Rugpjūčio 8 d. Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje klausytojų lauks pažintis su jaunu ir energingu kolektyvu – pučiamųjų kvintetu „Naia“ ir jų programa „Misija: įkvėpti“. Net du koncertai nuskambės rugpjūčio 9 d. Jaukiajame Birštono kurhauze meistriškai balsą valdanti dainininkė, sopranas Raminta Vaicekauskaitė ir kiekvienam vokalisto interpretacijos niuansui atliepianti pianistė Beata Vingraitė kvies pasiklausyti programos „Ispaniška poema“, o Jonavos Joninių slėnyje Tolga Kashifo „The Queen Symphony“ atliks Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras, solo partijas gros smuikininkė Saulė Rinkevičiūtė, violončelininkė Vita Šiugždinienė ir pianistė Rūta Buškevics.
Koncerte „Misija: įkvėpti“ skambės pučiamųjų instrumentų kvintetui rašyti kūriniai: prancūzų kompozitoriaus Jacqueso Iberto „Trys trumpos pjesės“, kuriose atsiskleidžia itin plati ansamblio išgaunamų spalvų gama, iš Vengrijos kilusio György Ligeti pučiamųjų kvintetui pritaikytos šešios pjeses iš „12 bagatelių“ fortepijonui, atspindinčios kompozitoriaus talentą išgauti maksimalų efektą naudojant kuo mažiau natų, danų kūrėjo Carlo Nielseno pučiamųjų kvintetas apie kurį kompozitoriaus biografas Robert Simpson rašė: „C. Nielseno meilė pučiamiesiems instrumentais glaudžiai siejasi su jo meile gamtai, mėgavimusi gyvais, kvėpuojančiais daiktais. Jį taip pat domino žmonių charakteriai, tad pučiamųjų kvintete, parašytame penkiems draugams, kiekviena dalis šmaikščiai atspindi individualias kiekvieno muzikanto savybes.“ Pasirodymą vainikuos svajinga kartvelų kilmės kompozitoriaus Merabo Partskhaladze melodija iš kino filmo „Nepaprasti susitikimai“. Vos prieš metus susibūręs medinių pučiamųjų kvintetas „Naia“ (havajietiškai „naia“ – tekanti kaip upė, nenustygstanti, protinga ir išradinga) – Lietuvos jaunosios muzikantų kartos ansamblis, kurio nariai yra respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatai, žymiausių šalies orkestrų muzikantai. Fleitininkė Beata Preisaitė-Šidiškienė, obojininkas Ugnius Dičiūnas, klarnetininkas Ernestas Šidiškis, fagotininkas Jonas Žemonis ir valtornininkas Gediminas Abaris savo muzikavimu bando apibendrinti šimtus metų vyraujančias klasikines tradicijas, tuo pačiu, stengiasi atrasti kuo daugiau naujų spalvų bei išraiškos būdų. Ansamblio vizija ir misija – sparčiai greitėjančiame pasaulyje grąžinti pradinę muzikos reikšmę: džiuginti, raminti, įkvėpti.
Koncerte „Ispaniška poema“ skambės ispanų ir Lotynų Amerikos kompozitorių vokaliniai kūriniai. Meilė, pavydas, aistra, svajinga lyrika ir liepsnojantis ritmas – visa tai susipins į nuostabią ispanišką poemą. Daug kas ispaniškąją vokalinės muzikos kultūrą tapatina su Lotynų Amerikos dainuojamuoju menu. Iš tiesų, šios dvi kryptys turi daug bendrų bruožų, bet tuo pačiu jos – visiškai skirtingos, turinčios savitą formavimosi istoriją ir patyrusios skirtingų etninių grupių muzikavimo įtaką. Du skirtingi, bet labai giminingi koloritai, visu grožiu atsiskleidę XX a. pradžios kompozitorių kurtose dainose, šiame koncerte susilies į bendrą, aistringą ir egzotiškais atspalviais persunktą muzikinį audinį. Tarptautinių konkursų, „Fortūnos“ prizo ir „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė R. Vaicekauskaitė skaičiuoja jau antrą dešimtį pagrindinių vaidmenų, sukurtų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Dainininkė kuria vaidmenis ne tik Kaune, bet ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kitose teatrinio meno įstaigose. Įspūdingu balsu apdovanota artistė – nuolatinė muzikos festivalių dalyvė, kantatų ir oratorijų soprano partijų atlikėja, kamerinės muzikos projektų iniciatorė. „Man itin artima kamerinė muzika, kiekvieną dieną gyvenu ja, o ji – labai skirtinga. Aš stengiuosi atlikti muziką, kurią myliu“ – sako solistė. Dainininkų bei kamerinės muzikos koncertų atlikėjų tarpe bene aukščiausiai vertinama pianistė B. Vingraitė – Kauno valstybinio choro koncertmeisterė bei Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos fortepijono katedros lektorė, nuolatos pasirodanti tarptautiniuose festivaliuose, literatūrinėse-muzikinėse programose bei meniniuose projektuose.
„The Queen Symphony“ įrašų kompanijos EMI užsakymu sukūrė turkų kilmės Didžiosios Britanijos kompozitorius T. Kashifas. Šis unikalus, teatrališkas kūrinys, vienijantis roko ir simfoninę muziką, atliekamas visame pasaulyje. Gausūs garsų efektai, netikėti solistų pasirodymai ir darnūs choristų balsai legendinės roko grupės „Queen“ melodijas pakylėja į nematytas aukštumas. Kompozitorius apie savo kūrinį yra pasakęs: „Norėjau atskleisti pirmykštę šios didžios muzikos esmę. Norėjau sukurti ką nors daugiau nei paprastą orkestruotę ir atradau, kad neatsiejama „Queen“ muzikos dalis yra šiuolaikinio klasikinio žanro kalba“. Grupės „Queen“ gitaristas Brian May teigia: „The Queen Symphony“ – tai žmogaus su nauju požiūriu ir unikaliu mąstymu darbas. Aš įsitikinęs, kad šis kūrinys, kaip ir kiti dalykai, susiję su „Queen“, gali sukelti taipogi neigiamą reakciją. Jis laužo daugumą simfoninės formos taisyklių. Bet aš taip pat įsitikinęs, kad ši simfonija taps nemirtingu orkestrų repertuaro favoritu, nes visada surinks pilnas koncertų sales“. Nors simfonijos muzikiniam audiniui naudojamos garsiausios grupės dainos, kai kurias iš jų sunku atpažinti net didžiausiems „Queen“ muzikos gerbėjams. „Visi, kurie tikisi išgirsti tiesiog aranžuotas „Queen“ dainas, bus mažų mažiausiai šokiruoti“, – po pirmųjų simfonijos perklausų teigė B. May. „The Queen Symphony“ atliekama visame pasaulyje, o neužmirštamas grupės „Queen“ teatrališkumas bei jausmingumas tiesiog persmelkia simfonijos garsų paletę: regis, girdisi pompastiško Freddie Mercury sceninio teatro užkulisiai.
