jaunos moterys baudžia save už tai, kad yra moterys. Stipri, asmeniška, sudėtinga knyga apie gluminantį sutrikimą.
Booklist

M. Scott Peck „Nepramintuoju taku“

Susidūrimas su problemomis ir jų sprendimas yra skausmingas procesas, kurio daugelis mūsų stengiasi išvengti, tačiau vengimas sukelia dar didesnį skausmą ir neleidžia tobulėti nei intelektualiai, nei dvasiškai. Remdamasis ilgamete savo profesine patirtimi, visame pasaulyje žinomas psichiatras dr. M. Skotas Pekas (M. Scott Peck) siūlo būdus, kurie padeda pasiekti aukštesnį savęs pažinimo lygį, t. y. drąsiai pripažinti savo problemas ir iškentėti pokyčių keliamą skausmą. Garsiausioje savo knygoje „Nepramintuoju taku“ jis aptaria nuoširdžios meilės ryšių prigimtį, moko atpažinti tikrąją tarpusavio santykių darną, atskirti priklausomybę nuo meilės, tapti jautresniems auklėjant vaikus ir būti atsakingam pačiam už save.

„Nepramintuoju taku“ – fenomenali knyga, mokiusi keistis jau ne vieną kartą. Išversta į 23 kalbas, vien JAV ir Kanadoje parduota daugiau nei 7 milijonų egzempliorių tiražu, išbuvusi „New York Times“ bestselerių sąraše daugiau kaip 13 metų – ji gali pakeisti ir jūsų gyvenimą.
M. Skotas Pekas yra vienas žymiausių autoritetų religijos ir mokslo, ypač religijos ir psichologijos, sąsajų klausimais.1992 m. Amerikos psichiatrų asociacija pripažino jo – pedagogo, tyrinėtojo ir klinicisto – išskirtinius nuopelnus psichiatrijos mokslui.

Marcel Proust „Žydinčių merginų šešėlyje“

Tai antrasis Marcelio Prousto (1871–1922) „Prarasto laiko beieškant“ ciklo romanas. Pirmas rankraščio variantas pasirodė 1918 m.

Tai įspūdinga moteriškumo ir vyriškumo, brandos studija, nuspalvinta pasakotojo Paryžiaus ir Normandijos pajūrio prisiminimų, o istorijos pamatas – jo santykis su močiute ir visa Svanų šeima. Šis romanų ciklo tekstas – neprilygstama įvairių meilės formų, laiko ir meno meditacija. Be to, būtent šioje dalyje suspindi Prousto – ir komiškojo rašytojo – talento briauna kuriant nuobodžiojo pono Norpua ar kerinčiojo Robero de Sen Lu portretus.

Svarbiausias įvykis – romanas „Prarasto laiko beieškant“. Nepaprastas subtilus rafinuotumas ir svaiginama gelmė. Fantastiškas stilius. Visas Freudas iki tikrojo Freudo atsiradimo. Milžiniška žodžių, metaforų ir būdvardžių rožė. Paskutinė katedra.“
Patrick Grainville, Lire, 1997 m.

Keletas faktų.
1913 m. Marcelis Proustas savo lėšomis išleidžia Prarasto laiko beieškant pirmą tomą – Svano pusėje. 1919 m. pelno pripažinimą – gruodžio 10 d. antrasis tomas Žydinčių merginų šešėlyje apdovanojamas Goncourt’ų premija, po kelių dienų vienas po kito spaudoje pasirodo dvidešimt septyni straipsniai apie jo kūrybą. 1922 m. Svano pusėje išeina į pasaulį – išverčiamas į anglų kalbą, plačiai komentuojamas ir studijuojamas. Kol M. Proustas prabilo lietuviškai, reikėjo laukti 66 metus! O juk jau pats originalas, pasak ispanų literatūros kritiko José Ortega y Gasseto „pasirodė truputį per vėlai: pakanka atidžiau jį panagrinėti, kad pastebėtume anachroniškus jo bruožus.“
Ir vis dėlto laukėme ne veltui.“
Valdas Petrauskas, Pergalė, 1981 m.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis